Diena, kai prasidėjo naujas gyvenimasP. Grigoravičiui ir E. Kaziukėnui Kovo 11-oji – lietuvių tautos vieningumo ir tikėjimo laisve simbolis. Kęstučio Putelio nuotr.

Diena, kai prasidėjo naujas gyvenimas

1990 metais kovo 11 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Atstatymo Aktą. Mūsų šalis tądien vėl tapo nepriklausoma valstybe. Nuo šios visai tautai įsimintinos dienos jau prabėgo 27 metai, bet, net ir dabar minint šią datą, džiaugsmas mūsų senelių ir tėvų akyse neblėsta. O ką ši simbolinė šventė reiškia jaunam žmogui, kuriam neteko išgyventi to laikotarpio nuotaikų? Ar jaunajai kartai ši valstybinė šventė – tik dar viena poilsio diena ar data, kurios dėka visi įgijome daugiau laisvės ir galimybių?

Dr. Bronislovas Lubys – Šimtmečio žmogus
Grybautojai iš miškų grįžta nusivylę
Naujojo Darbo kodekso startas: ko laukti?

„Naujienos“ pasiteiravo dviejų aktyvių jonaviečių Emilio Kaziukėno ir Pauliaus Grigoravičiaus, kurie dėl savo pasiekimų ir aktyvumo visuomeninėje veikloje buvo išrinkti dienraščio „Lietuvos žinios“ inicijuoto nacionalinio projekto „100 pasididžiavimo metų“ ateities lyderiais.

Įsimintina data

Nors tuo metu, kai buvo atkurta nepriklausoma valstybė, Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos mokinys E. Kaziukėnas dar nebuvo gimęs, vis dėlto ši valstybinė šventė jaunuoliui nėra eilinė poilsio diena. „Turbūt sunku suvokti Kovo 11-osios svarbą žmogui, kuriam neteko kentėti okupacijos vargų. Kaip Lietuvos pilietis dar tik augu, todėl į klausimą, ką man reiškia ši data, konkrečiai atsakyti negaliu. Šiandien man tai – mūsų šalies atgimimo simbolis, tačiau kas žino, kaip atsakysiu po dešimties metų. Kadangi tai – atgimimo diena, Kovo 11-oji simbolizuoja naujo gyvenimo pradžią. Kokio gyvenimo? Nežinia, bet ateitis tikrai priklauso mums“, – mintimis dalijosi Emilis.

Pasak vaikino, jaunimas šią dieną švenčia labai įvairiai. „Vieni, gerdami ryto kavą, tiesiog nusišypso, išgirdę pranešimą per televiziją. Jaunesni dažniausiai džiaugiasi sutrumpintomis pamokomis ar laisva diena. Gal tai ir atrodo savanaudiška, tačiau jie tokiu būdu vis tiek įsimena šią dieną. Argi „prisiminti“ nėra šventės tikslas?

Kiti, vyresni, randa ir prasmingesnių paminėjimo būdų. Žinau, kad kai kurie pažįstami savanoriaus renginiuose, sakys kalbas jaunimo organizacijose. Galiausiai užtenka net menkiausio gesto – įsisegti trispalvę, nebūtinai į rūbus ar plaukus, svarbiausia – į širdį, kad diena būtų sėkmingai paminėta“, – kalbėjo jis.

Pasiteiravus, kuri iš minimų datų – Sausio 13-osios, Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios gimnazistui yra reikšmingiausia, jis išskyrė antrąją.

„Nors visos šios šventės vienodai svarbios, pirmenybę teikiu Vasario 16-ajai. Ši data – Lietuvos Respublikos pradžia, daugiau nei šimtmečio darbo tokių asmenybių, kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Maironis, netgi visos mūsų tautos rezultatas. Tai gimtadienis, o mes, kaip viena didelė šeima, privalome jį švęsti, kur tik bebūtume“, – teigė E. Kaziukėnas.

Džiugios datos

Jonavos Senamiesčio gimnazijos moksleiviui P. Grigoravičiui Kovo 11-oji, kaip ir kitos Lietuvos nepriklausomybei svarbios dienos, yra lietuvių tautos vieningumo ir tikėjimo laisve simbolis. „Tokių vertybių ir norisi palinkėti šiuolaikinei visuomenei, kuri kartais ne visada sugeba įvertinti laisvės kainą“, – kalbėjo vaikinas.

Jis akcentavo, kad jaunimui rūpi jų šalis, praeities istorija, didžios asmenybės ir įsimintinos datos.

Kovo 11-ąją, Pauliaus žodžiais, jaunieji jonaviečiai mini įvairiai: dalyvauja Kovo 11-osios bėgime, jaunimo organizacijos vykdo įvairias veiklas. „Praėjusiais metais organizavome akustinį vakarą, o šiais mokslo metais Lietuvos moksleivių sąjungos padaliniai vykdys protmūšius, skirtus Vasario 16-ajai ir Kovo 11-ajai“, – teigė gimnazistas.

Kaip ir Emilis, reikšmingiausia diena jaunuolis įvardijo Vasario 16-ąją. „Nors visos šios datos yra vienodai svarbios Lietuvos istorijai, tačiau privalu išskirti tai, kad būtent Vasario 16-ąją Lietuva pirmą kartą tapo nepriklausoma, demokratiškais principais grįsta valstybė“, – pabrėžė jis.

Vaikinų pasiekimai

Kalbinti jaunuoliai ne tik yra komunikabilūs pašnekovai, bet ir turintys nemažai pasiekimų tiek visuomeninėje veikloje, tiek mokslo srityje.

E. Kaziukėnas praeitais metais Lietuvos mokinių astronomijos olimpiadoje ir 21-ame respublikiniame prof. Kazimiero Baršausko fizikos konkurse laimėjo 1-ąją vietą, Lietuvos mokinių fizikos olimpiadoje – 3-iąją. Užpernai buvo apdovanotas Lietuvos astronomijos olimpiados laureato diplomu, 26-ame Lietuvos mokinių fizikos čempionate, 20-ame prof. K. Baršausko fizikos konkurse moksleiviams ir Lietuvos mokinių astronomijos olimpiadoje laimėjo 2-ąją vietą, tais pačiais metais – LRT projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ devintokų finalą, oficialiai tapo Lietuvos tūkstantmečio vaiku. 2014 metais Lietuvos mokinių astronomijos olimpiadoje iškovojo 1-ąją, o 2013 metais – 2-ąją vietas.

P. Grigoravičių Jonavoje pažįsta vos ne kiekvienas jaunas žmogus, mat jis yra Jonavos rajono savivaldybės Moksleivių savivaldos pirmininkas, Lietuvos moksleivių sąjungos valdybos narys, neseniai tapo Jonavos jaunimo reikalų tarybos nariu. Vaikinas aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, drauge su bendraminčiais kuria projektus, skirtus jauniems žmonėms.

KOMENTARAI