Išrinktoji Lietuvos Janina: „Tas vardas – grožių grožis“Joninių šventės metu scenoje J. Švambarytė-Valužienė „egzaminavo“ žiūrovus. Nuotr. iš asmeninio albumo.

Išrinktoji Lietuvos Janina: „Tas vardas – grožių grožis“

Artėjant Joninėms, jonaviečiai ir visi šalies gyventojai lzinios. lt svetainėje balsavo už garsiausius, labiausiai savo kraštui, valstybei nusipelniusius Jonus ar Janinas. Dešimt kandidatų, verčiausių šio titulo, buvo pagarsinti ir mūsų „Naujienose“. Nugalėtoja, gavusi daugiausia balsų, tapo Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė, daktarė Janina Švambarytė-Valužienė. Jai šventės metu suteiktas Jonų Respublikos garbės pilietės vardas, uždėtas ąžuolo lapų ir lauko gėlių vainikas.

Gerumo virusu užsikrėtė ir lietuviai iš užsienio
Jonava nusilenkė „Achemos“ veteranams
Kaip ir kur šią vasarą atostogaujate?

Garsioji Janina gražiai dėkojo už malonų sutikimą Jonų sostinėje, jos triūso kalbos paveldo srityje pagarbinimą ir atsakė į kelis „Naujienų“ pateiktus klausimus.

– Kokią įsivaizdavote Jonavą? Ar spėjote ją pamatyti?

– Jonavos taip ir nemačiau, nes įvažiavome į Jonų Respubliką. O ji tikrai pasirodė turtinga, tvarkinga, pasipuošusi, linksma ir labai graži.

– Kaip siūlote dar gražiau vadinti mūsų Jonus, Janinas? Kokie mažybiniai ir maloniniai vardai čia tinka?

– Jau pats vardas – grožių grožis. Ką čia ir bepasiūlysi? Man širdis džiaugiasi, kai išgirstu mamas kreipiantis Janute, Janyte ar Jonuk. Tų Jonukų, rodos, dar girdėti dažniau, o Janučių jau labai sumažėję.

– Ar yra jonaviečių tarmė?

– Jonavos šnekta, iš kurios paskutinį kartą įrašų į Lietuvių kalbos instituto Tarmių archyvą parsivežta 2011–2013 m., nėra nuosekliau tirta. Paskutinė mūsų kolektyvinė monografija „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas. Žemėlapiai ir komentarai“ (2014) atspindi visos Lietuvos kalbinę situaciją.

– Paaiškinkite populiariau, kas toji geolingvistika?

– Geolingvistika tiria kalbos atmainų, tarmių, kalbų sąveikos, kalbinių reiškinių plitimo tendencijas, kalbinius mentalinius reiškinius. 2018 m. Lietuvoje įvyks pasaulio tarmių tyrėjų kongresas. Organizacijos International Society for Dialectology and Geolinguistics (sutrumpintai SIDG) kongreso dalyviai ne tik pristatys savo mokslinius tyrimus, bet ir susipažins su šalies, kurioje vyksta kongresas, kultūra, papročiais.

– Kokių žodynų rankraščiai dar guli ant Jūsų stalo? Ar tarmės padės išlaikyti jau šiuo metu nelengvai gyvuojančią kalbą? Kaip manote, ar neužteks ateityje bendrinės kalbos?

– Tarmės gyvos, kintančios, kaip ir viskas mūsų gyvenime. Bendrinė kalba ir tarmė sudaro kalbinę dermę. Jokia kova, kas ką nugalės, nevyksta. Tik skirtina, kaip sako italai, duonos kalba (oficialioji, bendrinė kalba) ir širdies kalba (neoficialioji, šeimos, draugų kalba).

Ant darbo stalo guli Mariaus Katiliškio raštų žodynas, iš kurio vieną sakinį knieti pacituoti. Novelių romane „Seno kareivio sugrįžimas“ (2003) yra toks sakinys: „Kur nyksta skurdas – traukiasi ir širdis.“ Čia ir būtų atsakymas dėl ateities.

– Esate Juozo Miežio premijos Šiaulių universitete steigėja. Kas toji premija, kas jos nusipelno?

– Ši premija buvo teikiama nuo 2006 metų iki 2016-ųjų, kol Šiaulių universitete buvo atskiri Menų ir Humanitarinių mokslų fakultetai. Jiems sunykus, nebeteko prasmės ir premija. Ji buvo teikiama du kartus per metus. Rugsėjo pirmąją ją gaudavo Humanitarinių mokslų fakulteto, o Teatro dieną (kovo 27 d.) – Menų fakulteto studentas. Premijos istorija įdomi ir ilga, bet apie buvusius dalykus nebeverta pasakoti.

– Ar sutiktumėte, jei pasiūlytų, tapti vieniems metams Jonų Respublikos, skelbiamos mūsų mieste vasarvidžio šventės metu, prezidente?

– Kodėl gi ne, bet savas, visada arčiau širdies ir prie akių. Išrinktajam prezidentui linkiu didžiausios sėkmės. O Jonavą, pro kurią tik pravažiuodavau, tikrai ketinu aplankyti dar kartą ir pasigrožėti miestu.

– Dėkojame už pokalbį.

KOMENTARAI