Gimnazistai domėjosi pabėgėlių aktualijomis

Gimnazistai domėjosi pabėgėlių aktualijomis

Dar rudenį daugiau kaip 100 Lietuvos mokyklų prisijungė prie Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centro bei kitų partnerių vykdomo projekto „Pažink valstybę“. Jo tikslas – supažindinti mokinius su įvairiomis mūsų šalies viešojo gyvenimo sritimis, aptarti aktualias nacionalines, regionines problemas, apsvarstyti jų sprendimo būdus. Projekte dalyvavo ir Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos moksleiviai, analizavę pabėgėlių temą. Jaunuoliai turėjo galimybę susipažinti su atvykėliams padedančiais specialistais bei Lietuvoje studijuojančiais užsieniečiais.

„Terra incognita“ pateisino gimnazistų lūkesčius su kaupu
Vaikai mokėsi verslumo ir išbandė tradicinius amatus
Brandos atestatai – Senamiesčio gimnazijos abiturientų rankose

Dėmesys pabėgėliams

Projektas „Pažink valstybę“ organizuojamas jau antrus metus. Šiemet prie iniciatyvos prisijungė  daugiau nei 2 000 mokinių, nagrinėjusių skirtingas sritis. Dėmesys buvo skirtas aplinkosaugai, krašto gynybai, žmogaus teisėms, kibernetiniam saugumui, teisėsaugai, kultūrai, savivaldai, švietimui ir t. t.  Jeronimo Ralio gimnazijos Iė klasė pasirinko aktualią temą – „Pabėgėlių integracija ir jos sunkumai Jonavos rajone“.

Gimnazistai dalyvavo keliuose susitikimuose, kuriuose su jais savo patirtimi dalijosi skirtingų sričių specialistai. Pirmasis vyko Ruklos Jono Stanislausko mokykloje-daugiafunkciame centre. Čia jiems papasakota apie migrantų atžalų ugdymą, kasdienybėje užsieniečiams iškylančias problemas.

Antrojo susitikimo metu jonaviečius aplankė Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ specialistės ir savanorės. Jos pristatė organizacijos kuruojamą pabėgėlių integracijos programą, pasidalijo mintimis apie savanorystę.

Taip pat jaunuoliai viešėjo Jonavos rajono socialinių paslaugų centre. Čia jie turėjo galimybę išgirsti, kaip vyksta pabėgėlių integracija savivaldybėse.

Gruodžio 6 dieną mokiniai lankėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kur susitiko su pabėgėlių problemas sprendžiančiais darbuotojais ir projekto organizatoriais.

Kvietė susipažinti

Siekiant toliau gilinti žinias apie pabėgėlių bei migrantų patiriamus iššūkius, gimnazistus aplankė socialinės iniciatyvos „Būkim pažįstami“ atstovė, žurnalistė, tarptautinių bendradarbiavimo projektų komunikacijos vadovė Jurgita Jacovskienė ir du Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai – ukrainietė Mariia ir siras Naseh.

„Mūsų projekto pavadinimas – labai prasmingas. Kol tu nepažįsti žmogaus, gali apie jį susidaryti klaidingą įvaizdį, o  pabendravus su juo, nuomonė neretai kardinaliai pasikeičia. „Būkim pažįstami“ organizatoriai užsibrėžė tikslą – aplankyti visas Lietuvos savivaldybes ir jose surengti diskusijas apie migrantus ir pabėgėlius. Kodėl? Nes tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje apie juos kalbama su baime. Nesunku pastebėti, kad šią temą dažnai lydi stereotipai, neigiamos nuostatos. Iniciatyva siekia skatinti diskusijas, įtraukiant į jas pačius užsieniečius. Galbūt geriau pažinus juos, pamažu išsisklaidys ir nepagrįstos baimės“, – susitikimo pradžioje vylėsi J. Jacovskienė.

Problema nemažėja

Atkreiptas dėmesys, kad pabėgėlių Lietuvoje yra vos keli šimtai. Didžioji dauguma priverstinai savo šalis palikusių asmenų keliauja į kaimynines valstybes.

„Į Lietuvą atvyko tikrai nedaug pabėgėlių – skaičius nesiekia net 400. Mūsų valstybė nėra didelė ir galbūt dėl to vaizduotėje iškyla neaiškių mitų, kad tie keli šimtai žmonių kažką reiškia. Vertinant pabėgėlių situaciją pasauliniu mastu, tokie skaičiai netelpa net į paklaidos ribas. Tiesa ta, kad savo šalis, užgyventą turtą ir namus palikti priversti užsieniečiai bėga į artimiausias valstybes. Ypač daug migrantų apsistoja teritorijose, kurios yra netoli konfliktų šaltinių – Jordanijoje, Turkijoje, Afrikoje. Net jei jų galutinis tikslas ir yra numatytas už kelių tūkstančių kilometrų, tai daugelis jų tikrai neturi tokioms tolimoms kelionėms pinigų. Ir vis dėlto migracijos problema nė kiek nemažėja – kasdien savo namus palieka apie 42 tūkstančius žmonių. Suskaičiuota, kad 2017 metais iš gimtųjų šalių išvyko 14 milijonų piliečių“, – kalbėjo J. Jacovskienė.

Mokosi ir dirba

Gimnazistams papasakota ir apie Lietuvoje gyvenančius užsieniečius. Kai kurie jų į mūsų šalį atvyksta ne tik mokytis ar dirbti, bet ir vedini širdies dalykų.

„Lietuvoje gyvena 40 tūkstančių registruotų užsienio šalių piliečių, atvykusių iš labai skirtingų valstybių – Ukrainos, Baltarusijos, Rumunijos, Vokietijos, Sirijos ir t. t. Dalis atvyko dirbti ar studijuoti, sukūrė šeimas. Yra atvejų, kai žmogus nusprendžia likti mūsų šalyje dėl to, kad jo antroji pusė turi Lietuvos pilietybę. Kalbant apie pabėgėlius, iš tų kelių šimtų perkeltų asmenų tik pora šimtų yra gavę prieglobstį ir leidimą gyventi mūsų šalyje. Studentams ir Lietuvoje dirbantiems asmenims suteikiamas laikinas leidimas apsistoti. Jų Lietuvoje yra apie 20 tūkstančių. Europos Sąjungos piliečiai gali judėti laisvai. Jiems nėra kažkokių išskirtinių reikalavimų“, – žiniomis dalijosi J. Jacovskienė.

Ir pataikė, ir prašovė

Aptarus pabėgėlių ir migrantų aktualijas, gimnazistai turėjo galimybę pažaisti stereotipų galią atspindintį žaidimą. Jų buvo paklausta, kokias specialybes Lietuvoje galėtų studijuoti ukrainietė Mariia ir siras Naseh, kiek jie galimai turi brolių bei seserų, kokį tikėjimą išpažįsta.

Beveik visi jaunuoliai atspėjo, kad ukrainietė – ortodoksė, o siras – musulmonas. Kiek sunkiau buvo atspėti jų studijuojamas specialybes. Vieni buvo įsitikinę, kad Mariia – būsima gydytoja, kiti matė ją socialinės srities atstovę ir t. t. Galiausiai paaiškėjo, jog ukrainietė Lietuvoje studijuoja tarptautinę komunikaciją. Kalbėdami apie sirą, gimnazistai teigė, kad jis, ko gero, pasirinko teisininko, ekonomisto ar informacinių technologijų specialisto kelią. Iš tikrųjų Naseh – kompiuterinės inžinerijos studentas.

Prasčiausiai sekėsi atsakyti į klausimą apie jų šeimas. Musulmonui jie „priskyrė“ ir keturis, ir aštuonis brolius ar seseris. Tokius skaičius girdintis siras negalėjo nuslėpti nuostabos. Pasirodo, jog jis turi tik vieną brolį.

Pažėrė klausimų

Kadangi tiek Naseh, tiek Mariia puikiai kalba angliškai, raliečiai turėjo galimybę užduoti jiems rūpimus klausimus. Daugiausiai jų sulaukė siras. Teirautasi, ar jis moka lietuviškų žodžių, ką mano apie tradicinius lietuviškus patiekalus ir pan.

„Man labiausiai patinka rožinė sriuba ir cepelinai. Žinau kelis lietuvių kalbos žodžius: labas, nežinau, aš nesuprantu lietuviškai, viso gero, negalima, kur tu esi“, – šypsodamasis vardijo Naseh.

Kodėl siras nusprendė keliauti į Lietuvą?

„Daugelis mano pažįstamų studijuoja Ispanijoje ir kitose Europos šalyse, taip pat Amerikoje. Lietuva man atrodė neatrastas kraštas. Kai mano seni draugai išgirsta, kad studijuoju čia, jie labai nustemba. Tuomet neretai seka klausimas, kur yra ta Lietuva? Man patinka imtis dar neatrastų dalykų. Tiesa, kai mokiausi Katare, viena mano dėstytoja buvo lietuvė. Ji mokė informacinių technologijų“, – pasakojo siras.

Naseh buvo paprašytas pasakyti keletą žodžių ir savo gimtąja kalba, tačiau gimnazistams juos pakartoti pavyko nebent pašnibždomis ar mintyse – arabiškas tarimas lietuviškam liežuviui tikrai sunkiai įkandamas.

KOMENTARAI