„Iremas“ nori įsitvirtinti Skandinavijoje ir kaip paslaugų teikėjasGali nusipirkti naujesnį įrankį, geresnes stakles, tačiau pridėtinę vertę kuria žmogus, gebantis kuo geriau jais naudotis. / "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

„Iremas“ nori įsitvirtinti Skandinavijoje ir kaip paslaugų teikėjas

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos duomenimis, koncerno „Achemos grupė“ valdoma bendrovė „Iremas“ užima tvirtas pozicijas šalies metalo apdirbimo sektoriaus lyderių dešimtuke.

Seimo buldozeriu nustatomos prievolės verslui
„Achema“ nekeičia pozicijos dėl sandorių tikrinimo: tai – perteklinis reguliavimas
Vytis įskėlė nesutarimų kibirkštis

Iš vykdančių panašią veiklą įmonių ji išsiskiria tuo, kad teikia kompleksines paslaugas pramoninei gamybai. Per 600 bendrovės specialistų projektuoja, montuoja, eksploatuoja ir remontuoja įrenginius.

Filialai – Mažeikiuose ir Panevėžyje

Lietuvoje „Iremas“ orientuojasi į didžiausias šalies pramonės įmones. „Be abejo, daugiausia paslaugų suteikiame bendrovėms „Achema“, KLASCO, „Lifosa“, didelė mūsų komanda dirba įmonėje „Orlen Lietuva“, ‑ pasakojo bendrovės vadovas Edmundas Damaševičius.

Gali nusipirkti naujesnį įrankį, geresnes stakles, tačiau pridėtinę vertę kuria žmogus, gebantis kuo geriau jais naudotis.

Bendradarbiavimas su „Orlen Lietuva“ trunka nuo 1990 metų. Anksčiau „Iremo“ specialistų komanda atvykdavo tik atlikti trumpalaikių darbų t. y. gamyklos stojamojo remonto, kuris trunka iki mėnesio, o nuo 2009 metų pradėta dirbti ir pagal metines sutartis. „Iremui“ pavyko užsitarnauti pasitikėjimą ‑ šiemet bendrovė pasirašė naują šešerių metų naftos gamyklos „Orlen Lietuva“ įrenginių priežiūros darbų sutartį. Dabar Mažeikiuose nuolat darbuojasi apie 80 žmonių komanda.

„Su smulkiaisiais verslais dirbame nedaug, mes jiems nesame parankūs: kai esi didelis, sunku prisiderinti prie mažo. Smulkiesiems užsakymo reikia čia ir dabar, tai išmuša iš ritmo, griauna grafikus, nes mes orientuojamės į didesnius ir tęstinius darbus. Tačiau esant galimybei stengiamės padėti ir smulkesnėms įmonėms“, ‑ sakė pašnekovas.

Eksporto kryptis – Skandinavija

Jonavoje įsikūrusi bendrovė turi filialą ir Panevėžyje, kur gaminami nestandartiniai įrenginiai automobilių gamybos, medienos apdirbimo, baldų, popieriaus gamybos pramonės įmonėms. Didžioji dalis šios produkcijos eksportuojama. Pagrindinė kryptis – Skandinavija, o Lietuvoje telieka apie 10 proc. „Iremo“ filialo gaminių.

Paslaugų teikimas taip pat neapsiriboja Lietuva, tačiau dabartiniai mastai netenkina „Iremo“ vadovybės. „Į Švediją, Suomiją ir Norvegiją norime ne tik eksportuoti gaminius, bet ir teikti tose šalyse paslaugas. Skandinavams imponuoja nedidelės įmonės. Iš pradžių jie vertina atsargiai, stebi, tad norint žengti žingsnį į šią rinką pirmiausia reikėtų papildomai pritraukti kokių 40–60 darbuotojų komandą. Ji užsiimtų nedideliais projektais vienoje iš Skandinavijos šalių, o vėliau paslaugų apimtį galima būtų plėsti palaipsniui. Neatmestinas ir jau toje rinkoje veikiančios įmonės įsigijimas. Pranašumo suteikia, kad bendrovė yra koncerno „Achemos grupė“ narė. Koncerno vardas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Užsienio partneriams tai kelia didelį pasitikėjimą“, ‑ kalbėjo bendrovės vadovas.

Įgyja pranašumą

Bendrovė turi ir savo projektuotojų komandą. Vertinant atskirai, ši veikla nėra itin pelninga, tačiau pridėtinę vertę sukuria kitaip. Turėdamas savo projektuotojų, „Iremas“ gali užsakovui pasiūlyti kompleksinę paslaugą.

„Jei užsakovas teturi viziją, mes, pradėję nuo tuščio lapo, galime įteikti statinio raktus ir vykdyti įrenginių priežiūrą. Šiuo metu deramės dėl trąšų saugyklų statybos Kaliningrado srityje. Projektuotojų komanda jau laimėjo projektavimo darbų atliekų deginimo gamyklose Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir Vilniuje konkursus. Tikiuosi, kad turėsime galimybę prisidėti ir prie šių objektų statybos darbų. Esame pateikę paraišką gamyklos projektavimui Šiaulių LEZ“, – vardijo „Iremo“ direktorius.

Šiuo metu bendrovės specialistai dirba prie plastmasės granulių gamyklos statybos Klaipėdos LEZ.

Daugiausia dėmesio ‑ personalui

2017 metais „Iremas“ pasiekė 24,5 mln. eurų apyvartą. „Šiais metais keliame sau ambicingesnius tikslus. Mūsų bendrovė dar turi nemažai neišnaudoto potencialo, todėl privalome efektyvinti savo veiklą, modernizuotis, prisitraukti naujų kvalifikuotų žmonių“, ‑ sakė bendrovės vadovas.

„Iremas“, kaip ir dauguma didelių įmonių Lietuvoje, jaučia nerimą dėl personalo. „Jaunimas nebemėgsta fizinio darbo, jiems patraukliau dirbti kompiuteriu jaukioje erdvėje su gražiu vaizdu už lango. O mūsų pagrindinis darbas yra anapus lango. Anksčiau, kai vyrai turėjo raumenis, buvome patrauklus darbdavys, o dabar dauguma „raumenis“ bando auginti čia, ‑ šypsodamasis E. Damaševičius tapšnojo sau per galvą. ‑ Senoji darbuotojų karta, kuri yra gerai parengta, palengva nueina, o pamainos jiems sulaukiame sunkiai.“

Pasak direktoriaus, pridėtinė vertė bendrovėje didžiąja dalimi kuriama rankų darbu. Gali nusipirkti naujesnį įrankį, geresnes stakles, tačiau pridėtinę vertę kuria žmogus, gebantis kuo geriau jais naudotis. Ir kitų šalių naftos perdirbimo ar chemijos gamyklose neteko matyti robotų, atliekančių remonto darbus. Tai ‑ ateitis, nors, manau, netolima. Tačiau šiandien personalo klausimas yra labai aktualus“, ‑ teigė pašnekovas.

Vilma Kasperavičienė © Lietuvos žinios

KOMENTARAI