Gerumo virusu užsikrėtė ir lietuviai iš užsienio

Gerumo virusu užsikrėtė ir lietuviai iš užsienio

Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondas, prieš šv. Kalėdas surengęs gerų darbų akciją Jonavoje ir su dovanomis aplankęs beveik 400 daugiavaikių ir socialiai remtinų šeimų, dalytis gerumu paskatino net ir kitose šalyse gyvenančius tautiečius. Airijoje gyvenantys lietuviai siuntą su įvairiomis gėrybėmis paskyrė Sergejaus Bespalovo šeimai, kurioje vienas tėtis rūpinasi šešiais nepilnamečiais vaikais.

Mero rinkimuose pirmauja E. Sabutis, prireiks II turo
Išgelbėti gyvūnai suteikia ir gyvenimo prasmę, ir laimę
Klimato grimasos: obuoliai pūva ir krinta neprinokę

Dovanos iš Airijos

„Buvau labai nustebęs, kai gavau dovanų iš Airijos. Aš juk nesikreipiau, niekam nerašiau, o į namus atkeliavo nemažai maisto produktų. Štai kiek cukraus, aliejaus, miltų, taip pat skalbinių minkštiklio atsiuntė geradariai iš svetimos šalies. Vaikai džiaugiasi kartu su minėtais produktais gavę ir kompiuterinės technikos. Labai ačiū nepažįstamiems žmonėms, suprantantiems, kaip sunku gyventi tokiai gausiai šeimai“, – kalbėjo pusamžis vyras.

Šios dovanos – dar ne paskutinės. Jau netrukus adresatą pasieks 18 dėžių, kuriose ir maži, ir didesni Sergejaus vaikai ras batų, drabužių, žaislų, kitų daiktų.

Anot tėčio, niekas neprapuls, nes vyriškis ketina dovanomis pasidalyti su kitais vargingai gyvenančiaisiais. „Jeigu matysime, kad batai ar drabužiai neatitinka mano vaikų ūgio, nunešiu labdaros organizacijoms arba atiduosiu šeimoms, kurioms jų reikia“, – sakė S. Bespalovas.

Airijoje ši šeima dėmesio sulaukė tuomet, kai vienas televizijos kanalas parodė reportažą apie jos gyvenimą. Po laidos į dr. Bronislovo Lubio vardo fondą kreipėsi Aistė, žadėdama suburti grupelę ten gyvenančių mamų, surinkti pinigų ir padėti Jonavoje gyvenančiai daugiavaikei šeimai. Žodį lietuvė ištesėjo – dalis dovanų tikslą pasiekė, kita pusė kol kas dar pakeliui.

Perspėjantis skambutis

S. Bespalovas neslepia – šeši vaikai tik per plauką neatsidūrė Vaikų globos namuose. DabarScreenshot 11 jų trys – jau pilnamečiai. Mat mama 2016 m. rugpjūčio 18 dieną su naujuoju draugu uždarė buto duris ir prapuolė tarsi į vandenį. Kadangi tuo metu Sergejus gyveno Užusaliuose pas motiną, socialinė darbuotoja nedelsė – apie paliktus vienus vaikus pranešė tėvui telefonu.

„Niekada nepamiršiu šios darbuotojos perspėjimo: arba važiuok gelbėti vaikų, arba juos išveš į vaikų namus. Atvirai pasakysiu: nė akimirką nesuabejojau. Reikėjo rūpintis, juk jie visi – mano, o mažiausiajam –dar tik ketveri metukai. Tiesa, po kelių dienų motina pasirodė, bet pastovėjo kelias minutes ir išėjo. Nuo to laiko mes jos nematėme. Dėkoju likimui, kad galiu būti su vaikais, kad jie nebuvo atimti ir turiu visas teises į juos“, – prisipažino S. Bespalovas.

Mūsų apsilankymo metu namuose buvo ir 18-metis sūnus Sergejus, Jonavos politechnikos mokyklos antro kurso moksleivis. „Jei mamai mūsų nereikia, tai mes jos ir nepasigendame. Kol ji gyveno šiame bute, mumis nesirūpino – laiką leisdavo prie kompiuterio, „sėdėdavo“ socialiniuose tinkluose ir, žinoma, gerdavo. Buvo nusistovėjusi tvarka: ateina draugė – ir liejasi alkoholis. O kai susirado draugužį, tai visai iš degtinės nebeišlįsdavo. Jai prapuolus iš namų ir sugrįžus tėčiui, pajutome ramybę. Dabar mums visiems gerai“, – sakė vaikinas.
Gyvenimas grūdina

Pasak S. Bespalovo, per mėnesį gaunamos pajamos sudaro kiek daugiau nei 700 eurų. Bet, protingai padalijant pinigus, šiaip taip galima verstis. „Gert nereikia – ir pakaks. Jei eisi į kairę ir į dešinę, pinigus išmėtysi, tai, žinoma, nieko neturėsi ir valgyt nebus iš ko pagaminti“, – padarė išvadą vyriškis.

Anot jo, jis ir anksčiau nebuvo itin įjunkęs į alkoholį, bet per šventes į tai nespjaudavo. Dabar gyvenimas pasikeitė – nuo tos dienos, kai sugrįžo iš motinos namų Užusaliuose gyventi pas vaikus, nė lašo neragavo.

„Lapkritį šeimoje minėjome kelis gimtadienius, bet jokio alkoholio nereikėjo. Per Naujuosius metus visi susėdome, paragavome torto, išgėrėme vaikiško šampano – ir smagumo pakako. Negeriu ir negersiu, taip pasakiau pats sau“, – patikino šeimos galva.

Jo teigimu, pajamos nedidelės, bet gyventi reikia protingai. „Mes neperkame kažin kokių skanumynų. Štai miltų turime, makaronų, nusiperkame bulvių, burokėlių, pieno, ieškome pigesnių lašinukų. Apie dešras, kumpius ar kitokius rūkytus gaminius negalvojame ir skonio nežinome, – aiškino vyriškis. – Aš pats iškepu bulvių, kotletų, išverdu makaronų, sriubų. Ir gyvendamas su vaikų motina, virtuvėje plušėjau. Ji valgyti negamino. Dabar padeda vaikai – tai bulvių nuskuta, tai į parduotuvę nubėga, o kartais ir savo patiekalą paruošia. Džiaugiuosi, kad galiu vaikais rūpintis.“

Reikalingas remontas

Daugiavaikis tėvas pasidžiaugia, kad nuo praėjusio rugpjūčio sugebėjo sumokėti paliktas skolas už dujas ir elektrą. „Neliko nė vieno euro įsiskolinimo. Juk galėjo elektrą atjungti“, – prisiminė jis.

Nors keturių kambarių bute baldai ir kuklūs, tačiau vyras nesiskundžia, anot jo, kaip yra, taip gerai. Štai vieni geradariai padovanojo televizorių, kiti – mikrobangų krosnelę, treti – kompiuterį, kitokių buičiai labai reikalingų daiktų.

Sergejus, skaičiuodamas kiekvieną centą, neseniai nupirko tris šviestuvus, dar tiek pat įsigis kitą mėnesį. „Per kartą lėšų nepakanka, mat dar ir pastatomos pakabos labai reikėjo – vaikų striukelės į spintą netelpa. Pamažu, pamažu ir kuriamės“, – pasidalijo nelengva gyvenimo patirtimi tėvas.

Labai reikėtų kėdžių, bet kol kas to priversti atsisakyti. Būtų neprošal ir spinta, nedidelis bufetukas ar knygų lentyna. Gal atsiras žmonių, kuriems išvardytų baldų nebereikia?

Bet svarbiausia – būstui reikalingas remontas, ypač nauji langai. „Kai nešalta, tai kambariuose šilumos pakanka. Bet jei lauke temperatūra nukrenta iki žemiau minus dešimt laipsnių ir pakyla vėjas, tai tiesiog užuolaidos kilnojasi. Bet ar dėl to verksi? Į antklodes susivyniojame ir nesušąlame“, – nusišypsojo S. Bespalovas.

Artėja teismas

S. Bespalovas sako, kad socialinis būstas duotas jo vaikų motinai, su kuria santuokos taip ir neįregistravo. Netrukus teismas turėtų nuspręsti, ar suteikti jam galimybę šiame bute gyventi nuolat, taip pat galbūt priteis motinai mokėti alimentus šešiems nepilnamečiams vaikams išlaikyti.

„Yra valdžia, tegu sprendžia, ką toliau daryti, kaip ir kur gyventi. Jeigu bus nurodyta, kad mama turi auginti vaikus, tegul negirtauja ir augina, aš juk nedraudžiu jai šito. Jei, žinoma, sugebės gyventi taip, kaip dabar aš gyvenu. Per pastaruosius penkis mėnesius, pas mane nė vienas draugas nebuvo atėjęs. Geriausi mano draugai – mano vaikai, aš visus juos myliu ir trokštu kiekvienam tik gero. Ar dar galima ko nors norėti? – retoriškai klausė vyras. – Tokios išdavystės – palikti vaikus ir pabėgti su draugeliu, niekada neatleisiu. Mums padeda geri žmonės, įstaigos, dabar net lietuviai iš užsienio. Dėkoju už paramą ir rūpinimąsi. Visi vaikai mokosi, tikiu ir trokštu, kad išaugtų gerais žmonėmis.“

KOMENTARAI