Gėlių gatvės kieme – geležinio rojaus kampelisJonaviečių Rabikauskų šeimyna – Asta, Remigijus, Viktorija ir Justinas. Asmeninio albumo nuotr.

Gėlių gatvės kieme – geležinio rojaus kampelis

Vos tik įžengęs pro vartus į jonaviečių Astos ir Remigijaus Rabikauskų erdvų kiemą, aikteli iš nuostabos. Prieš akis atsiveria tikrų tikriausias rojaus kampelis – įspūdingos įvairių gyvūnų metalinės skulptūros, keliais šimtais vaismedžių, uogakrūmių ir kitais savitais augalais apsodintas šlaitas ir kita nemažo sklypo teritorija. Čia išties yra kur paganyti akis – tik vaikščiok ir grožėkis.

Moksleivių skaičiaus mažėjimas verčia imtis mokyklų pertvarkos
„Achema“: geroji socialiai atsakingo verslo praktika
Kokią svarbą Jūsų namuose įgyja pašventintos verbos?

Metaliniai „sutvėrimai“

Jonaviečio R. Rabikausko dirbtuvėse metalo gabalas virsta įspūdingomis skulptūromis. Iš pradžių idėjų vyras ieškojo internete. Paskui paimdavo pieštuką, trintuką, liniuotę, popierių, žirkles, lipniąją juostą ir pradėdavo braižyti iškarpas. „Gamindamas savo kūrinius, naudoju dviejų arba pusantro milimetro storio metalo lakštus. Juos supjaustau, apdirbu šlifavimo ir frezavimo mašinėle. Surinktas detales suvirinu, nugruntuoju ir nudažau“, – pasakojo meistras.

Remigijus džiaugėsi, kad šeimos nariai – pedagogė žmona Asta, doktorantūroje studijuojanti dukra Viktorija ir chemijos mokslus kremtantis sūnus Justinas – jį palaiko ir pritaria tokiai kūrybinei veiklai.

Per trejus metus laisvalaikiu pašnekovas jau pagamino apie 20 įspūdingų skulptūrų – kai kurios siekia net keletą metrų aukščio. Tik įėjus į sodybą pro vartus, pasitinka širšė, ant šlaito stovi ir namų valdas apžvelgia didingas dinozauras, lankytojus akylai stebi šarka, kieme „ganosi“ elnias, teritoriją „saugo“ tigras ir erelis, rytais „kelia“ gaidys. Pasijunti lyg pilnoje gyvūnų Nojaus arkoje. „Aš esu tikintis žmogus, todėl man arčiau širdies yra geri dalykai. Tad ir kilo mintis savo kieme sukurti geležinį rojų“, – sakė suvirintoju „Iremo“ bendrovėje dirbantis Remigijus.

Gaminti skulptūras pagal užsakymus vyriškis galėtų, tačiau kol kas dar to nedaro. Keletą gyvūnų meistras yra padovanojęs – jis džiaugiasi galėdamas savo darbais nudžiuginti kitus. Žuvies skulptūrą padovanojo Jonavos kultūros centrui, kamanę – kavinei „Maja“, žirafą – lopšeliui-darželiui „Lakštingalėlė“, peliuką – Barupės pagrindinei mokyklai, du erelius – draugams.

Į sodybą apžiūrėti metalinių gyventojų atvyksta ne tik šios šeimos giminaičiai, draugai ar pažįstami – į svečius užsuka ir kaimynystėje įsikūrusios mokyklos-darželio mažieji lankytojai.

[Best_Wordpress_Gallery id=“17″ gal_title=“skulpturos“]

Margas sodas

Asta ir Remigijus pasakojo, kad ilgą laiką gyveno bute, tačiau sutuoktiniams labai norėjosi erdvės ir ramybės. „Sklypo su namu ieškojome dvejus metus. Vėliau gal aštuonerius metus remontavome namą. Dabar jau galime atsikvėpti ir džiaugtis tuo, ką turime“, – šypsenos veide neslėpė jonaviečių pora.

A. ir R. Rabikauskai džiaugiasi kasmet valgantys savo užaugintas daržoves, vaisius, uogas. „Sode šiuo metu pasodinta apie 50 vaismedžių, tiek pat uogakrūmių. Pirmieji pradeda derėti sausmedžiai, vėliau ragaujame kitokį derlių. Štai dabar jau skanaujame šilauoges, agrastus, įvairių rūšių serbentus, joštą (agrastinis serbentas)“, – vardijo jonaviečiai. Remigijus pats skiepija medžius. Pora augina ir sakuras.

Sutuoktiniai domisi, kaip auginti vaisius ir daržoves nenaudojant mineralinių trąšų bei nuodingų apsaugos priemonių nuo ligų ir kenkėjų. Teko jiems veisti ir Kalifornijos sliekus, naudingas bakterijas, padedančias augalams lengviau paimti maistą iš dirvožemio.

Kiti pomėgiai

Sutuoktiniai turi ir daugiau pomėgių. Asta užsiima rankdarbiais – rankose dažnai atsiduria virbalai su siūlais. O Remigijus turi dar ne vieną užsiėmimą. Kaip jis teigė, nuobodulys – didžiausias vyriškio priešas. Aktyvus jonavietis mėgsta filmuoti, fotografuoti, dalyvauja religinių organizacijų vykdomoje veikloje. Žiemą taip pat sugalvoja įvairių atrakcijų – stipriau pasnigus, sukuria įspūdingo dydžio skulptūras iš sniego.

Nuo vaikystės Remigijus domisi pedagogika ir psichologija. Dar nemokančius kalbėti savo vaikus jau buvo išmokęs pažinti raides, skaičius, o vos jiems pradėjus kalbėti, įvairių žaidimų ir dainavimo forma mokė jungti raides, skaičiuoti. „Tai padėjo jiems gana anksti išmokti skaityti ir skaičiuoti, lengviau sekėsi mokykloje. Dukrą Viktoriją į mokyklą išleidome vos šešerių metų ir iškart į antrą klasę“, – pasakojo jis.

Taip pat Remigijus veda įvairias viešas paskaitas apie vaikų auklėjimą, sutuoktinių tarpusavio santykius ir apie tai, kaip tinkamai planuoti laiką, kad gyvenime žmogus sugebėtų įgyvendinti savo svajones. Jam patinka darbas su vaikais. Beveik kiekvieną vasarą stengiasi prisidėti prie stovyklų vaikams organizavimo. Negana to, vyras kuria eilėraščius, įvairias istorijas, dainas. „Man viskas yra įdomu. Negaliu sėdėti be darbo. Miegu po šešias valandas, todėl viską ir suspėju. Esu idealistas ir stiklinę visada matau puspilnę, o ne pustuštę“, – optimistiškai kalbėjo pašnekovas.

KOMENTARAI