Festivalis stiprina bendrystės pamatusŠventę vainikavo bendra daina „Mūsų dienos – kaip šventė“. Linos Katinskienės nuotr.

Festivalis stiprina bendrystės pamatus

Praėjusį savaitgalį Užusalių kultūros centre nuskambėjo trečius metus rengiamas bardų festivalis „Ant Šešuvos krantų“. Šiemet jis buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Jonavos sporto arena skendėjo šokių sūkury
Dainų šventės laukimas
Vyšnialaukyje dainomis ir eilėmis palydėta vasara

Atlikėjų paieškos

Užusaliai – specifinė  seniūnija, mat čia gyvena nemažai ir sentikių, ir stačiatikių, todėl labai svarbu palaikyti draugiškus santykius ir veikti drauge. Matyt, dėl šios priežasties ir atsirado bardų festivalio idėja.

Organizatoriai raštu ir žodžiu kreipėsi į daugelį dainininkų, vildamiesi gauti jų sutikimą dalyvauti šventėje. Situaciją truputį palengvino  Užusaliuose veikianti Kauno stačiatikių moksleivių vasaros stovykla. Joje vasaroja įvairaus amžiaus jaunuoliai ir merginos, valdantys gitarą ir vinguriuojantys melodijas,  tačiau ne kiekvienas drįsta kilti į sceną ir dainuoti.

Šiemet užsiregistravo daugiau kaip dešimt dainuojamosios poezijos atlikėjų.

Žiūrovus sužavėjo sesers Pranciškos giesmės. Linos Katinskienės nuotr.

Malonus netikėtumas

Festivalio židinį įžiebė organizatorės – Užusalių kultūros centro vadovė Vitalija Šatkienė ir stačiatikių bendruomenės narė Liudmila Staricina.

Daina „Laisvė“ šventę pradėjo Italijos muzikos akademijos „Perosi“ studentė Ugnė Katinskaitė,  dainavimo mokslus kremtanti ir Lietuvoje. Ši festivalio dalyvė susirinkusiesiems pristatė kelias dainas lietuvių ir anglų kalbomis.

O kai į sceną pakilo sesuo Pranciška, žiūrovai nuščiuvo – jiems tai buvo tikra staigmena, nes ši giesmių ir dainų atlikėja vienuolės drabužiais Užusaliuose lankėsi pirmą kartą. Viešnia prisipažino, kad jai labai malonu dalyvauti tokioje ekumeninėje šventėje, paminėjo keletą savo biografijos faktų, papasakojo, kaip gimsta nauji tekstai ir melodijos. Salėje nuskambėjo giesmė, sukurta tada, kai jauna mergina priėmė sprendimą tapti vienuole. Anot atlikėjos, taip ji, atiduodama save į Jėzaus rankas, atsisveikino su buvusiais draugais. O vieną giesmę pagiedojo rusų kalba.

Nebe pirmą kartą Užusalių scenoje nuskambėjo bardės Marinos Sobolevos atliekamos dainos apie gamtą, meilę, gerumą. Pasak dainininkės, ji  ieško eilių, kurios jaudina ir įstringa į širdį. Ir tądien skambėjo kūriniai žinomos rusų poetės Cvetajevos tekstais.

Pedagogė Edita Mondgerdt šventę papildė ir lyrinėmis, ir uždegančiomis dainomis. Jai pritarė jaunos dainininkės Anastasija Suchonickaja ir Darija Kapitanova.

Jaunimas –  pasyvus

Renginio metu skambėjo ne tik muzika, bet liejosi ir poezijos posmai. Šit į šventę atvykusi  Liudmila Suchonickaja prisipažino sukūrusi nemažai eilėraščių, virtusių dainomis. „Šiandien dėl tam tikros priežasties melodijų nedovanosiu, bet padeklamuosiu savo eilių“, – šypsojosi ji.

Savo kūryba pasidalijo vietos gyventoja Marija Sivakova, neseniai nutarusi parašytus eilėraščius suguldyti į vieną rinkinį. „Anokia aš poetė, bet nesinori, kad sukurti eilėraščiai blaškytųsi ant popieriaus lapų. Džiaukimės gyvenimu, draugaukime, nes nieko nėra gražiau už bendravimą, kuriantį jaukią aplinką“, – kalbėjo užusalietė.

Panašių minčių vedinas savo kūrybos (ir ne tik savo) eilėraščiais šventę paįvairino Algirdas Zigmanta. Raiškiai deklamuojamose eilėse atsiskleidė meilės, laiko, praeities prisiminimų temos.

O nutilus gitaroms ir poezijos posmams, festivalis baigėsi bendra daina „Mūsų dienos – kaip šventė“. V. Šatkienė, dovanodama gėles dainuojamosios poezijos atlikėjams ir kitiems meninės sielos žmonėms, ketina ir ateityje tęsti gražią tradiciją.

Pasibaigus renginiui, niekas neskubėjo į namus – dalijosi įspūdžiais ir stebėjosi jaunų žmonių pasyvumu: atvažiavo garbaus amžiaus žmonių iš Išorų, Kalnėnų, o vietos jaunimo nebuvo matyti. Tądien į renginį neatėjo nei seniūnijos atstovai, nei vietos  seniūnaitė.

„Tokie renginiai vienija bendruomenę, stiprina mūsų bendrystės pamatus, – tikino L. Staricina. – Visi kartu galime pasisemti dvasingumo, drauge padainuoti ir kultūringai praleisti laiką – be pagundos alui ar kitokiems stipresniems gėrimams.“

KOMENTARAI