Įsižiebė viltis ir Jonavos kraštuiD. Kasparavičienės nuotr.

Įsižiebė viltis ir Jonavos kraštui

Vietinės reikšmės keliai – viena didžiausių problemų visose seniūnijose. Nepakankamas finansavimas jų remontui paskatino Lietuvos savivaldybių seniūnų asociaciją kartu su partneriais kreiptis į šalies Vyriausybę ir siūlyti jai parengti papildomą vietinės reikšmės žvyrkelių finansavimo programą. Praėjusią savaitę kreipimosi iniciatoriai buvo pakviesti į susitikimą su Žemės ūkio, Susisiekimo, Finansų ir Aplinkos ministerijų atstovais. Apie tai, kokie pokyčiai galimi mūsų rajone, kalbėjomės su kreipimosi autoriumi, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentu, Ruklos seniūnu Gintu Jasiulioniu.

Upninkų tilto per Šventosios upę rekonstrukcijos dar reikės palaukti
„Lono“ gaminys apdovanotas aukso medaliu
Tarybos posėdyje – ir spartus darbas, ir „mūšiai“ lygioje vietoje

Nepakankamas finansavimas

Seniūnijų gyventojai įsitikinę, kad kaimų keliams skiriama per mažai dėmesio, todėl seniūnams tenka išklausyti nepagrįstų priekaištų dėl duobėtų ir po lietaus pažliugusių, o kartais ir sunkiai bepravažiuojamų žvyrkelių. Praėjusį pavasarį gausūs lietūs dar labiau pablogino kai kurias atkarpas, tai, suprantama, padaugėjo ir skundų.

Pasak G. Jasiulionio, savivaldybėms priklausantys žvyrkeliai Lietuvoje prastos būklės, o dėl mažo kiekio remontui skiriamų lėšų kasmet tik blogėja. Vienas iš būdų išspręsti šią problemą – tai žvyrkelių asfaltavimas. Tačiau savivaldybės pačios to padaryti nepajėgios.

Tiek Ruklos, tiek ir kitų seniūnijų vadovai teigia, kad kelius darko ir vairuotojai, kurie po nugreideriavimo spaudžia pedalus ir laksto dideliu greičiu, negalvodami, jog nuo tokių „viražų“ bemat atsiranda duobės. Niokoti kelius padeda ir žemės ūkio technika – traktoriai, kombainai, sunkiasvoriai sunkvežimiai. Taip pat daug žalos žvyrkeliams padaro miškavežės, traukiančios medžius iš miškų, o viešųjų kelių apsaugos zonoje sandėliuoja mediena, kurią taip pat reikia išvežti.

Nors  Savivaldybių seniūnų asociacija ne kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją, kad būtų sugriežtinta medienos išvežimo tvarka, numatant sudarkytų vietų suremontavimą, tačiau į šiuos prašymus buvo žiūrima pro pirštus. Tinkamo mechanizmo kelių apsaugai iki šiol nėra, nors miškų savininkai moka privalomąjį 5 proc. mokestį į valstybės biudžetą būtent už miško kelių priežiūrą.

Nauja programa 

Aplinkos ministerijai nereaguojant į susidariusią situaciją, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos valdyba nutarė kreiptis į Ministrą Pirmininką su siūlymu suorganizuoti diskusiją dėl prastos  žvyrkelių būklės ir galimybės sukurti naują jų asfaltavimo finansavimo programą. Tokiam sumanymui pritarė ir asociacijos partneriai.

„Pagaliau, praėjus pusmečiui nuo šio kreipimosi, įvyko pirmoji diskusija su atitinkamų ministerijų atstovais. Paaiškėjo, kad mūsų iniciatyva nenuėjo veltui.  Džiugu, kad Vyriausybė į siūlymą atsižvelgė ir pradėjo svarstyti „Mažo intensyvumo savivaldybių kelių asfaltavimo programą“. Pinigai šiems darbams atlikti bus skiriami jau ateinančiais metais. Šiai programai įgyvendinti 2019 metais visos šalies savivaldybės gaus 15 milijonų eurų, tiesa, su savo indėliu prisidėti turės ir savivaldybės. Kiekvienais paskesniais metais ši suma turėtų didėti“, – geromis žiniomis dalijosi Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentas ir pridūrė, kad lėšos bus paskirstytos pagal atitinkamus kriterijus.

Užduotis savivaldybėms

Vyriausybė, įsiklausydama į seniūnų nuomonę, pritarė, jog lėšos turi būti skiriamos ir mažo intensyvumo keliams, negalima skriausti žmonių, gyvenančių nedidelėse gyvenvietėse.

„Anksčiau dėmesys buvo skiriamas tik tiems keliams, kur labai intensyvus eismas, dideli automobilių srautai ir įsikūrę daug gyventojų.  Siekiant sureguliuoti šį disbalansą, bus sukurta programa ir nedideliems kaimeliams. Tai mane, kaip Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentą, labai džiugina“, – teigė Ruklos seniūnas.

Anot jo, jau dabar savivaldybių vadovai ir politikai turi pradėti ruoštis ateinančioms investicijoms. Turėtų būti nustatyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos būtų atrenkami  žvyrkeliai. Reikėtų pasitarti ir su tų vietų gyventojais.

„Manau, kad čia būtina diskusija ir tyrimas, nes kiekvienos savivaldybės taryba priims sprendimus dėl kriterijų, pagal kuriuos bus sudaromas mažo intensyvumo kelių asfaltavimo sąrašas“, – akcentavo G. Jasiulionis.

Pasitarimo metu Vyriausybės kancleris atkreipė dėmesį ir į tai, kad Aplinkos ministerija turėtų laikytis Vyriausybės politikos, o ne kurtų atskirą savo. Buvo paliesti ir 5 proc. lėšų panaudojimo, ir leidimų miškų kirtimams išdavimo klausimai. „Leidimų išdavimo sistemoje turi atsirasti suderinimo su seniūnija punktas ir nurodymas  sugadintus žvyrkelius suremontuoti. Aplinkos ministerija šį klausimą įpareigota reglamentuoti ir sutvarkyti. Pokalbis su Vyriausybės kancleriu, atrodo, teikia vilčių teigiamiems pokyčiams“, – sakė G. Jasiulionis.

Ragina susitelkti

G. Jasiulionis, pasinaudodamas proga, kad pasitarime dalyvavo ir Kelių direkcijos vadovas, pasidomėjo Jonavos aplinkkelio statyba. Tačiau išgirdo nieko gera nežadantį atsakymą: mūsų aplinkkeliui numatytos lėšos atiduotos keliui „Via Baltica“ tiesti, tad artimiausiais metais jokių realių darbų nenusimato.

„Gal Vyriausybė ten įžvelgė daugiau problemų? Paaiškinus, kad prie žiedo ties įvažiavimu į Jonavą susidaro kelių kilometrų ilgio automobilių eilės ir spūstys, vėlgi išgirdome priekaištų Jonavos savivaldybės vadovams, kad nederėjo išduoti leidimų  šioje vietoje „Maximos“ ir „Ermitažo“ statyboms, atseit nebūtume patyrę tokių nepatogumų“, – pasakojo G. Jasiulionis.

Susisiekimo ministerijos ats­tovai patikino, kad šiuo metu rengiamas viešas aplinkkelių finansavimo planas, todėl, anot pašnekovo, būtina visiems susitelkti ir būti vieningiems. „Raginu jonaviečius ir visus rajono žmones ne dejuoti ir skųstis dėl kamščių, o pasirašyti peticiją dėl aplinkkelio. Tam, kad tame sąraše užimtume kuo aukštesnę vietą, reikia  įrodyti jo svarbą. Jei aplinkkelis taps visų mūsų prioritetu, tikiu, kad jis gali būti įrengtas kur kas greičiau. Visuomenės pozicija – didelė jėga“, – ragino peticijos sumanytojas.

Pasak G. Jasiulionio, pasitarime jis domėjosi ir dviračių tako Jonava–Rukla įrengimo klausimu. „Šiuo klausimu dar pernai, surinkę per 1 500 parašų, kreipėmės į Lietuvos automobilių kelių direkciją. Tiek Ruklos miestelio gyventojai, tiek tarnaujantys Rukloje ir dar per 1000 NATO karių nuolat juda pėstute arba dviračiu. O dėl zujančio karinio transporto ir kitų automobilių regioniniame kelyje susidaro sudėtingos ir nesaugios sąlygos. Todėl dviračių takas iki Ruklos būtų geriausias sprendimas.  Direkcijos vadovas informavo, kad šiuo metu sudaromas naujas dviračių takų įrengimo finansavimo sąrašas, kuris netrukus bus paviešintas“, – sakė G. Jasiulionis.

Pasak Ruklos seniūno, susitikimas su Vyriausybės bei ministerijų atstovais teikia vilčių, kad jonaviečių problemos neliks nuošalyje. Tačiau, anot jo, procesas paspartėtų, jei jame aktyviau dalyvautų ne tik Savivaldybės vadovai, bet ir visi bendruomenės nariai.

KOMENTARAI