Grūdų aruodai šiemet bus tuštesniJavapjūtės pabaigtuvės šią vasarą ūkininkų nenudžiugino. Kęstučio Putelio nuotr.

Grūdų aruodai šiemet bus tuštesni

Žemdirbiai, auginantys grūdines kultūras, baigė javapjūtę. Nors dar liko nenukultas vienas kitas hektaras, tačiau jau galima skaičiuoti derliaus rezultatus. O jie, kaip aiškėja, nėra geri. Grūdų vegetacijos metu Jonavos kraštą užklupusi sausra pridarė didelių nuostolių – palyginti su praėjusiais metais, į aruodus pribyrėjo tik trečdalis grūdų. Šia tema pakalbinome keletą Jonavos krašto žemdirbių.

Meras: „Švietimo, kultūros, sporto ir infrastruktūros biudžetas“
Atnešk ir užeik!
Baltijos kelio dieną – apie kelius, kuriuose Lietuvos žmonės sutiks popiežių Pranciškų

Menkas derlius

Čičinuose (Kulvos sen.) ūkininkaujantis Rimantas Kubiliūnas jau baigė javapjūtę. Kūlimo laukia baigiančios nokti pupos, žirnių laukelis. Visas kultūras čičinietis sudorojo galingu kombainu.

Pasak R. Kubiliūno, šiųmetis derlius atrodo kukliai. Palyginti su 2017-aisiais, pribyrėjo vos ne per pusę mažiau grūdų. Jeigu pernai  iš vieno hektaro pavyko prikulti 7 tonas  žieminių kviečių, tai šią vasarą tesulaukta 4 tonų. Tas pats ir su žieminiais rapsais – pernai hektaras atseikėjo po 3,5 t, o šiemet – tik 2 tonas.

Dviem tonomis sumenko ir vasarinių kviečių derlius – pernai pribyrėjo 6 t iš ha, šie metai subrandino 4 t.

„Iš 320 ha ploto prikūliau 1000 t visų grūdinių kultūrų. Pernai, nors buvo ir gana drėg­na, pribyrėjo vos ne dvigubai daugiau – apie 1800 t grūdų. Taigi galima paskaičiuoti ir finansinius nuostolius, kurie sudarys apie 60–70 tūkstančių eurų“, – guodėsi čičinietis.

Anot jo, karščiai ir buvusi sausra išdžiovino žemę. Ariant atrodė, kad dirva pavirto pelenais. Ūkininkas tikisi, kad antroji rugpjūčio pusė labiau sudrėkins laukus. Šį savaitgalį  pradės sėti rapsus. „Norisi įtilpti į sėjos terminus. Manau, kad  iki rugpjūčio 20-osios ją baigsime“, – sakė jis.

Dėl išdegintos žolės R. Kubiliūnas buvo priverstas ieškoti 90 galvijų bandai papildomų pašarų žiemai. „Gerai, kad atsirado viena likviduojama bendrovė, tai prisišienavau žolės, tikiuosi, pakaks to, kiek dabar turiu pasiruošęs“, – ramino save žemdirbys.

Vilties nepraranda

Maždaug prieš mėnesį žeimietis Gintaras Stašionis dar neprognozavo sausros padarinių grūdinėms kultūroms. Tada jis sakė, kad viščiukai skaičiuojami rudenį. Šiandien ūkininkas, valdantis 150 ha plotą, įsitikino, kad grūdų derlius, palyginti su pernykščiu, kur kas menkesnis.

„Žirnių prikūliau tik pusę tiek, kiek pernai – vos po 2 tonas iš hektaro. Prastesni ir rapsai. Jeigu prieš metus į aruodus pyliau daugiau kaip po 3 tonas iš ha, tai šiemet nesiekė ir dviejų. Menkiau užderėjo kviečių: pernai prikūliau po 7 t iš ha, šiemet per pusę mažiau. Kitaip tariant, derlius sudaro trečdalį pernykščio“, – nelinksmą aritmetiką vardijo žemdirbys.

Anot jo, dabar metas ruoštis sėjos darbymečiui. Jis jau apsirūpino rudeninėmis trąšomis. Tik nežinia, ko laukti kitąmet. „Mes, kaip tie buratinai, pinigus į žemę užkasame, o ji jų negrąžina. Vis tikimės kultūroms palankaus  klimato. Bet niekas negali nuspėti, koks jis bus. Dabar žemė taip išsausėjusi, kad atrodo cigaretę nuo įkaitusio norago prisidegti galima“, – pusiau juokais sakė G. Stašionis.

Saulė taip išdžiovino žemę, jog net noragai vietomis sunkiai ją verčia. Vis žvalgomasi į dangų – gal sudrėkins ir atgaivins laukus? Net prieš kelias dienas rajone pliaupęs lietus Žeimių kraštą aplenkė.

„Tačiau rankų nuleisti negalima – kultūroms reikalinga sėjomaina. Mano galva, vienas lašas – ne audra, viena sausra – dar ne gyvenimo pabaiga. Jeigu jau tokia sausringa vasara pasikartotų kelerius metus iš eilės, galbūt galima būtų kažką ir permąstyti. O dabar yra taip, kaip yra. Ką čia prigalvosi?“ – dalijosi nuomone ūkininkas.

Pasak pašnekovo, ne visuose plotuose tos pačios kultūros vienodai užderėjo. Geriausio vasarinių kviečių lauko hektaras davė 5 t, o iš derlingiausio žieminių kviečių ploto pavyko prikulti po 6,5 t iš ha. Smėlingose vietovėse teprikulta vos po 2 t. Ūkininko teigimu, skirtingai užderėjo ir rapsai – buvo tokių vietų, kur iš vieno ha tepribyrėjo  po 1 t. „Tai priklauso nuo žemės sudėties – vienaip sausrą iškenčia molis, smėlis, šlaitai. Nieko nepadarysi – lauksime kitų metų“, – sakė G. Stašionis.

Vasara be lietaus

35-erius metus žemės ūkio bendrovei „Pauliukai“ vadovaujantis Andrejus Štombergas, paklaustas apie javapjūtės reikalus, atsakė ironiška gaidele: viskas išdegė, nėra ką pjauti ir kulti, belieka Lankesos paplūdimyje vartytis.

Iš 1600 ha šiemet prikulta maždaug pusė to, kas užaugdavo anksčiau.

„Visų kultūrų derlius tiesiog apverktinas. Sakykime, kviečių prikūlėme tik po 4 t, kai byrėdavo po 7,5 tonos iš hektaro, miežių pririnkome po 3,5 t, o būdavo po 6–7 tonas. Ko norėti – Pauliukuose vos ne visą vasarą lietaus nebuvo.  Nuostoliai milžiniški – apie 600 tūkstančiai eurų. Sėdžiu ir mąstau – ašarų laukams sudrėkinti nepakaks. O gyventi vis tiek reikia“, – kalbėjo neieškantis žodžio kišenėje bendrovės vadovas.

Bendrovės technika jau ruošia žemę naujai sėjai. Anot A. Štombergo, jeigu nebesirūpinsi, tai tik rankas pakelk ir pasiduok negandoms. „Investuosime į žemę ir tikėsimės derliaus kitais metais. Tačiau kas garantuos, kad tos investicijos neprapuls? Bendrovėje laikome 2000 galvijų bandą, fermose kriuksi 12 tūkstančių kiaulių. Pašarų mažai, žolės nėra, pievos – kaip ražienos, šiaudų irgi trūksta. Dar turėjome iš praėjusių metų užsilikusio šienainio, tai vis šiek tiek pagelbėja. Jeigu pritrūksime, teks pirkti, tikriausiai ir kainos bus didesnės, tik, ko gero, tokiais sausringais metais sunku bus rasti ir pardavėjų“, – vardijo rūpesčius pašnekovas.

Anot jo, gyvenimas vietoje nestovi. Žemės ūkis – ne pramonė, kurioje produkcija gaminama po stogu. „Saulės neuždengsi ir nenurodysi, kad liautųsi deginusi. Žemdirbys priklausomas nuo gamtos. Mūsų produkcija turi būti parduota operatyviai, negali laukti. Kainos žemos, kokią pasiūlo, už tokią išaugintą produkciją ir parduodame. Kiaulei nepasakysi, kad kelias dienas neėstų ar neaugtų. Tokių stebuklų nebūna. O žmonėms juk algas mokėti reikia. Iš kur paimti pinigų? Iš dangaus? Mes – ne valdžia, kuri rūpinasi tik savimi ir pinigus švaisto į kairę ir į dešinę. Mums svarbus kiekvienas bendrovės žmogus. Štai taip ir gyvename. Reikia ieškoti sprendimo būdų ir suktis“, – liūdnai ir kartu viltingai kalbėjo A. Štombergas.

KOMENTARAI