In memoriam. Žmogus, planavęs, kūręs ir statęs JonavąLeopoldas Kaminskas. Valerijaus Buklajevo nuotrauka

In memoriam. Žmogus, planavęs, kūręs ir statęs Jonavą

Lapkričio 4 dieną mirė Leopoldas Kaminskas, 1972–1985 metais ėjęs azotinių trąšų gamyklos, vėliau pavadintos Jonavos gamybiniu susivienijimu „Azotas“ (dabar – AB „Achema“) direktoriaus pareigas. Tai – žmogus, ne tik plėtojęs gamyklos veiklą, bet ir statęs miestą.

Politikė B. Gailienė: „Moteriškumas – tai vidinė šviesa“
Islandijoje žaidžia ir jonaviečiai
Sudėtingi vingiai dėl greičio ribojimo kalnelio

L. Kaminskas studijavo Kauno universiteto Cheminės technologijos fakultete. Dėstė Kauno politechnikos institute, dirbo vyriausiuoju specialistu chemijos pramonei moksliniame technikos komitete prie Ministrų Tarybos. Jam teko atsakomybė – pagrįsti chemijos pramonės gamyklų reikalingumą ir statybą Lietuvoje.

Po kurio laiko buvo paskirtas Jonavos azotinių trąšų gamyklos direktoriumi. Jis niekada neabejojo, kad šios įmonės atsiradimas Skarulių žemėje Jonavai turės milžinišką reikšmę.

L. Kaminskas yra sakęs, kad aštuntojo dešimtmečio pradžioje miestas atrodė gana nykiai, neturėta, kur apgyvendinti gamyklos darbuotojų. Tad įmonės iniciatyva buvo nutiesti inžineriniai tinklai Žeimių, Rimkų kvartaluose. Čia iškilo dešimtys tūkstančių kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. Kasmet gamyklos dėka butų raktus gaudavo po kelis šimtus naujakurių, buvo rekonstruoti miesto geriamojo ir nutekamųjų vandenų valymo įrenginiai.

Vadovaujant L. Kaminskui, pastatyti azoto rūgšties, amonio salietros, nitrofoskos, karbamidinių dervų bei trečiasis amoniako cechai, iškilo poliklinikos bei administracinis pastatai, baigti darbai Skarulių pramoninėje geležinkelio stotyje.

„Tas laikotarpis mano gyvenime buvo įspūdingiausias, svarbiausias, sudėtingiausias, sunkiausias ir, nors ir keista, maloniausias. Tas darbas paliko pėdsakus, paliko neišdildomą žymę atmintyje. Tai mano visų darbo metų finišas. Ir šiandien Jonavai jaučiu didžiulius sentimentus“, – prieš kelerius metus Jonavos „Naujienoms“ yra sakęs L. Kaminskas.

90-ojo jubiliejaus proga gerbiamas chemikas buvo apdovanotas koncerno „Achemos grupė“ „Aukso žvaigždės“ medaliu.

L. Kaminskas neneigė esąs „chemikas iki kaulų smegenų“, bet be muzikos gyvenimo taip pat neįsivaizdavo. Jo bendražygė Domicelė Kitrienė knygoje „Pėdos Skarulių smėlyje“ rašė: „L. Kaminskas turėjo labai gražų balsą ir man teko kartu dainuoti su juo mišriame oktete“. Taip pat neatsiejama jo laisvalaikio dalis buvo žvejyba.

Sutuoktiniai užaugino sūnų ir dukrą. Žmona į Amžinybę išėjo daugiau kaip prieš tris dešimtis metų.

L. Kaminskas manė, kad pirmiausia kiekvienas žmogus turėtų būti padorus, vengti kivirčų, ieškoti tarpusavyje sutarimų. „Aš neturėjau priešų – su visais sugyvenau gerai. Jeigu man kas nors nepatinka, tyliai apeinu, mažiau bendrauju su tuo asmeniu, neatvirauju. O pažadėjęs visada stengiuosi padaryti. Manau, tiesiog reikia susigyventi su ta bendruomene, kurioje esi“, – yra sakęs buvęs tuomečio „Azoto“ direktorius.

KOMENTARAI