„Greitukės“ pagalbos prašo vis daugiau žmonių

„Greitukės“ pagalbos prašo vis daugiau žmonių

Pernai VšĮ Jonavos greitosios medicinos pagalbos stotis (GMPS) užregistravo 13 789 iškvietimus, beveik 600 daugiau nei 2015-aisiais. Kas lemia tokį augimą, kaip sekasi kolektyvui, su kokiomis problemomis jis susiduria, paprašėme mintimis pasidalyti Jonavos GMPS direktorių Gintautą Kaišą.

Maitinkis sveikai – žinok nemažai
Smėlio dėžių priežiūra
Sąmyšis dėl receptinių vaistų – išpūstas?

Iškvietimų daugėja

Greitosios medicinos pagalbos stoties paskirtis – suteikti pacientams skubią pagalbą ir juos nugabenti į stacionarias gydymo įstaigas.

Pernai į GMPS pagalbos kreiptasi 13 789 kartus, užpernai užregistruotas 13 191 atvejis. Dėl ūmių susirgimų praėjusiais metais GMPS šaukėsi 11 116 asmenų, 2015-aisiais – 10 674 piliečiai. Padaugėjo ir kvietimų į nelaimingus atsitikimus – užpernai jų buvo 1 708, o pernai – 1 732 kartai. Statistika rodo, kad dažniau pagalbos reikėjo moterims nei vyrams. Pernai pagalba suteikta 7 326 (užpernai – 7 120) dailiosios lyties atstovėms ir 5 765 (2015-aisiais – 5 451) vyrams.

Per pirmąsias dešimt šių metų parų Jonavos GMPS brigados jau buvo kviečiamos 489, pernai per tą patį laikotarpį – 425 kartus. Buvo gauti 67 pranešimai apie nelaimingus atsitikimus, 2015-aisiais per tą patį laikotarpį jų užregistruota 47.

„Pasitikdami Naujuosius, sumušėme „rekordą“ – sausio 1 dieną buvome kviečiami 68 kartus per parą, to dar niekada nėra buvę. Anksčiau, kai sulaukdavome per 50 kvietimų, sakydavome, kad tai labai daug. Metų virsmo paromis GMP brigados darbuotojai kartais po kelias valandas negalėjo iš automobilio išlipti: iš iškvietimo – į iškvietimą“, – prisiminė G. Kaiša.

Asmenims, kuriems reikia skubios pagalbos, direktorius siūlo skambinti tiesiai į centralizuotą dispečerinę telefonu 033. „Taip bus sutaupyta laiko, bendrojo pagalbos centro budėtojas vis tiek nukreips skambintoją į centralizuotą GMP dispečerinę. Tad nereikės du kartus aiškinti, kodėl kviečiama greitoji“, – akcentavo pašnekovas.

Įsigijo automobilį

GMP brigadų skaičius nustatomas atsižvelgiant į rajono gyventojų skaičių. Kelerius metus mūsų rajone žmonių mažėja, turėtų būti mažiau ir iškvietimų. Deja, statistika rodo priešingą situaciją.

Jonavos GMPS dirba 36 žmonės, bet, krūviams didėjant, direktoriaus teigimu, kolektyvas galėtų būti kur kas didesnis. Nepaisant oro sąlygų – šalta ar karšta, diena ar naktis – kiekvieną parą budi trys GMP brigados, sudarytos iš skubios medicinos pagalbos slaugos specialisto ir vairuotojo.

Pernai Jonavos GMP stotis pagalbai teikti ir pacientams pervežti eksploatavo keturis automobilius, vieną paliekant rezerve. Pasak G. Kaišos, visos mašinos yra gana „brandaus“ amžiaus (naujausia – 2008 m., seniausia – 2004 m.), nuvažiavusios po 400–500 tūkst. kilometrų. Todėl labai svarbu organizuoti automobilių remonto darbus taip, kad tai neatsilieptų teikiamų paslaugų kokybei.

„Nors kartais ir sunku būdavo, bet prireikus sugebėdavome suremontuoti ir pacientus pasiekdavome laiku, niekada nepasitaikė, kad „iškristų“ viena brigada. Visus metus puoselėjome tikslą įsigyti naują automobilį. Ir šį siekį įgyvendinome – praėjusių metų pabaigoje iš įstaigos lėšų lizingo būdu įsigijome naują automobilį. Šiemet parką tikimės papildyti dar viena transporto priemone“, – dalijosi planais Jonavos GMPS direktorius.

Kviesti esant būtinybei

Į kvietimus išskubėjus visoms trims brigadoms, kai kuriems pacientams tenka palaukti, kol bus laisva brigada. Pasak G. Kaišos, esant tokiam dideliam iškvietimų skaičiui, koks yra dabar, panašių atvejų gali dažnėti. Direktoriaus manymu, dalis gyventojų, kurių būklė nekelia pavojaus, patys galėtų atvykti pas savo šeimos gydytoją ar į ligoninės priėmimo skyrių.

Atsitikus rimtai avarijai ar kitai nelaimei, centralizuota dispečerinė į pagalbą nukreiptų GMP brigadas ir iš kitų rajonų. Jonavai tokios kaimynų pagalbos iki šiol dar neprireikė, bet mūsų brigada skubėjo padėti kėdainiečiams.

Jonavos GMP stotis reanimobilio neturi. Tokia transporto priemonė nedideliam rajonui neskirta, todėl, iškilus būtinybei, ji kviečiama iš Kauno. „Jonavos ligoninėje yra reanimacijos skyrius, visą parą budi gydytojai, galintys suteikti kvalifikuotą pagalbą, kol atvyks paimti ligonį reanimobilis“, – patikino direktorius.

Problemų netrūksta

Anot G. Kaišos, kartais atsitinka, kad brigada, nuvykusi nurodytu adresu, patenka į sudėtingą situaciją, jeigu, tarkime, iš daugiabučio ar kito pastato tenka į automobilį išnešti stambaus sudėjimo ir nemažai sveriantį pacientą. „Tada beldžiamasi ir pas kaimynus, ir giminaičių ieškoma, retkarčiais netgi kreipiamės į ugniagesius, kurie visada atvyksta į pagalbą, – sakė pašnekovas. – Painiavos kyla ir kai durys būna be numerių – vėl gaištamas laikas, kol surandamas reikiamas butas.“

Prie rimtų problemų G. Kaiša priskiria ir darbuotojų saugumo klausimą. Anot jo, jeigu policijos pareigūnai turi ir neperšaunamas liemenes, ir ginklus, tai greitosios medicinos pagalbos darbuotojams tokios priemonės neprieinamos, nors pavojų pasitaiko. „Pernai kolegos buvo užpulti prie pat Jonavos ligoninės priėmimo skyriaus. O kiek kartų tenka važiuoti ten, kur vyksta muštynės, išgertuvės? Pastebėjus agresyviai besielgiančius asmenis, brigados nariams nurodyta pirmiausia kviesti policijos pareigūnus. Bet tai vėlgi vilkinamas laikas“, – samprotavo GMPS vadovas.

Surasti kelią pas pacientus padeda automobiliuose įrengta navigacija. Bet pasitaiko atvejų, kai prietaisai neužfiksuoja tikslios vietos, į kurią reikia atvykti. Tai dažniausiai būna kaimuose, kada pagalbą kviečia atokiose sodybose gyvenantys asmenys. Tuomet tenka belstis į artimiausių žmonių kiemus, klausinėti, kur tas pilietis gyvena ir pan.

Teisės aktai reglamentuoja, kad, esant skubiam iškvietimui, miesto teritorijoje brigada į įvykio vietą privalo nuvykti per 15 minučių, o kaimo vietovėse – per 25 min.

2016 m. daugiau kaip 90 proc. skubių iškvietimų įvykdyti neviršijant nustatytų laiko limitų. Direktoriaus teigimu, tas procentas galėtų būti ir didesnis, deja, kartais dėl objektyvių priežasčių to negalima įvykdyti – brigada būna nuvežusi pacientą į Kauną ar išvykusi į kitą rajono kraštą. Be to, yra kaimų, kuriuos ir per pusvalandį net vasarą sudėtinga pasiekti. „Pavyzdžiui, žemėlapiai rodo, kad Upninkų seniūnijoje esantis Vanagiškių kaimas yra ranka pasiekiamas. Bet jis įsikūręs kitoje upės pusėje, tad tenka daryti didelį lankstą. Todėl per 25 minutes jo pasiekti beveik neįmanoma, juolab kad kartais reikia važiuoti siaurais keliais per miškus naktimis. Žmonės turi tai įvertinti ir žinoti, kad medikų pagalbos teks laukti ilgiau“, – aiškino G. Kaiša.

Dar blogiau, kai „greitukė“, sukorusi kelias dešimtis kilometrų, nurodytu adresu neranda jokio paciento, nes pranešimas buvo melagingas. „Mes tai laikome dideliu nusižengimu, nes tuo pat metu iš tiesų skubios pagalbos gali laukti kitas žmogus, be to, be reikalo eikvojamas kuras, dėvisi automobilių padangos, – piktinosi direktorius. – Jeigu pavyksta nustatyti melagingų pranešimų autorius, visada kreipiamasi į policiją.“

Specifinis darbas

G. Kaiša pasidžiaugė kolektyvu, kuriame dirba pareigingi, kvalifikuoti, ilgametę patirtį turintys darbuotojai. „Visada stengiamasi kaip galima greičiau ir efektyviau padėti pacientui esant sveikatos sutrikimui arba kovojant dėl kiekvieno žmogaus gyvybės. Pernai atgaivinome septynis asmenis. Deja, ne visada tai pavyksta. Kaip pavyzdį galiu pateikti gruodžio mėnesį Beržų tvenkinyje įvykusią nelaimę. Mūsų medikai skendusį vyrą gaivino apie pusantros valandos, vis vylėsi, kad jį pavyks sugrąžinti į gyvenimą, – komentavo neseną įvykį G. Kaiša. – Todėl darbuotojas turi būti tvirtas psichologiškai. Matydamas skausmą ir kančias, neretai ir mirtį, jis turi būti psichologiškai stiprus, mokėti suvaldyti emocijas, privalo greitai pasiruošti naujam iššūkiui ir skubėti į kitą iškvietimą.“

Direktorius įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į įtemptą darbą, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kaip ir dirbantieji kitose sveikatos priežiūros įstaigose, turėtų gauti didesnius atlygius ir turėti geresnes socialines garantijas.

Žvilgsnis į ateitį

Vadovas prisipažino dažnai pamąstąs, kas ateityje pakeis šiandieninius darbuotojus. Beje, vairuotojai privalės turėti ir paramediko kvalifikaciją. Jauni medicinos specialistai, suvokdami atsakomybę ir didelį krūvį, neskuba darbintis skubios medicinos pagalbos slaugos specialistais. „Kasmet mūsų įstaigoje atlieka praktiką nemažai studentų, bet, bijau, kad dalis jų gali išvykti dirbti į užsienį. Ten ir atlyginimas geresnis, ir socialinių garantijų daugiau“, – samprotavo pašnekovas.

„Nieko nėra svarbiau už žmogaus gyvybę, tad mūsų kolektyvas pasiruošęs greitai ir kvalifikuotai padėti kiekvienam, kuriam reikia skubios pagalbos“, – tvirtino G. Kaiša.

KOMENTARAI