Graikijos salos, lyg vėrinio perlai, atskleidžia šalies veidąČia stovėjo Rodo Kolosas. Autorės nuotr.

Graikijos salos, lyg vėrinio perlai, atskleidžia šalies veidą

Norint pažinti tikrąją Graikiją, reikėtų leistis į žavias, istorija alsuojančias jos salas. Šaliai priklauso apie 2000 Viduržemio jūros salų, iš kurių vos 100 – gyvenamų. Čia vyrauja komfortiškas klimatas, daugiausiai saulėtų dienų per metus. Puikiausias laikas keliauti po salas pavasarį, kai pats žydėjimo šėlsmas, arba rudenį, kai nuimamas kelintas derlius. Iš pirmo žvilgsnio visos salos atrodo panašios, bet po jas pakeliavęs, pasižvalgęs, pažinęs, įsitikini, jog visos skirtingos, kaip diena ir naktis.

B. Platkauskienė: „Vidinės žmogaus savybės svarbiau už išorinį grožį“
Pabėgėlių priėmimo centre – taiku ir ramu
Kūrėjas sugrįžta į save ir ieško bendraminčių

Paslaptingos ir romantiškos

Salos, šukuojamos vėjo, civilizacijos mažai paliestos, yra gamtos lobiai, paslaptingi ir mistiški, viliojantys toliais, egzotika, laukine gamta, dramatišku gamtovaizdžiu, kvepiantys jūra ir prieskoniais. Kiekviena jų pažymėta savitu peizažu, išskirtiniais architektūros, kultūros paminklais.

Vulkaninės kilmės salos, paveiktos ugnikalnių išsiveržimų, stebina neįprastais paplūdimiais. Gali eiti kilometrus pakrantėmis ir grožėtis baltu ir pilku, geltonu ir juodu, rudu ir raudonu smėliu, gali voliotis tose minkštose puriose smiltyse. Niekas nesutrikdys tos tykios idilijos, ryškios spalvotos smiltys netepa nei odos, nei drabužių.

Nuo keterų bangų, dūžtančių į įlankų sienas, sklinda jūros kvapas, nuo įkaitusių akmenų, plaunamų sūrių vandenų, sklinda kaitros atodūsiai. Magiški, ramūs salų užutėkiai, neišvaikščioti takai per uolas baigiasi žydruose vandenyse – tikra palaima ir romantika spinduliuojantys vaizdingi gamtos kampeliai.

Po salas keliauji nenuspėjamais gamtos vingiais, pamatai civilizacijų liekanas, prarastojo pasaulio ženklus, žmogaus fantastiškos veiklos pėdsakus.

Gyvybė, emocija ir svajonė

Iš salų pilių, iš akropolių, iš jų aukštybių atsiveria dieviško grožio panorama į spalvotus paplūdimius, sniego baltumo namukus, žydrus jūrų tolius, praplaukiančius laivus. Klausai bangų mūšos ir cikadų giesmių. Tolumoje – kalnai, ugnikalnių kūgiai, salų kuprelės, horizonte tiesiog sustojęs laikas.

Plaukiojimas tarp užutėkių, įlankų ir įlankėlių tai – laivo šokis ant bangų, šokiai laivo denyje, čiurlenant Sirtakiui. Išplaukęs į vienos dienos kruizą, aplankai net keletą salų, apžiūri jų senovės reliktus, kelių epochų unikalius statinius.

Salos – tarsi muziejus po atviru dangumi. Prieplaukose romantiškai supasi žvejų laiveliai, įlankose atsispindi debesėliais papudruotas Graikijos dangus, virš galvos – pulkai parasparnių, pro šalį skrodžia laivai, jachtos, kateriai, vyksta nardymo pamokos. Jautiesi lyg devintame danguje.

Salos – tai saulėlydžiai ir svajonės. Jose apima šiltos emocijos, mėgaujiesi karštais laivo pietumis, geri į save visus kvapus ir aromatus. Esi tarsi palaimintas nesutramdomos gamtos didybės ir dvasios, lauki kitos dienos dieviško grožio gamtos rojuje, kurį apibūdinti pajėgtų tik dailininko teptukas ar poeto plunksna.

Salos šventykloje

Gamtos lobynai

Salos glaudžia 10 proc. pasaulio gyventojų. Jie yra stipresni, nes jiems visada sunkiau išgyventi. Valingi, aktyvūs, išdidūs žmonės, nes juos vienija stiprus išskirtinumo jausmas.

Keliauti po salas nėra pigu, čia brangesnis maistas, apgyvendinimas, aptarnavimas, paslaugos. Maisto produktai, prekės, kuras, net geriamas vanduo į salas atplukdoma laivais, atskraidinama lėktuvais. Pavyzdžiui, litras benzino  kainuoja beveik 2 eurus.

Pajamos iš turizmo labai didelės, jos kompensuoja Graikijai laivybos nuosmukį. Salose maitinamasi daugiausia gėrybėmis iš gamtos ir iš jūros.

Salose harmoningai dera pievose pabirusios avių ir ožkų bandos, milžiniški plotai alyvuogių giraičių. Iš čia turime ypatingąjį Fetos sūrį ir sveiką alyvuogių aliejų. Šalyje priskaičiuojama 6000 augalų, kai kurie jų neauga niekur kitur pasaulyje. Daugybė bitynų, milžiniški laukai figmedžių – ypatingasis  medus ir skaniausioji figų uogie­nė. Visų žygių taškų pradžia ir pabaiga pasiekiama lengvai: visuomeniniu transportu nemokamai, dviračiais, asilais ir mulais, keltais.

Graikijos virtuvė – tūkstantmečių tradicijų. Vaisių ir daržovių derlius nuimamas kelis kartus. Prieskoninės žolelės renkamos ištisus metus. Desertai – itin saldūs. Visų patiekalų didingasis ingredientas, pramintas „grynuoju auksu“, yra alyvuogių aliejus – sveikatos ir ilgaamžiškumo šaltinis.

Vulkaninės salos pakraštys

Potyriai ir atradimai

Didžiausioje Graikijos saloje Kretoje – pirmoji Europoje Minojo kultūra, klestėjusi prieš 4 tūkst. metų. Šiandien turtingas žmonijos paveldas išlikęs tik kalnuose ir jūrų pakrantėse. Chanijos ir Retimno senamiesčiai dvelkia viduramžiais. Samarijos tarpeklis laikomas įspūdingiausiu Europoje. Sala apdovanota dievišku gamtos grožiu, čia  viso pasaulio botanikai plūsta tyrinėti unikalios augmenijos. Vietos gyventojai sako, kad jų saloje spalvos ryškesnės, kalnai aukštesni, vanduo skaidresnis ir saulė kaitresnė.

Plaukime į Santoriną, kuris laikomas viena gražiausių vulkaninių salų visoje Viduržemio jūroje. Laiptais į kalną kylantys balti namukai, ryškiai mėlynos langinės, į jūrą atsiveriantys nežemiški vaizdai. Sala garsėja gražiausiais pasaulyje saulėlydžiais, kuriais gėrėtis kas vakarą susirenka 5 tūkst. žmonių.

Evijos sala dar nepaliesta komercinio turizmo, jos karštose versmėse galima išsimaudyti.

Idrą pamėgę menininkai, pakrantės tiesiog nusėstos dailininkų. Čia uždraustas automobilių eismas, tad stačių uolų gatvėse vaikštai pėstute tarp asilų ir mulų karavanų, stumdydamas molbertus.

Gražiausia Jonijos sala Zakintas, nuo aukštų jos skardžių atsiveria smaragdiniai jūros toliai su salų kuprelėmis,  užžėlusi sodria žaluma, ji – Graikijos simbolis.

Turkio mėlynumo Egėjo jūra skalauja nedidelės Skopelo ir šalia esančios Skiatkos salyčių krantus. Jose labai ryškus vanduo ir augmenija supa nepaprastai balto smėlio paplūdimius.

Prabangioje Mikono saloje vaikštai baltai dažytomis gatvėmis, prasilenki su garsiausiomis pasaulio žvaigždėmis, salos vizitinė kortelė – gausybė vėjo malūnų.

Kefalinijos salos Myrtos paplūdimys laikomas gražiausiu Graikijoje.

Korfu sala pakeri kalvomis, apaugusiomis vaismedžiais ir vaiskrūmiais, čia labai kvepia vaisiais.

Rodas – pati saulėčiausia sala Europoje. Antikos laikais čia stovėjo milžiniška bronzinė vyro statula, ją sunaikino žemės drebėjimas, nėra jokių pėdsakų, tik išlikusi Rodo Koloso šlovė. Aukštai, ant kalvų, stūkso akropoliai, kryžiuočių pilys. Lindos akropolio viršūnėje randame Atėnės šventyklą su puošniomis kolonomis.

Šalies išskirtinumas

Graikijos unikalumą nulėmė gamtos ir žmogaus proto dermė. Ši šalis, kaip ta Heraklito upė – kiek kartų ją belankyk, ji kaskart bus kitokia. Kelionės po salas dovanoja galimybę pažinti žmones. Graikai – svetingi, šilti, atviri. Gyvena neskubėdami, nerūpestingai, mėgaujasi kiekviena diena. Gerbia savo šalies religiją, papročius, tradiciją, siestą, kurios metu nuo 14 iki 17 val. nemandagu trukdyti. Laisvai bendrauja, pritardami „taip“ – purto galvas, neigdami „ne“ – pritariamai linksi. Nepažįstamą žmogų kviečia šokti sirtakį, moko neįkyriai, kantriai. Sakoma: „Graikija yra ten, kur gyvena graikai, ir neklausk žmogaus, ar tu graikas, bet klausk, ar tu ortodoksas?“. Jei ortodoksas, vadinasi, graikas. Graikija paliko žmonijai iškalbingą sugebėjimą džiaugtis viskuo, gėrėtis amžinybės ir akimirkos, gamtos ir kultūros, dvasios ir kūno harmonija. Šalies išskirtinumą atskleidžia būtent salos ir gyvenimas jose graikišku ritmu.

Danutė ABRAMAVIČIENĖ

KOMENTARAI