Geriausias dalykas – paties žmogaus praktinė patirtisJ. Chaladauskas pakalbina kiekvieną galviją. K. Putelio nuotr.

Geriausias dalykas – paties žmogaus praktinė patirtis

Gamta žemdirbių nelepina. Šis pavasaris nenoriai įsileidžia lietų, o kokių netikėtumų atneš vasara? Bus dosni kritulių ar saulė išdegins žolę? Apie sėkmes ir nesėk­mes, orų svarbą žemdirbiams ir kt. – pokalbis su Gurelių kaime (Kulvos sen.) gyvulininkystės šaką vystančiu ūkininku Jonu Chaladausku.

Žemdirbiai raginami pranešti apie naujus žemės plotus
Užusalių kraštas ūkininkams – jau antrą kartą „atrastos salos“
Trys kaimų bendruomenės paminėjo Kovo 11-ąją

Galvijų banda

Šeimininkas, aprodydamas savo valdas, didžiuojasi gyvenąs tarsi sanatorijoje – nuo kelio dulkių kiemą apsaugo medžiai, o pati sodyba, atrodo, pasislėpusi gražiame slėnyje. „Pasižiūrėkite – pušys, įvairūs augalai, o kai pavasarį vaismedžiai apsipila žiedais, tai negali atsigrožėti. Tarsi tikra sanatorija“, – pusiau juokaudamas sako ūkininkas.

Jeigu prakalbėtų laikomi galvijai, matyt, paporintų tą patį, nes gyvena itin geromis sąlygomis – neuždaryti, laisvėje. Jiems skirtas 20 ha plotas – gali priropšti sodrios žolės, o pučiant žvarbiam vėjui ar lyjant, pasislėpti pašiūrėje.

J. Chaladausko ūkyje šiuo metu yra apie 50 limuzinų ir pusiau limuzinų veislės galvijų. Tarp jų – melžiamos karvės, kuriomis rūpinasi ūkininko žmona, atskirame tvarte laikomi penki buliai. Anot ūkininko, negalima jų kartu palaidų leisti, nes gali pridaryti bėdos. Atėjus metui, buliai bus parduoti, pajamų duos ir į kooperatyvą  pristatytas pienas.   

Į laukus, kur įrengtos specialios galvijų aikštelės, veda plokštėmis nuklotas takas, kuriuo karvės traukia eilute ir tik pasiekusios plačią erdvę išsiskirsto.

Neseniai bandą papildė keli veršiukai. Ūkininko patirtis rodo, kad tokiais atvejais gyvuliui reikia pagalbos. Bet ar sėdėsi kelias paras tvarte, laukdamas tos akimirkos? Tad Jonas naudojasi naujausiomis technologijomis – įrengė tvarte vaizdo kamerą, o proceso pradžią pamato monitoriuje, būdamas kambaryje. „Jeigu nebūčiau atėjęs į pagalbą, ko gero, dviejų veršiukų šiandien neturėčiau. Naujos technologijos ir laiko sutaupo – nereikia kas minutę į tvartą lakstyti, ir galvijui geriau, kai žmogus šalia“, – pasakoja jis.

Visagalė gamta   

J. Chaladausko nuomone, gyvulininkystė yra paprastesnis verslas nei augalininkystė. Pasak pašnekovo, anoks ten darbas – pašaro privežti. Atsigeria jie patys netoliese esančiame tvenkinyje – juk vaikšto laisvai. Tiesa, dar privalu išvalyti tvartus.  „Ne kartą sakiau, kad gyvulininkystė – tinginių verslas.  Aš, pavyzdžiui,  prie gyvulių dirbu vieną valandą, paskui – jau mano laikas, kurį išnaudoju kitiems reikalams. Be reikalo dejuoja  kai kurie gyvulius auginantys ūkininkai. O štai javus auginantiems kur kas sudėtingiau. Reikia sėti ar kulti, o liūtys, žiūrėk, nesiliauja. Neseniai tokie metai ir buvo“, – samprotauja ūkininkas, valdantis 87 hektarus žemės.

15 ha lauke gražiai žaliuoja žieminiai kvietrugiai, auginami ekologiškai,  – kitokių grūdinių kultūrų nėra. Anot jo, „šaltis išravi laukus, iššaldo piktžoles“, todėl žieminiams tokia dirva labiau tinka. Gal ir padidintų pasėlių plotus, bet didžiausią kąsnį atgriebia pievos, kurių vos pakanka pašarams paruošti.

„Gyvulių gali laikyti tiek, kiek turi pašarų. Jeigu matai, kad  jų vos pakanka bandai per žiemą, apie galvijų skaičiaus didinimą nėra ko ir galvoti, – įsitikinęs J. Chaladauskas. – Treti metai neša šaltą pavasarį, nėra šilto lietaus, žolė neauga. Ko gero, vėl gali kilti problemų dėl pašarų, kaip tąsyk, kai žolę sausra išdegino. Visko teko patirti – ir sausros, ir labai šlapių metų. Kol kas kvietrugiai gražiai žaliuoja, bet kol grūdai dar ne aruode, nesu linkęs džiaugtis. Gamta daugelį dalykų pakoreguoja.“

Įvairūs įrenginiai ir technika sukonstruota paties šeimininko rankomis

Technika savo rankomis

Visi įrenginiai ir technika, kurios reikia ūkininkaujant, pagaminti paties šeimininko rankomis. Tam įtakos turėjo prieš kelis dešimtmečius įgyta plataus profilio mechanizatoriaus specialybė ir gilinimasis į žemės ūkio reikalus. Jo sukonstruoti traktoriai tinka žemei įdirbti, pritvirtinus specialius peilius ir kitokius priedus gali kelius greideriuoti, atlikti ekskavatoriaus funkcijas, smulkinti, šienauti, nugremžti sunkiai pasiekiamus šlaitus, pagilinti griovelius ir t. t. Yra technikos, kurios ūkininkas jau nebenaudoja. Pavyzdžiui, purkštuvas šiandien stovi kaip paminklas, bet sumanus vyras jį ketina perdaryti į mechanizmą, kuris tiktų praplauti melioracijos sistemą. Ūkininko pagaminta technika įamžinta didelėje nuotraukoje – joje matyti dešimt įvairiaspalvių traktorių.

„Su savo šienapjove nušienauju 30 hektarų plotą per dieną. Mėgstu dirbti operatyviai, greitai – nušienavau, surinkau, sukroviau. Stengiuosi pašarus žiemai paruošti per savaitę, kad turėčiau laisvo laiko. Nesuku galvos dėl tokios technikos, kurios nereikia. Kam ji man? Viskas tik pagal poreikį“, – aiškina šeimininkas.

Užėjus gamtos stichijai, kartais sutrinka elektros tiekimas, bet ūkininkas  dėl to nesijaudina – jo kieme stovi generatorius. „Atvarau „Belorusą“, prijungiu – ir šviečia“, – nusijuokia pašnekovas.

Per visą ūkininkavimo laikotarpį J. Chaladauskas tik vieną kartą pasinaudojo europinėmis lėšomis – įsigijo šiuolaikišką priekabą. Visa kita – savos kūrybos rezultatas. Bet, anot jo, yra ir kita medalio pusė: „Tie, kurie turi naujausią techniką, dirba komfortiškai: kabinoje veikia kondicionieriai, traktorius  valdo mygtukų paspaudimais. O maniškiuose viso to nėra, įranga senamadiška, jokių patogumų.“

Kruopščiai surūšiuotos detalės

Pavasario darbai

Dėstydamas pavasario darbų planą, pirmuoju laiko kurmių išraustos žemės išlyginimą. Čia jam pasitarnauja jo paties sumeistrautas greideris. „Žemė iškelta didžiuliais lopais, bet gyvių naikinti nereikia, nes yra naudingi. Tie, kurie sunaikino kurmius, negali atsiginti labai nepageidaujamų kurklių“, – samprotauja jis.

Ūkininkas laukia lietaus, tada su savo technika išriedės greideriuoti žvyrkelių. O paskui, jo žodžiais tariant, prasidės „žemės kutenimas“. Kas treti metai jis palieka pūdymą, tai kiekvieną savaitę reikia žemę judinti, vartyti, kad išnyktų varputis. J. Chaladausko teigimu, nuo javų nukūlimo iki naujo grūdo subėrimo į dirvą šį plotą reikia „vartyti“ 12–14 kartų. Netruks ateiti šienapjūtė – prasidės pašarų ruošimas.

Žvalgydamasis po kiemą, šeimininkas pastebi, kad reikia pastogės šiaudams sukrauti, būtina pabaigti pradėtą silosinę, yra ir kitokių kasdienių rūpesčių. Beje, šios erdvės sodyboje nesigirdi vištų karksėjimo, negieda gaidžiai – paukščius išpjovė audinės ir lapės, tai dabar šeimininkai jų nebeaugina. „O štai tame miške medžiotojų vaizdo kamera užfiksavo nemažai vilkų. Bet jie mūsų galvijų nepjauna, matyt, eina kur toliau, – rodydamas į už kelių kilometrų tamsuojantį masyvą, sako J. Chaladauskas. – Didžiausias pavojus ūkininkams yra valdžia, neturinti žemės ūkio strategijų ir ateities vizijų. Dalyvauju įvairiuose seminaruose, bet vis labiau įsitikinu, kad geriausias dalykas gyvenime yra paties praktinė patirtis. Bet aš nesiskundžiu ir nedejuoju. Pasėliai žaliuoja, gyvuliai auga – ko daugiau reikia? Gyvenimu esu patenkintas.“

KOMENTARAI