Iliustratorė: „Jaučiu didelę atsakomybę kurti vaikams“Vilija: „Vaikai – labai reikli ir atidi publika.“ Asmeninio albumo nuotr.

Iliustratorė: „Jaučiu didelę atsakomybę kurti vaikams“

Iš Jonavos kilusi, bet šiuo metu Vilniuje gyvenanti Vilija Kvieskaitė – iliustratorė, sukūrusi piešinius dviem knygoms. „Riešutortas“ ir „Baubaimė“ – populiarios knygos vaikams, pasakojančios apie baimes, atsakomybę, melą ir drąsuolius. Kur ir kaip gimsta tokie herojai ir ar visus galėtume rasti realiame gyvenime? Apie tai kalbame su jaunąja iliustratore.

Brazilijos dainininkė lietuvišką žiemą užkaitins karnavalo karščiu!
L. Šatienė: gyvenimas – tai mozaika, kurią kuria pats žmogus
B. Platkauskienė: „Vidinės žmogaus savybės svarbiau už išorinį grožį“

– Trumpai papasakokite apie save.

– Esu baigusi grafinio dizaino studijas. Visą laiką, jei taip galima sakyti, jaučiau simpatiją mažųjų skaitytojų knygų iliustracijoms, o per šešerius metus, praleistus dirbant vaikų literatūros leidykloje, ta simpatija dar labiau išaugo. Todėl džiaugiuosi, kad dabar galiu vadinti save ne tik grafikos dizainere, bet ir iliustruotoja, esu sukūrusi iliustracijas dviem knygoms – „Riešutortas“ ir „Baubaimė“.

– Kokia iliustratorės kasdienybė?

– Nors šios pareigos man palyginti naujos, bet jomis labai džiaugiuosi. Mano kasdienybė bėga dalijant dieną į darbus su grafinio dizaino projektais, kada užsiimu vizualine komunikacija reklamos agentūroje, ir į šiek tiek laisvesnę kūrybą – piešiu, lipdau savo idėjas. Po truputį mąstau ir apie trečiąją paveikslėlių knygą.

Knygoje „Riešutortas“ kalbama apie melą, o…

– Kokia Jūsų darbo aplinka?

– Džiaugiuosi, kad galiu dirbti labai įkvepiančioje aplinkoje – Vilniuje, Užupyje. Čia, šalia Vilnelės, ir gyvenimas teka šiek tiek lėčiau. Manau, kad ramybė kūrybai yra labai svarbu.

– Kaip gimsta Jūsų herojai?

– Abiejų paveikslėlių knygoms tekstus sukūrė rašytojas Benas Bėrantas, tad knygų herojai pirmiausia gimė jo galvoje. Džiaugiuosi, kad esame ne tik kolegos, bet ir puikūs bičiuliai, todėl galėjau ne tik interpretuoti jo tekstą, bet ir papildyti jį savo veikėjais ir detalėmis. Sugalvoti veikėjai ir kompozicija pirmiausia nugula ant popieriaus, o viskas į galutinę iliustraciją sulimpa jau kompiuteryje.

… „Baubaimėje“ – apie baimę.

– Ar turite savo mėgstamiausią  iliustraciją?

– Knygų veikėjų nuoseklumą man padeda išlaikyti jų susiejimas su realiais žmonėmis. Štai bekurdama voverės personažą, pastebėjau, kad ji perėmė nemažai mano mamos savybių. Knygoje „Riešutortas“ yra scena, kur vyksta voveriuko Tiklio gimtadienis, o mama voverė susirūpinusi laksto aplink svečius su arbatinuku. Mano mama daro lygiai taip pat, todėl ši veikėja man ir mieliausia.

– Kokie didžiausi sunkumai dirbant tokį darbą?

– Jaučiu didelę atsakomybę kurti vaikams, nes tai labai reikli ir atidi publika. Be to, ir savyje turiu visai nemažą vidinį kritiką, tad kartais visa tai pavirsta į slegiančius perfekcionizmo spąstus. Kartais norėčiau mokėti daugiau žaisti ir lengviau į viską žiūrėti.

Mažieji skaitytojai iš karto pamilsta šiuos mielus herojus

– Kaip mažieji skaitytojai vertina Jūsų kūrybą? Ar su jais apie tai kalbėjote?

– Per pastaruosius dvejus metus aplankėme nemažai vaikų, jiems organizavome daug dirbtuvėlių. Aš labai džiaugiuosi tais susitikimais, nes matome, kad knygas jie iš tiesų skaito, noriai įsitraukia ir diskutuoja. Knygoje „Riešutortas“ kalbama apie melą, o „Baubaimė“ – apie baimę. Abi šios temos be galo universalios. Nors šiuolaikiniai vaikai išties auga kitaip, tačiau pastebiu, kad jiems visa tai taip pat svarbu ir įdomu. Skaitydami ir žiūrėdami į piešinius, vaikai dažnai susitapatina su kuriuo nors veikėju ir nudžiunga, radę į savo aplinką panašių dalykų.

– Esate kilusi iš Jonavos, ar dažnai grįžtate į gimtąjį miestą?

– Visuomet, kai važiuoju į Jonavą, sakau: „Grįžtu namo“. Nors jau nemažai metų gyvenu Vilniuje, visada smagu čia viešėti. Dažnai aplankau artimiausius savo šeimos žmones. Džiaugiuosi, kad šiame mieste yra nemažai mano bendraamžių, baigusių mokslus ir pagyvenusių kituose miestuose, bet dabar grįžusių ir  kuriančių gražius dalykus. Jaučiu, kad Jonava kinta, turi savo charakterį, yra gyva.

– Ačiū už pokalbį. 

Gabija AUGUSTINAITĖ, „Naujienų“ praktikantė

KOMENTARAI