Europos paveldo dienomis – ekskursija po rajono bažnyčiasDanutės Kasparavičienės nuotr.

Europos paveldo dienomis – ekskursija po rajono bažnyčias

Praėjusį savaitgalį visoje Lietuvoje tradiciškai vyko Europos paveldo dienos. Šia proga Jonavos kultūros centro Krašto muziejus (KM) surengė įsimintiną ekskursiją po rajono bažnyčias.

Profesorius piktinosi, bet „provokacijoms“ nepasidavė
Šv. Jokūbo kelyje – maži ir dideli stebuklai
Užusalių kraštas ūkininkams – jau antrą kartą „atrastos salos“

Žvilgsnis iš vidaus

Daugeliui atrodo, kad gerai pažįsta savo krašto paveldą, bent jau svarbiausius jo objektus. Kad taip nėra, įsitikino grupė jonaviečių, dalyvavusių KM surengtoje ekskursijoje po rajono bažnyčias. Išvykos metu jie pamatė, išgirdo ir sužinojo nemažai naujo.

Prie Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios ekskursijos dalyvius sutiko zakristijonas Regimantas Tamelis, kaip vėliau paaiškėjo – ir puikus gidas. Pirmiausia jis visus nuvedė į kriptą, kur ilsisi bažnyčios fundatoriaus, vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio, generolo, Napoleono I adjutanto Juozapo Antano Kosakovskio ir kitų šios giminės atstovų palaikai. Pasakojimą apie Kosakovskius zakristijonas papildė svarbiausiais bažnyčios istorijos faktais (kad jai sukako 225 m. ir kt.), senomis nuotraukomis. Ne vienas klausytojas pirmą kartą išgirdo apie šventyklos architektūros simboliką – pasirodo, visos jos detalės turi prasmę.

Pažintį su bažnyčia iš vidaus R. Tamelis pratęsė aprodydamas palyginti neseniai įrengtus elektrinius vargonus. Zakristijoje atvykusieji apžiūrėjo du paveldo dalykus – dramblio kaulo kryžių ir fundatoriaus J. K. Kosakovskio portretą. Ekskursijos vadovas taip pat pademonstravo liturginius indus ir rūbus, bažnytines knygas, paaiškindamas kiekvieno jų reikšmę ir prasmę. O svarbiausia – gidas galėjo atsakyti bene į visus iškilusius klausimus.

Nuvykus į Skarulių Šv. Onos bažnyčią, R. Tamelis akcentavo, kad joje yra vienas seniausių medinių altorių Lietuvoje ir daug kitų dailės paveldo dalykų. (Apie kai kuriuos jų, pavyzdžiui, apaštalų skulptūras, papasakota išsamiau.) Įdomu, kad mūrinę Skarulių šventovę 1622 m. pastatė bajorai Skorulskiai pagal vienos Jeruzalės bažnyčios pavyzdį. Smalsūs klausytojai nemažai sužinojo ne tik apie jos praeitį, bet ir dabartinę būklę. Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksas, į kurį dar įeina varpinė ir koplyčia, yra paskelbtas saugomu valstybės. Tik gaila, kad tas saugojimas kol kas neparemtas materialiai.

Žeimių bažnyčia – unikali

Žeimiuose jonaviečius pasitikęs kraštotyrininkas, tautodailininkas Artūras Narkevičius aprodė ir papasakojo apie gyvenvietę puošiančią Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčią ir jos kompleksą (šventoriuje yra ir trys koplytėlės, dviejose iš jų palaidoti bajorai Kosakovskiai).

Anot gido, Žeimių bažnyčia – jau ketvirta šioje vietoje. Dabartinė, mūrinė, baigta statyti 1906 m. Ji esanti unikali tuo, kad pastatyta vietinių žmonių pastangomis. Jos projektą dovanojo kraštietis architektas Vaclovas Michnevičius, o  pastatė klebonas Matas Miežinis su parapijiečiais. Bažnyčioje yra ir daug vietinių meistrų medžio drožinių. Nepaprasto grožio altorius, kur daug kas pagaminta iš ąžuolo. Langų vitražai – slapta įdėti naktį sovietų valdžios metais. (Buvę net 53 vitražai išdužo per sprogimą Pirmojo pasaulinio karo metu.)

Ekskursijos dalyviai apžiūrėjo ir naująjį gyvenvietės paveldą: kraštiečio skulptoriaus Konstantino Bogdano vardu pavadintą skverą, kuriame pastatytas paminklinis akmuo; paminklus V. Michnevičiui; 1919–1920 metų nepriklausomybės kovų Žeimių krašto Vyties kryžiaus kavalieriams; koplytėlę žuvusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės 1940–1955 metais atminti. Nemažos dalies šio paveldo autorius – K. Bogdanas, ranką pridėjo ir A. Narkevičius.

Atrask 100-mečio paveldą

Kasmet rengiamos Europos paveldo dienos turi skirtingas pagrindines temas. Šių metų tema „Atrask 100-mečio paveldą“ nėra atsitiktinė.

Šios akcijos iniciatorius Lietuvoje – Kultūros paveldo departamentas (KPD) teigia: „Minėdami ir švęsdami modernaus valstybingumo šimtmetį, neišvengiamai atsigręžiame ir į šimtmečio kultūros paveldą – tai svarbi jubiliejinės refleksijos dalis ir savosios tapatybės pažinimo pažadas. Esame kviečiami atrasti Lietuvos kultūros paveldą visa apimtimi, t. y. su privalomais tarpukario, soviet­mečio ir dabarties sandais.“

O pasak doc. dr. Aurelijaus Giedos, kai prie šimtmečio kultūros paveldo artinamės su deramu įsiklausymu, suinteresuotumu ir pagarba šimtametei tradicijai, ji apdovanoja temų įvairumu ir tampa jungiančiu tiltu. „Leiskime praeities paveldui paženklinti mūsų ateitį,“ – kviečia jis KPD išleistame lankstinuke.

KOMENTARAI