Išgelbėti gyvūnai suteikia ir gyvenimo prasmę, ir laimę

Išgelbėti gyvūnai suteikia ir gyvenimo prasmę, ir laimę

„Jokia prieglauda niekada neprilygs globai namuose – narvuose gyvūnai niekada negaus tiek dėmesio ir auklėjimo, kiek jo gauna tiesiogiai bendraudami su žmogumi. Būdami laisvi, augintiniai atskleidžia tikrąjį savo charakterį, geriau paruošiami keliauti į naujus namus“, – „Naujienoms“ sakė Sandra Genutė, neseniai gyventi į Jonavą atsikrausčiusi ir laikinai priglaudusi daugiau negu 20 kačių, šešis šunis ir vieną balandį. Kartu su bendraminte jonaviete Ingrida Visocke savanoriauja viešoje įstaigoje „Miesto katė“. Moterų iniciatyva jau nemažai laukinių kačių sterilizuota, įvairiose Jonavos miesto vietose įrengtos specialios šėryklos.

Slidinėtojai: „Trasa gera, trūksta antro keltuvo“
Jonavos verslo bendruomenė skinasi kelią į užsienio rinkas
Kviečia Nacionalinė viktorina

Suvedė katės

Gelbėti gyvūnus moterys visai atsitiktinai ir atskirai viena nuo kitos pradėjo prieš devynerius metus, tik Sandra – Kaune, Ingrida – Jonavoje. Tapusi vienos organizacijos savanore, S. Genutė koordinavo kačių sterilizacijos programą, kuri tuo metu Kaune buvo dar mažai girdėta, globojo rastus ir išmestus keturkojus, ieškojo jiems naujų namų.

Jonavoje, Kosmonautų mikrorajone, I. Visockė taip pat aptiko didelę bėdą – daugiabučių kiemuose buvo daugybė beglobių kačių. Moteris nusprendė imtis iniciatyvos: sugautą keturkojį nešdavosi pas veterinarus, kur jis buvo apžiūrimas, jei reikia, ir gydomas, kastruojamas, o tuomet jam ieškojo nuolatinių namų.

„Šitokiu būdu Ingrida išsprendė ne tik Kosmonautų gatvės, bet ir kitų miesto vietų problemą dėl valkataujančių kačių. Taip abi, neatlyginamai dirbdamos, įgijome labai daug patirties. Prieš dvejus metus kolegų dėka susipažinome ir sujungėme jėgas – nuo 2015 metų Jonavoje veikia organizacija „Miesto katė“, – džiaugėsi Sandra.

Globa namuose

Pasak I. Visockės, pagrindinė „Miesto katės“ veikla – benamių miesto kačių sterilizacija. „Pagauk–sterilizuok–paleisk“ – tai seniai įgyvendinama programa pasaulyje, bet vis dar naujovė Lietuvoje. Šiuo metu Jonavoje jau sterilizuotos 186 pamestinukės.

„Deja, ne visas kates galima paleisti – kai kurios yra itin jaukios ir gatvėje ilgai neišgyventų, todėl joms reikia ieškoti naujų šeimininkų. Šitaip į mūsų ir kitų prijaučiančiųjų namus ėmė keliauti išmestos arba kur nors rūsiuose gimusios, bet žmogaus nebijančios katės ir kačiukai. Savanorių ir gailestingų gyventojų atsirado daugiau, mūsų komanda ir galimybės gerokai prasiplėtė ir galėjome padėti daug daugiau pagalbos laukiančių gyvūnų“, – apie veiklą pasakojo Ingrida.

Šiuo metu organizacijoje savanoriauja ir neatlygintinai savo namuose augintinius globoja 14 aktyvių ir pamestinukus mylinčių šeimų iš Jonavos, Kauno ir Utenos.

„Iš viso turime 72 gyvūnus. Jų priežiūra namuose yra ne tik gražus gestas, bet ir galimybė prisidėti prie mažamečių vaikų ugdymo. Auginimas namuose niekada neprilygs jokiai prieglaudai – narvuose globotiniai niekuomet negaus tiek dėmesio, kiek čia tiesiogiai bendraudami su žmogumi. Būdami laisvi keturkojai atskleidžia ir tikrąjį charakterį, pomėgius, yra psichologiškai daug stipresni, greičiau paruošiami keliauti į naujus namus“, – mintimis dalijosi Sandra.

Ji gyvūnų globą palygino su nauja vaikų globos reforma. Įgyvendinus plataus masto pertvarkas mūsų šalyje, išskyrus retas išimtis, turėtų nebelikti vaikų namų, o valstybė dėtų visas pastangas, kad nepilnamečiai augtų su savo tėvais, jų nesant – įtėvių, globėjų šeimose.

„Valdiškuose namuose kiekvienas vaikas negauna reikalingo dėmesio, klesti daug didesnės ir gilesnės problemos, o prižiūrėtojai nesugeba ar nenori to matyti“, – nuomonę dėstė S. Genutė.

Jonaviečiai draugiški

Moterys džiaugiasi, kad jonaviečiai labai geranoriški gyvūnų atžvilgiu. „Sulaukėme daugybės skambučių iš žmonių, radusių prie jų namų priklydusias kates. Pasiūlius nemokamą ar kur kas pigesnę veterinarų pagalbą gydymo ir priežiūros klausimais, gyventojai sutinka „sutvarkytus“ gyvūnėlius priimti į savo namus. Taigi patys miestiečiai tampa globėjais ir gelbėtojais, šitaip palengvindami darbą ir mums“, – teigė Sandra.

Retkarčiais joms tenka sulaukti skambučių ir iš neatsakingų šeimininkų ar veterinarijos gydyklos dėl norimų palikti keturkojų, nors tam priežastys labai nereikšmingos. „Tokiems žmonėms mes stengiamės padėti, suteikdamos reikalingą informaciją ar procedūras. Taip skatiname atsakingesnį požiūrį. Dovanodamos pamestinukus taip pat atsargiai vertiname jų galimybes, nes atsakomybė prisiimama 12–15 metų. Gyvūnas nėra daiktas, kurio galima atsikratyti atsiradus pirmiesiems sunkumams. Norėtųsi, kad geras pavyzdys užkrėstų kuo daugiau žmonių ir priverstų visus tapti dar atsakingesnius už tuos, kurie kalbėti negali. Mūsų siekis, kad šios katės rastų dar geresnius namus nei turi dabar“, – akcentavo I. Visockė, bute laikanti savo tris ir dar du globotinius katinus.

Po stogu – daug gyvūnų

Šiuo metu Sandros sodyboje gyvena daugiau negu 20 kačių, šeši šunys ir vienas balandis. Jų prižiūrėti kasdien atvyksta ir Ingrida. Kambariuose katės suskirstytos pagal panašius charakterio bruožus. „Štai viename rasite mūsų „šnypštukes“, kurios svetimo žmogaus dar neprisileidžia, jį pasitinka šnypšdamos. Kitoje erdvėje – meilios švelniakailės, kurios paperka savo švelnumu. Dar yra patalpos, skirtos kačiukams ir specialių poreikių turinčioms katėms“, – vardijo Ingrida.

Visose patalpose švaru ir tvarkinga: keturkojai turi gultukus, dėžutes tualeto reikalams, sauso ir šlapio maisto pripildytus indelius.

„Prižiūrėti šiuos gyvūnus mums padeda ir savanoriai, tačiau jų vis dar trūksta. Mums būtų lengviau, jei prie mūsų komandos prisijungtų daugiau neabejingų žmonių. Visiems atsiras darbelių. Bus ne tik prasmingai praleidžiamas laikas, bet ir išgelbėtos gyvybės. Norinčiuosius prisidėti prie veiklos laikinai, o gal ir nuolat laiką skirti gyvūnų globai kviečiame skambinti Ingridai (tel. 8 630 05 977) arba Sandrai (tel. 8 608 77 481)“, – ragino S. Genutė.

Išlaikymas kainuoja

Kiek kainuoja išlaikyti tiek gyvūnų? „Nemažai. Jie visi yra kastruoti (sterilizuoti), paskiepyti, dehelmetizuoti, mikročipuoti. Stengiamės, kad žmonės pasiimtų gyvūną tvarkingą ir visiškai paruoštą gyvenimui naujuose namuose. Būsimų šeimininkų nepaliekame bėdoje, net kai keturkojis jau įkurdintas jų namuose – susirgus ar prireikus sudėtingų procedūrų, visada rekomenduojame geriausius specialistus, prašome nuolaidų, prisidedame patys“, – teigė Sandra.

Moterų iniciatyvą palaiko jų sukurtos interneto svetainės www.gyvunusterilizacija.lt ir „Facebook“ paskyros lankytojai.

„Visas gelbėjimo istorijas skelbiame internete. Tie, kas nori ir prijaučia mūsų darbams ir veiklai, gali persiųsti finansinę auką gyvūnų išlaidoms apmokėti. Pats geriausias būdas prisidėti neišleidžiant nė cento – paaukoti 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio.

Žiniasklaidoje pasirodžius kritiškiems straipsniams apie kai kurių organizacijų netinkamą paramos panaudojimą, ir aplink mus atsirado pavyduolių, nesuprantančių, kodėl mes tai darome, kodėl aukojame savo pinigus ir laiką beglobiams gyvūnams gelbėti? Atsakymas paprastas – kiekvienas turi pasirinkimą įprasminti save. Mums geriausias atlygis už darbą – ne brangūs daiktai, o išgelbėtos gyvybės, kurias jau skaičiuojame šimtais, ir dėl to jaučiamės laimingos ir reikalingos“, – kalbėjo Sandra.

KOMENTARAI