Fotomenininkas prabyla praeities akimirkomis„Tai ne tik žmogaus, bet ir laiko pavaizdavimas“, – sakė T. Pabedinskas. K. Putelio nuotr.

Fotomenininkas prabyla praeities akimirkomis

Jonavos rajono savivaldybės viešoji biblioteka pakvietė vėl pasidžiaugti garsiojo Lietuvos fotografo Antano Sutkaus kūryba. Parodoje, užimančioje du aukštus, matome dar nespalvotos fotografijos lakštus, kuriuose atsispindi kontraversiški, neretai paradoksalūs sovietmečio kaimo ir miesto vaizdai.

Vestuvių muzikantų šventėje varžėsi tik svečiai
Biblioteka įveikia mažo miesto uždarumą
Apie geriausias knygas

A. Sutkus šiandien ne mažiau žinomas, kaip ir Rimantas Dichavičius, Aleksandras Macijauskas, Stanislovas Žvirgždas, Romualdas Požerskis, Romualdas Rakauskas, kūrę maždaug prieš pusamžį vadinamąją lietuviškosios meninės fotografijos mokyklą. Nenuėjęs anuomet klestėjusiam tarybinio žmogaus – komunizmo kūrėjo šlovinimo ir ideologinių štampų dauginimo keliu, autorius stengėsi kasdienybės šurmulyje pastebėti tai, kas slypi po fasadu, po veidu, lakštas po lakšto dėliojo lietuviško kaimo ar miestelio psichologinį portretą. Šiandien su nuostaba tarsi į savo vidų žvelgiame į tokius darbus, kaip „Lietuviška šeimyna“, „Mergaitės su agrastais“, „Pirmieji baikeriai“, „Salako kavalieriai“, „Senamiesčio tvora“, „Kaimo vaikai“, „Atranka į meno mokyklą“, „Penkios moterys“, „Rytas po vestuvių“, daugybę kitų. Tos nuotraukos – lyg kruopščių kraštotyrininkų surinkti etnografijos deimančiukai, pažirę iš menininko lobių skrynios, nuoširdumo ir atvirumo prisodrinti paveikslai, įgavę istorinio išliekamumo vertę ir liudytojo bylojimo teisę.

Parodos atidaryme dalyvavęs menotyrininkas dr. Tomas Pabedinskas iš Vytauto Didžiojo universiteto priminė, kad šių darbų autorius – ne tik jautrus menininkas, bet ir įvairių iniciatyvų puoselėtojas, įkūręs 1969 m. Lietuvos fotografijos meno mėgėjų draugiją, vėliau tapusią Lietuvos fotomenininkų sąjunga. Anuomet mūsų fotomeistrai taip talentingai kūrė, kad šių pastangų negalėjo nepastebėti ir rusų kritikai, netrukus buvome pakviesti į Maskvos parodų erdves, spaudoje pasirodė menotyrininkų recenzijos, pripažįstančios humanistinės fotografijos lietuviškąją mokyklą.

„Tai ne tik žmonių, bet ir laikotarpio pavaizdavimas. Antanas Sutkus neskirstė savo darbų į temas, ciklus, tiesiog fotografavo, tad dabar visas akimirkas galima pavadinti dviem žodžiais – „Lietuvos žmonės“, – sakė T. Pabedinskas. Beje, menotyrininkas, pabrėždamas, kad kiekvienas laikotarpis visoms tautoms turi savo žymes, prisiminė vieną čia neeksponuojamą nuotrauką. Joje du vaikai per gatvę velka į supirktuvę priduoti tuščius pieno butelius. Tokia pat akimirka sustabdyta vieno prancūzų fotografo akimis, tik ten du berniukai neša tuščius vyno butelius. Tai atsitiktinis gražus sutapimas. Ši paroda mūsų bibliotekoje – tai projekto pristatyti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų kūrybą pradžia. Autorius, gaila, susirgo ir negalėjo atvykti. Tikėkimės, jį atpažinsime žmonių veiduose ir savo atmintyje.

KOMENTARAI