Europos Tarybos vystymo banko pinigai – ir butams pirkti, ir rukliečiamsMeras E. Sabutis: „Tikimės, kad įgyvendintas mūsų planas atneš naudą ir lietuviams, ir užsieniečiams.“ Kęstučio Putelio nuotr.

Europos Tarybos vystymo banko pinigai – ir butams pirkti, ir rukliečiams

Su pabėgėliais dirbančios organizacijos vienareikšmiškai sutinka, kad viena didžiausių problemų, užkertančių kelią sėk­mingai jų integracijai – iššūkiai ieškant jiems būsto. Žmonės nepasitiki užsieniečiais – vos išgirdę, kad jų nuomininkais norėtų tapti atvykę iš tolimų šalių asmenys, iš karto nutraukia pokalbį. Jonavos r. savivaldybė nutarė prisidėti prie šios aktualios problemos sprendimo ir, Europos Tarybos vystymo banko padedama, ruošiasi prieglobsčio ieškantiems žmonėms nupirkti apie 10 butų.

Upninkų tilto per Šventosios upę rekonstrukcijos dar reikės palaukti
Tikrino žinias Nacionalinėje viktorinoje
Prie Savivaldybės – naujas KET ženklas

Konkreti pagalba

Specialistai, padedantys pabėgėliams integruotis Lietuvoje, nuolatos skambina pavojaus varpais dėl iškylančių sunkumų ieškant būstų. Tam trukdo ne tik pačių butų trūkumas tam tikruose rajonuose, tarp jų ir Jonavos, bet ir neigiamos visuomenės nuostatos, traktuojančios atvykėlius kaip kitokius, svetimus ir grėsmingus asmenis.

Jonavos r. valdžia priėmė sprendimą sušvelninti problemos mastą ir ketina pagelbėti pabėgėliams nupirkdama tam tikrą kiekį butų.

„Taip jau susiklostė aplinkybės, kad, prasidėjus migrantų krizei, dalis pabėgėlių atvyko ir į Lietuvą. Kadangi priklausome Europos Sąjungai, kitoms tarptautinėms organizacijoms, mes turime daugybę įsipareigojimų. Tarp jų – būtinybė priimti prieglobsčio ieškančius užsieniečius. Kita vertus, negalime ignoruoti atjautos bei humanitarinių paskatų padėti žmonėms, kurie bėga nuo karo. Jau ne vienus metus su valstybinėmis institucijomis diskutuojame apie tai, kad suteikti pabėgėliams būstą yra beprotiškai sunku, nes jie laukia pastogės toje pačioje eilėje su vietos gyventojais. Konkrečiai mūsų rajone gauti būstą norėtų labai daug asmenų, o užsieniečiai turi stoti į bendrą eilę su jais. Mes negalime kažkaip pakeisti šio proceso. Negana to, pabėgėliais nemaža dalis mūsų žmonių nepasitiki ir nenori atiduoti eksploatuoti savo turto. Taigi galimybės susirasti pastogę atvykėliams visiškai mažos. Viską apgalvojome ir supratome, kad vien tik deklaruoti ir garsiai kalbėti, jog mes laukiame ir priimame tuos žmones, būtų tiesiog juokinga. Dėl to 2016 metų lapkričio mėnesį  kreipėmės į Europos Tarybos vystymo banką ir paprašėme skirti dotaciją pabėgėlių integracijai skatinti. Neseniai paaiškėjo, kad mūsų prašymas buvo patenkintas, tad dabar galėsime daugiau prisidėti prie užsieniečių įsiliejimo į mūsų visuomenę“, – sakė rajono Savivaldybės meras Eugenijus Sabutis.

Ne tik būstui

Europos Tarybos vystymo bankas pabėgėlių integracijai Jonavos rajone skyrė daugiau nei 600 tūkst. eurų. Pusė sumos bus skirta butams pirkti, kiti pinigai naujam gyvenimui prikels Ruklos kultūros centrą. Savivaldybė tikisi, kad pastarasis taps kultūrinių mainų meka ir padės lietuviams geriau pažinti atvykėlius.

„Žmogus – paprasta būtybė, kurios saugumas neįsivaizduojamas be darbo ar pastogės. Be šių poreikių, yra ir kitų, kurių neįmanoma patenkinti be ryšio su visuomene. Pabėgėlių integracijos skatinimą mes matome kur kas plačiau. Itin svarbų vaidmenį čia atlieka kultūriniai bei socia­liniai ryšiai tarp žmonių.  Reikia pripažinti, kad Rukla – unikalus miestelis. Čia įsikūrę socialinę atskirtį patiriantys pabėgėliai, tačiau ją išgyvena ir nemaža dalis pačios Ruklos gyventojų. Taip pat visai šalia dislokuoti NATO kariai. Galima drąsiai sakyti, kad šiame miestelyje susitinka daugybė skirtingų žmonių. Tikimės, kad vietos kultūros centre jie galės kartu smagiai praleisti laiką ir geriau pažinti vieni kitus. Galbūt tai padės peržengti iki šiol matomą baimės, nepažinimo ir nesupratimo barjerą. Naujos erdvės bus išnaudojamos įvairioms šventėms paminėti, filmų vakarams ir pan. Sunku nuspėti, ar pavyks mūsų viziją įgyvendinti taip, kaip mes ją dabar įsivaizduojame, bet tikimės, kad tai atneš abipusę naudą ir lietuviams, ir užsieniečiams. Dabar daugelis mūsų ypač bijo musulmonų, nors Lietuvoje gyvena nemažai totorių, kurie taip pat yra musulmonai, tačiau jų niekas nevengia. Šios tautos atstovai šalia mūsų gyvena jau daugybę metų“, – savo nuomonę išsakė E. Sabutis.

Visuomenė kritikuoja

Nors iki šiol Savivaldybė pabėgėliams dar nenupirko nė vieno buto, tačiau jai jau teko susidurti su jonaviečių kritika. Dalis jų piktinasi, kad savivalda turi ambicijų padėti atvykėliams integruotis – esą pastariesiems čia ne vieta, kiti nesupranta, kodėl butai perkami užsieniečiams, o ne saviems žmonėms. E. Sabučio žodžiais tariant, žmonės be reikalo piktinasi, nes Savivaldybės indėlis į būstų pirkimą – minimalus, o gauti pinigai gali būti skirti tik pabėgėlių integracijai skatinti.

„Mes finansuojame tik dešimt procentų reikiamos sumos. Šio projekto pinigai negali būti skirti niekam kitam. Štai kodėl negalime pirkti būstų jonaviečiams. Tiesa, planuojame įsigyti ir socialinių butų, tačiau jų pirkimas finansuojamas visai iš kito projekto. Už turimą sumą, ko gero, išeitų įgyvendinti apie 60 pirkimų. Nors pinigų yra, bet kyla abejonių, ar mums pavyks tą padaryti, nes procesą sunkina nelanksti nekilnojamojo turto rinka Jonavoje. Dalis žmonių, išgirdę, kad jų turtą nori nupirkti Savivaldybė, stengiasi jį parduoti už neadekvačią kainą. Žmonės kažkodėl įsivaizduoja, jog mes galime  mokėti labai daug. Galiu patikinti, kad to niekada nebuvo ir nebus, nes remiamės turto vertintojų išvadomis. Kai apie tai paskelbėme gegužę, birželio 15 dieną gavome vieną pasiūlymą įsigyti butą Chemikų gatvėje. Šiuo metu vyksta trijų butų pirkimo procedūra – tikrinama, derinama ir analizuojama, ar pasiūlymas atitinka projekto sąlygas. Atrodo, kad galėtume nupirkti daug daugiau pastogių kaimuose, bet, deja, tam projektas prieštarauja. Taigi planai dideli, bet sunku pasakyti, kada pavyks juos įgyvendinti“, – sakė E. Sabutis.

Populistai naudojasi

Meras įsitikinęs, kad didžioji dalis jonaviečių nepasitenkinimą dėl pabėgėlių reiškia vadovaudamiesi  įsišaknijusiais stereotipais. Pasak jo, tai būdinga net kai kuriems politikams, iš kurių lūpų jam pačiam ne kartą teko išgirsti ir rasizmu dvelkiančių pasisakymų.

„Aš tikiu, kad visus žmones jungia bendražmogiškosios vertybės. Kai kalbame apie jas, visai nesvarbi asmens odos spalva, religija. Mes visi mylime savo šeimas, norime, kad mūsų vaikai būtų saugūs ir pamaitinti. Yra žmonių, kurie nenori suprasti, kad pabėgėliams čia tikrai nėra lengva. Reiktų prisiminti, kaip mūsų tautiečiai anksčiau taip pat nelegaliai vykdavo į užsienį, ypač Angliją. Jiems irgi buvo sunku susirasti būstą, darbą. Mes labai greitai viską pamirštame. Dabar esame didelės tautų sandraugos nariai, kuriems viskas tapo daug paprasčiau. Lietuviai turi kuo džiaugtis, o pabėgėliams vis dar reikia ieškoti savo vietos. Politikų pasisakymai tikrai skamba gėdingai. Vieša paslaptis, kad jie svetimšaliais naudojamasi kaip politine korta, skelbiasi esantys visuomenės, kuri nenori čia priimti prieglobsčio prašytojų, ruporu. Aš visada sakau, kad gali būti politiku populistu ir garsinti visuomenės balsą, bet ar tai bus teisinga? Jei prieglobsčio prašytojai atvyks į Lietuvą, bet nesugebės integruotis, nuo to visiems bus tik blogiau – tada  jie papildys ir taip nemažą socialinės rizikos grupę“, – mintimis dalijosi meras.

KOMENTARAI