Diskutuokime dėl Baldų klubo (erdvės) ateities

Diskutuokime dėl Baldų klubo (erdvės) ateities

Baldų kombinato kultūros namai, deja, tapo pastatu-„vaiduokliu“. Jis kelia grėsmę, neramu dėl greta esančių įstaigų auklėtinių saugumo. Tiesa, 2018 m. birželį – bene prieš 8 savaites! – Savivaldybė pagaliau perėmė kritinį pastatą savo žinion. Tačiau ar neturėtų jis būti visas tinkamai aptvertas, t.y. būti visiškai neprieinamas pašaliniams? Tai padarytina artimiausiom dienom, ne mėnesiais.

Galimybė teikti ieškinį kelio savininkui
Vietoje cigaretės – obuolys
Šeštadienį atidaromas Jonavos slidinėjimo centras

Galime pasidžiaugti, kad po kelių metų laukimo rajono Taryba pagaliau skyrė lėšų statinio problemoms spręsti (= griovimui). Visgi nesinori tikėti, kad buvę Jonavos – o (ne (tik) Baldų kombinato! – Kultūros namai bus sulyginti su žeme, net nepaliekant jokios žymės… Manau, kad „feisbuke“ pagrįstai dėl to nuogąstauja jonaviečiai, šį klausimą viešumon kelia ir Tarybos opozicija.

Dėl fragmentų išsaugojimo. Galbūt galime palikti ateities kartoms bent kelias kolonas? Tokio architektūrinio didingumo nerasime visame rajone. Nesinorėtų tikėti, kad neliks įspūdingų statinio elementų taip, kaip, pvz., reikšmingos savo dalies jau neteko Markutiškių dvaras.

Pažymėtina turtinga Baldininkų kultūros centre vykusio gyvenimo istorija. Baldų klubas buvo Jonavos rajono, ne tik miesto (ar miesto dalies) kultūros židinys – jo pasekėju tapo dabartinis Jonavos kultūros centras. Baldų klubas taip pat buvo ir meno centras (jame bent dešimtmetį glaudėsi Muzikos mokykla). Vakarų Europoje daug kur miesto istoriją mena išlikusios kultūrinio objekto dalys (pvz., arkos), jos integruojamos į šiuolaikines erdves. Gal dar galime išsaugoti kurį nors pastato fragmentą? Jei visgi ne, kaip formuosime naujai atsiradusią erdvę – galbūt ten galėtų žaliuoti Kultūros parkas, Baldininkų skverelis ar pan.?

Įdomu, ką apie tai mano rajono Taryba, Baldininkų seniūnaitis, buvę Baldų kombinato darbuotojai, seniūnaitijos, o taip pat ir viso miesto gyventojai? Galbūt verta į svarstymus įtraukti daugiau žmonių, paklausti įvairių asmenų nuomonės – juk vien jau mieste gyvena įvairių kompetencijų specialistų, kurie – jei jie būtų asmeniškai paklausti – mielai pateiktų savo vertingą nuomonę.

Pvz., Lietuvos parlamente – svarstant klausimus, rengiami ne tik frakcijų, dalykinių komitetų svarstymai. Taip pat rengiami vadinamieji klausymai (į kuriuos kviečiami atstovai, pastabas pareiškę asmenys), svarbesniais klausimais yra sudaromos darbo grupės, rengiamos viešos diskusijos ir spaudos konferencijos (jos transliuojamos internete, o įrašai prieinami internete). Be to, pasitelkiamos ne tik ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, bet ir piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos. Jos visos yra fiksuojamos protokoluose bei yra laisvai prieinamos internete. Galbūt ir mes galime savo rajone pradėti kloti tvirtesnius pamatus bendruomeniškam kalbėjimui, diskusijoms, požiūrių įvairovės fiksavimui?

Apskritai norėtųsi daugiau viešumo Jonavos r. savivaldybėje! Priimant visus bendruomenei svarbius sprendimus (ne tik aptariamu atveju). Žiniasklaidoje minima, kad dėl Baldų klubo svarstė Miesto reikalų komitetas. Būtų prasminga išviešinti Tarybos komitetų, komitetų, darbo grupių bei kt. struktūrų veiklą. Padaryti viešai prieinamą medžiagą internete (pasiteirautos bei gautos nuomonės, siūlymai, svarstymas, išvados, gyventojų pozicija).

Pvz., skandinavams įprasta, kad (namų ar renginio) šeimininkas, bendruomenės ar kokios nors organizacijos vadovas pasirūpina, jog būtų išgirsti visi (neatsižvelgiant į pareigas, patirtį ar gebėjimą kalbėti viešai). Paprastai visų iš eilės paklausiama, ką žmonės apie tai mano, siūlo ir pan. Vien tai, kad žmogus turi savo nuomonę, jau yra labai svarbu… Todėl mažiausiai, ką galime drauge padaryti, tai ją išgirsti. Taip pat užtikrinti, kad išreikšta nuomonė nebūtų užgožta/nuvertinta, o į ją būtų atsižvelgta ar bent jau ji išgirsta. Skirtingų nuomonių įvairovė, jų išsakymas bei išklausymas Skandinavijoje pasitarnauja kaip resursas labiau apgalvotiems, pagrįstiems ir toliaregišk(esn)iems sprendimams. Be to, atsiklausiamieji asmenys jaučiasi esą Bendruomenės dalimi, atsakingi už sprendimą, jei jie būna įtraukiami į priėmimą.

Deja, bet visgi turime pripažinti, kad mes, lietuviai, vis dar nesikreipiame į Bendruomenę, jos narius, pritrūkstame kantrybės išklausyti kitus, ieškoti bendro sprendimo drauge. Nors ir deklaruodami, kad ir eilinio bendruomenės nario idėja gali būti gera, vis dėlto pasąmoningai tikime, kad tik vadovybės pasiūlymai ar ekspertams kilusios idėjos gali būti tinkamos visai bendruomenei, organizacijai. Tad turime daug erdvės kalbėjimui(si), nuomonių pasidalijimui, demokratiškumo plėtrai.

 

Gvidas Mazgelis, Baldininkų seniūnaitijos gyventojas

 

Jonavos miesto seniūnas Povilas Beišys:

„Noriu padėkoti p. G. Mazgeliui už keliamus klausimus ir rūpestį miestu, jo pastatais, gyvenamąja aplinka. Jonavos rajono savivaldybės administracija, miesto seniūnija panašių klausimų iš gyventojų sulaukia labai dažnai.

Kalbant apie konkretų pastatą adresu Mokyklos g. 2, Jonava, visų pirma reikia įvertinti jo dabartinę būklę ir tai, kaip jis tapo savivaldybės nuosavybe?

Pastatas pastatytas 1958 metais kaip tipinis to meto kultūros rūmų pavyzdys arba projektas. Ypatingai noriu akcentuoti pastato kolonas, dėl kurių labiausiai susirūpinęs p.Mazgelis. Teko bendrauti su keletu gyventoju, kurie žino, kaip tuo laiku buvo vykdomos šių kolonų statybos. Kolonos pastatytos iš plytų ir aptinkuotos. Jos buvo statytos kaip neatskiriama pastato dalis, nes savarankiškai jos neišstovėtų, kadangi jas statant, tuo metu nebuvo naudojamos gelžbetoninės konstrukcijos, todėl vien jų išsaugojimas iš esmės yra netikslingas, nes bet kuriuo atveju jas reikėtų ardyti, tvirtinti, o tai būtų beveik tas pats, kas naujų kolonų pastatymas.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, tuometiniai Baldų kombinato savininkai jį apleido, o paskui pardavė, greičiausiai tikėdamiesi, kad privatūs savininkai juo rūpinsis ir vykdys jiems priimtiną veiklą. Tačiau atsitiko taip, kad labai greitai šis pastatas buvo nusiaubtas, liko be langų, perdangų, durų, be vidaus apdailos. Šis pastatas jau kelis dešimtmečius buvo avarinės būklės, keliantis realią grėsmę gretimiems gyventojams. Per tą laikotarpį pastatas pakeitė ne vieną šeimininką, tačiau nei vienas iš jų pastatu nesirūpino ir nerodė jokio susidomėjimo jį atstatyti, renovuoti ar pagaliau nugriauti ir jo vietoje pastatyti kažką kitą. Vietoj to pastatą nuolat buvo siūloma įsigyti, t.y. jis buvo perparduodamas. Paskutinis savininkas jį įsigijo iš antstolių.

Prieš perkant šį pastatą, savivaldybė užsakė nepriklausomų turto vertintojų išvadas dėl pastato būklės. Išvados buvo itin neguodžiančios: „Apžiūros metu pastebėta, jog vertinamas turtas yra neeksploatuojamas, apgriuvęs ir apleistas. Dalis pastato yra visiškai sunaikinta. Likusi tik dalis sienų, nedidelė dalis stogo, pastato vidus suniokotas. Yra išlikusios pastatą puošusios kolonos, kurios būdingos sovietmečio architektūrai. Atsižvelgiant į vertinamo turto aprašymą, apžiūros metu užfiksuotą informaciją, vertintojas priima, jog vertinamo turto būklė yra bloga. Fizinio nusidėvėjimo procentas – 69 %“.

Įvertindama šiuos faktus, ypatingai atkreipdama dėmesį tai, kad ne vienerius metus vietos bendruomenės nariai, „Lietavos“ mokyklos ir vaikų globos namų administracija nuolat skundėsi tuo faktu, kad pastatas yra labai pavojingos būklės ir kelia realią grėsmę vaikams, gyventojams ir visiems aplinkiniams, savivaldybės administracija, pritariant savivaldybės tarybai nusprendė šį pastatą įsigyti ir jį nugriauti. Jonavos rajono savivaldybės taryba patvirtino savo apsisprendimą griauti šį pastatą, skirdama tam finansavimą 2018 m. liepos mėnesio tarybos posėdyje.

Kaip tik šiuo metu jau yra vykdomos viešojo pirkimo procedūros pastato (Baldų klubo) esančio Jonavos miesto Mokyklos g. 2 griovimo darbams įsigyti.

Taip pat yra gauta daug prašymų įrengti šiame miesto kvartale viešų erdvių laisvalaikio praleidimui. Nugriovus šį pastatą, bus puiki vieta visoms idėjoms realizuoti, todėl labai lauksime visų miesto gyventojų ir ypač Fabriko ir Mokyklos gatvės gyventojų pasiūlymų.

Diskusijos apie tai, ar nebūtų verta išsaugoti kažkurias pastato konstrukcijas, užtrunka keletą metų ir kainuotų daug mokesčių mokėtojų pinigų, juolab, kad šis sovietinių laikų pastatas yra niekuo neišskirtinės architektūros pavyzdys, nežiūrint į tai, kad jis vyresnio amžiaus miesto gyventojams neabejotinai turi emocinės vertės. Reikia suprasti ir tai, kad kol vyks diskusijos, pastatas toliau stovės, keldamas grėsmę miesto gyventojams, ypatingai vaikams.

Manau, Jonavos rajono savivaldybės taryba priėmė teisingą ir racionalų sprendimą – nugriauti minėtą pastatą.“

 

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnioji specialistė Edita Jakutienė:

„Atsakydama į gyventojo pareikštą nuomonę, informuoju, kad kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos, tokios, kaip Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir departamento Vertinimo taryba niekada nėra įžvelgę ir nustatę buvusio Baldų kombinato klubo pastato vertingųjų savybių ar reikšmingumo lygmens, dėl kurių objektas galėjo būti pasiūlytas įrašyti į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą. Pastatas neturi ypatingos architektūrinės išliekamosios vertės, o tėra įdomus tik kaip būdingas tam tikro istorinio laikotarpio (sovietinio) architektūros pavyzdys, kokių yra ir kituose Lietuvos miestuose. Atgavus nepriklausomybę baldų gamybos įmonė buvo privatizuota, vėliau jai iškelta bankroto byla, o 1994 m. bendrovė reorganizuota į keletą savarankiškų įmonių. Vykstant šiems pokyčiams,  klubo veikla nutrūko, pastatu nustota naudotis ir jis buvo parduotas privačiam asmeniui, o vėliau ne kartą perparduotas, todėl atsakomybė už  pastato (ne)priežiūrą pirmiausiai teko jo tuomečiams savininkams. Kadangi neprižiūrimas, griūvantis pastatas ilgainiui ėmė kelti grėsmę aplinkinių saugumui ir gyvybei, Jonavos rajono savivaldybės administracija ėmėsi šios problemos galutinio ir manau, vienintelio tinkančio sprendimo, t.y. jo pilno nugriovimo.“

 

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Remonto ir statybos skyriaus vedėjas Mantas Petrauskas:

„Pastatas, esantis adresu Mokyklos g. 2, Jonavoje, yra kultūros paskirties ypatingas (pagal kategoriją) statinys, į Kultūros paveldo registrą nėra įtrauktas, kaip turintis vertingųjų meninių savybių. Šiuo metu pastato būklė avarinė. Didesnė pastato dalis yra pagriuvusi, o likusios dalys yra stipriai pažeistos ir neužtikrina esminių statinio reikalavimų, tokių, kaip mechaninis patvarumas, pastovumas ir kt. Esant tokiai situacijai, pagal LR „Statybos įstatymo“ VI skirsnio 27 straipsnį (esant nugriuvus daliai pastato, nedarant įtakos kaimynams ir esant statinių priežiūrą vykdančios institucijos nurodymui), griauti galima be projekto ir statybos leidimo. Tuo tarpu norint, kad būtų nugriauta dalis pastato, paliekant priekinę dalį su kolonomis, reikia rengti pastato rekonstrukcijos projektą. Kadangi tai yra ypatingas statinys, rengiant projektą, privalo būti atlikta projekto ekspertizė. Projektas rengiamas pagal visus galiojančius teisės aktus ir reikalavimus. Todėl atsiranda papildomi reikalavimai, tokie, kaip higienos normos, pastato pritaikymas žmonėms su negalia, naudojimo saugumo reikalavimai ir kt.

Nugriauti pastatą, palikti tik kolonas ir galvoti, kad to pakanka, tikrai negalima. Kolonos „stovi“ kaip bendras karkasas kartu pastatu, tuo tarpu jeigu paliktume jas vienas kartu su skliautu, atsirastų papildomos apkrovos, kurios nebuvo vertintos projektuojant ir reiktų įvedinėti papildomus ryšius, stiprinti pamatus ir kitus sprendinius, kad atlaikytų vėjo apkrovas ir stabiliai stovėtų. Tuomet projekte atsirastų priėjimo takų įrengimas, apšvietimas, suoliukai, parkavimo aikštelė ir kiti sprendiniai, kurie reikalauja investicijų. Teritorija turėtų būti nuolatos prižiūrima, kas taip pat reikalauja papildomų išlaidų.

Šiandien savivaldybės administracija turi vieną komercinį pasiūlymą dėl pastato nugriovimo už 30 tūkst. Eur su PVM. Tiksli kaina paaiškės po griovimo darbų konkurso. Kokie būtų rekonstrukcijos kaštai, nežinome, tačiau jie neabejotinai viršytų kelių šimtų tūkstančių eurų sumą. Taip pat noriu pabrėžti, kad dažnai yra pigiau pastatyti naujas konstrukcijas, nei rekonstruoti senas.“

Kęstučio Putelio nuotr.

 

 

KOMENTARAI