Išjunkime televizorius – vyksta nuostabūs dalykai

Išjunkime televizorius – vyksta nuostabūs dalykai

Lietuvoje nuobodžiauti nėra kada – kas dieną po naujieną. Šit rugsėjo 1-ąją moksleiviai, atėję į vieną mokymosi įstaigą, sužinojo, kad ji nebeveikia. Absurdiška situacija. Artėjančiomis karinėmis pratybomis „Zapad“ Baltarusijoje iš aukščiausių tribūnų gąsdinama visa mūsų valstybė. Bauginanti žinia. Net Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, matydamas siautėjančią Šiaurės Korėją ir vis dažniau išmėginančią pavojingas raketas, nebeištvėrė – gresia pasauline katastrofa. Tragiška prognozė.

Rūpestis prieš rugsėjį: daugiausiai išlaidų pradinukų tėveliams
Kokie barbarai kasmet siaubia Jonavos grožį?
Ką reikia žinoti apie pajamų ir turto deklaravimą?

Keistas tas pasaulis, kai imi gilintis į įvykius. Mūsų šalies žmonės, sulaukę senatvės, krapšto pakaušį, kaip išgyventi, kas mėnesį gaunant kiek daugiau nei 200 eurų pensijos. Anądien vyras, kuriam jau artėja pensinis amžius, sakė neįsivaizduojąs, kas jo laukia po kelerių metų. Anot jo, tie, kurie sudaro pensijų skaičiavimo metodiką, nė nepagalvoja, kad laikai keičiasi, kad, perkant bet kurią prekę, už ją privalu mokėti dešimtis kartų brangiau, nei kainuodavo litais. Tik pensijos ir atlyginimai išlaikė savo „poziciją“ – nekyla tarsi uola, nors dantimis graužk. Tiesa, šiek tiek paaugo minimali mėnesio alga. Didėja ir pensija, neverkšlenkime. Štai nuo spalio bazinė pensija padidės 10 eurų – nuo 120 iki 130 Eur. Tokiu būdu visiems, turintiems būtinąjį stažą, ji ūgtelės net 13 eurų. Ko aimanuoti? Šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia apie 288 Eur, nuo sausio jau padidėjo 20 Eur. O nuo ateinančių metų sausio dėl indeksavimo turėtų padidėti iki 330 Eur.

Sakysite, kad vis tiek maža? Nejuokaukite. Tiems, kas nustato pensijos dydį, visai neįdomi senjoro ateitis ir jo likimas. Kuo mažiau liks senų žmonių, tuo valstybei bus geriau.

Bet kam kalbėti apie negatyvius ir erzinančius dalykus? Išjunkime televizorius, neklausykime radijo, neskaitykime interneto ir spaudos. Verčiau pasidalykime džiugiomis naujienomis, pasidžiaukime šviesiomis akimirkomis. Garantuoju – sieloje pragiedrės. Nebeerzins nei vargana kasdienybė, nei bauginimas įvairiomis pasaulio pabaigomis ar dar galai žino kuo.

Nuostabu, kad yra žmonių, sugebančių iš NIEKO surengti gražių švenčių visuomenei. Pavyzdžiui, neseniai nušurmuliavęs Šveicarijos bendruomenės renginys „Rudens mozaika“. Šventės organizatoriai prisipažino, kad nuolankiai verslininkų prašė paramos, laikydami tai dideliu nusižeminimu. Atrodo, neturi pilno kapšo, tai ir nebedaryk. Bet šveicarai ne tokie – jie širdyje įsipareigoję suteikti žmonėms bent saujelę džiaugsmo, tad kitaip ir negalėjo  pasielgti. Jie jautė pareigą bendruomenės nariams padovanoti smagių akimirkų – tegul užmiršta negandas, nepriteklius, kitus rūpesčius. Visi susirinkusieji džiaugėsi ir ilgai prisimins koncertus, gražius linkėjimus, nes visa, ką matė „Rudens mozaikos“ dieną, buvo skirta jiems, Šveicarijos kaimo žmonėms. Pagarba seniūnui Algirdui Paplonskiui, bendruomenės pirmininkui Juozui Jokimui, vietos kultūros centro darbuotojoms Danutei Jurgickienei, Daliai Toločkienei ir visiems, padėjusiems suorganizuoti šventę. Ir nuoširdi padėka.

O ką kalbėti apie Vyšnialaukyje vykusį renginį – atsisveikinimą su vasara? Nedaug ten gyvena bendruomenės narių, bet veiklūs ir energingi žmonės Gražina Grigaravičienė ir Valdas Bagdonas, talkinami Upninkų kultūros centro vadovės Kristinos Krikščiūnienės ir meno mylėtojų, Upninkų seniūnės Lolitos Nekrošienės, surengė tokias vasaros palydas, kad nuo poezijos posmų ir muzikos net miškas skambėjo. Gražūs prisiminimai.

Šiluma užlieja širdį, pagalvojus apie Bukonių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios remonto darbus, kuriuos inicijavo vietos gyventoja, buvusi ilgametė mokyklos direktorė Elena Tuzovienė. Juk galėjo neorganizuoti, niekas nenurodė ir nereikalavo. Moteris nenusisuko nuo šios problemos. Jos iniciatyva į organizacinę veiklą buvo įtraukti ir seniūnijos seniūnaičiai, aplankę žmones ir prašę pagal galimybes paremti maldos namų remontą, bažnyčią remontavo bendruomenės nariai, pagelbėjo seniūnas Arturas Narkevičius.

Tokių dėmesio vertų pavyzdžių yra daug. Tai vis gerosios naujienos, suteikiančios vilties, kad gyvenime nemažai šviesulių, tik reikia juos pastebėti ir įvertinti. Dažniau kalbėkime apie gėrį – ir nuotaika bus geresnė.

KOMENTARAI