Ilgėjančių naktų dovana – šiaurės pašvaistėsŠiaurės pašvaistės Norvegijoje. Autorės nuotr.

Ilgėjančių naktų dovana – šiaurės pašvaistės

Kartu su ilgėjančiomis naktimis ruduo atneša nepakartojamą fenomeną visiems šiaurės gyventojams – tarp jų ir mums. Tai šiaurės pašvaistės. Šiemet rugsėjį vykusi didžiausia per pastarąjį dešimtmetį magnetinė audra sukūrė ne prastesnį vaizdą nei už poliarinio rato. Deja, didžiojoje dalyje Lietuvos buvo debesuota, tad ryškiaspalvio dangaus dar teks palaukti, o pasitaikius šiai retai progai, reikėtų jos nepramiegoti.

Kviečia Nacionalinė viktorina
Atnaujintos Užusalių bendruomenės „Santarvė“ patalpos
Ar už šiukšlių išvežimą būtina mokėti du kartus?

Reikia pasiruošti

Mūsų kraštuose šiaurės pašvaistės matomos itin retai. Galimybė išvysti pašvaistę Lietuvoje pasitaiko vos porą kartų per metus. Net ir iš anksto tinkamai pasiruošus jų „medžioklei“, pirmą kartą susidūrus su šiuo reiškiniu, gali būti sudėtinga jį teisingai identifikuoti. Mūsų geografinėse platumose matomos pašvaistės paprastai būna neryškios ir visiškai neatitiks įvairiaspalvėmis šviesomis nutvieksto paveikslo, kokį įsivaizduojame iš matytų fotografijų ar filmų.

Vis dėlto reikėtų nepraleisti galimybės pasigrožėti šiuo reiškiniu ir Lietuvoje. O jei rugsėjo–balandžio mėnesiais planuojate išvyką šiauriau, tikimybė pamatyti spalvingą dangų didėja su kiekvienu kilometru. Tad svarbu iš anksto tinkamai pasiruošti ir žinoti, į kuriuos dalykus reikėtų atkreipti dėmesį.

Kai prieš keletą metų pirmą kartą iškeliavau į Suomijos šiaurę pirmam pasimatymui su pašvaistėmis, supratau, kad vien žiemos ir šiaurės neužtenka – reikia ir žinių, ir išankstinio pasiruošimo. Tąkart dvi savaites teko pašalti poliarinėje naktyje tam, kad tuo visiškai įsitikinčiau ir daugiau nebekartočiau klaidos. Taigi žiema, praleista šiaurėje, dar negarantuoja įspūdingų naktinio dangaus vaizdų.

Teorija ir praktika

Pašvaisčių „medžioklėje“ svarbiausi trys faktoriai – tamsa, giedras dangus ir magnetinis aktyvumas. Visų pirmiausia būtina tamsa. Paprastai pašvaistės šiauriniame pusrutulyje matomos nuo rugsėjo iki balandžio,  bet tai nereiškia, kad kitais mėnesiais šis reiškinys nevyksta.

Štai šios vasaros viduryje Lietuvos fotografai taip pat užfiksavo pašvaistę Šiaurės Lietuvoje, o Islandijos danguje šokančios ryškios šviesos džiugino turistus ir vietos gyventojus visą paskutinę rugpjūčio savaitę.

Pašvaisčių nuspalvintą dangų trukdo pamatyti poliarinė diena, kurios metu šiaurėje netemsta visas 24 valandas. Nuolatine vasaros šviesa ar vadinamosiomis „baltosiomis naktimis“ jau galima pasimėgauti ir pas mūsų netolimus kaimynus – Helsinkyje, Sankt Peterburge ar Taline. O už poliarinio rato galima išvysti dar nuostabesnį reiškinį – vidurnakčio saulę, kai giedrame danguje net ir 12 val. nakties virš horizonto ryškiai spigina saulė.

Nors paprastai šiaurės pašvaistės pasirodo apie vidurnaktį ar po jo, mano pirmoji matyta pašvaistė Norvegijos šiaurėje sugriovė visus ankstesnius įsitikinimus. Ryškus žalias brūkšnys danguje išryškėjo vos pradėjus temti, apie 3–4 val. popiet. Šiek tiek pasiraičiusi ir pašokusi danguje, pašvaistė nuėjo pailsėti ir kitą kartą pasirodė tik po vidurnakčio. Tai paneigė dar vieną išankstinį manymą, kad giedrą naktį jos matomos nuolat.

Pašvaistės – tai ekstravagantiškos dangaus scenos atlikėjos: netikėtai pasirodo, sušoka nepakartojamą šokį ir dingsta. Kartais palieka nežymias šviesos juostas, kurios retsykiais netikėtai išryškėja ir pažaižaruoja įvairiomis spalvomis, paskui vėl nuslopsta, o kartais po trumpučio pasirodymo dingsta visai nakčiai, savaitei ar net mėnesiui. Ne veltui lūžtančių šviesos bangų mainymasis danguje vadinamas šokiu. Šio šokio metu netgi galima girdėti pašvaistės garsus – tylų spragsėjimą.

Ar šiaurės pašvaistę galima pamatyti bet kurią giedrą tamsią naktį? Tikrai ne. Reikia nepamiršti, kad ir mes priskiriami prie šiaurės gyventojų, o aurora borealis ne taip dažnai pas mus užklysta. Tai priklauso ne tik nuo vietovės geografinės padėties, bet ir nuo Žemės magnetinio lauko aktyvumo.

Žemės magnetinio lauko svyravimų indekso skalė (Kp) yra padalyta į 10 lygių:

– nuo 0 iki 3, – magnetinis laukas ramus;

– 4 lygis – neramus magnetinis laukas;

– nuo 5 iki 9 – magnetinė audra.

Lietuvoje šiaurės pašvaistė matoma tik magnetinių audrų atvejais, kai Kp indeksas pasiekia 7 ar daugiau. Šių metų rugsėjo 8-osios naktį vykusios magnetinės audros metu magnetinio lauko indeksas siekė maksimumą – 9, o kitą naktį – 8,3. Tai didžiausias aktyvumas, fiksuotas per pastarąjį dešimtmetį.

Esant ramiam magnetiniam laukui, įspūdingų pašvaisčių neverta tikėtis net už poliarinio rato. Tačiau tam, kad pasigrožėtumėte šviesų šokiu naktiniame danguje, Skandinavijos šiaurėje užteks ir 4–5 indeksinio skaičiaus Kp skalėje, kas pasitaiko ne taip ir retai. Žemės magnetinio aktyvumo, dar vadinamą pašvaisčių, prognozę (angl.: aurora forecast) galima nesunkiai susirasti internete, netgi yra tam skirtų išmaniųjų telefonų programėlių, kurios praneša, kai magnetinis aktyvumas pasiekia pasirinktą lygį.

Belieka laukti

Taigi, ką daryti, sulaukus pakankamai aukšto Kp indekso ir tamsos?  Ieškoti giedro dangaus, įsitaisyti atviroje vietoje ir laukti. Kiek reikės laukti? Į šį klausimą niekas negali atsakyti, nes pašvaistė gali pasirodyti, kada tik užsigeis. O ką daryti, jei apsiniaukę ar lyja? Palaukti 5 minutes. Nors šis posakis dažniausiai sutinkamas Islandijoje, tinka ir kitoms šiaurės šalims, kur orai mainosi ypač greitai. Giedrų plyšių debesuotame danguje padės surasti skaitmeninė orų prognozė. Kartais pakanka pavažiuoti vos keliolika kilometrų – ir debesuotą dangų pakeičia žvaigždėtas.

Nepatingėkite išeiti laukan. Kad ir kaip nesinorėtų tamsią naktį belstis į šaltį, prietaisams pranašaujant giedrą dangų ir stiprią magnetinę audrą, tikrai verta. Ne, per langą auroros nepamatysite – taip būna tik filmuose arba šiaurės ašigalyje. Mūsų platumose matomos pašvaistės gana neryškios, tad rekomenduotina ne tik išeiti į lauką, bet ir pabėgti kuo toliau nuo miesto šviesų, o idealiu atveju – turėti fotoaparatą, galintį daryti ilgo išlaikymo nuotraukas, kuriose surenkama daugiau šviesos, nei tai sugeba padaryti žmogaus akis, ir labiau išryškina naktinio dangaus prašviesėjimus.

Lietuvoje ir visoje Europoje vienos ryškiausių šiaurės pašvaisčių buvo matomos 2015 m. kovo mėnesį, po kurių ir kilo masinis susidomėjimas šiuo reiškiniu. Tąkart, pasitaikius giedrai nakčiai, po vidurnakčio pašvaistė buvo matoma iš bet kurios mūsų šalies vietos. Magnetinis aktyvumas buvo toks didelis, kad pašvaistės siekė net gerokai piečiau esančią Prancūziją, kur paskutinį kartą toks reiškinys fiksuotas tik 2004-aisiais.

Kiek teks laukti kito pašvaisčių apsilankymo Lietuvoje, niekas negali pasakyti…

KOMENTARAI