Daugiafunkcė kontrolės sistema – vairuotojų siaubas?Jonavos–Kauno ruože, netoli Paryžiaus kaimo, prasidėjo įrangos montavimo darbai. Danutės Kasparavičienės nuotr.

Daugiafunkcė kontrolės sistema – vairuotojų siaubas?

Kaip sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis, šis projektas – tai pirmas žingsnis kuriant integruotą daugiafunkcę sistemą, kuria galės naudotis ir eismą prižiūrinčios, ir transportą kontroliuojančios institucijos, ir teisėsauga. Ji fiksuos daugybę parametrų ir teiks informaciją ne tik apie pažeidėjus, bet ir apie eismo srautus, kryptis, transporto priemonių tipą.

Bukonių bendruomenės ryžtas – pavyzdys visam rajonui
Jonaviečių sveikata – ir jaunų medikų rankose
Nubalintas ketvirtadienio vakaras (foto)

Pirmas žingsnis

Sistema nustatys transporto priemonių svorį, viršijamas ašių apkrovas, didžiagabarites priemones, važiuojančias be leidimo ar be galiojančios techninės apžiūros, taip pat civilinės atsakomybės draudimu neapdraustas transporto priemones. Maža to, sistema parodys srauto greitį, jo intensyvumą, automobilių rūšis ir jų maršrutą.

„Su pažeidėjais siekiame kovoti moderniausių šiuolaikinių technologijų priemonėmis, kurių rodiklių neužginčysi.Tyrimai rodo, kad maždaug ketvirtadalis sunkiojo transporto Lietuvoje viršija leistiną svorį. Tiesiant kelius, atsižvelgiama į maksimalias apkrovas, bet, jas viršijus, danga greičiau dėvisi, o sugadintus kelius reikia remontuoti visuomenės lėšomis. Duobės, provėžos, ne paslaptis, turi įtakos ir eismo saugumui. Nepamirškime, kad perkrauto sunkvežimio stabdymo kelias ilgesnis, tad ir pavojus didesnis“, – aiškino E. Skrodenis.

Įrengs tris punktus

Lietuva – pirmoji iš kaimyninių šalių, diegianti tokią sistemą. Ji bus įrengta trijuose intensyvaus eismo ruožuose – greitkelyje Vilnius–Kaunas ties Kauno mariomis, kelyje „Via Baltica“ tarp Kalvarijos ir Lenkijos sienos bei kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis, ties Jonava.

Visi trys kontrolės punktai bus susieti į vieną sistemą, kaip ir siūlė viešųjų pirkimų konkursą diegti bandomąsias sistemas laimėjusios bendrovės „Fima“ specialistai. Ši bendrovė, bendradarbiaujanti su Kauno technologijos universitetu, pirmoji pradėjo rengti transporto priemonių, nestabdant eismo sistemos, metrologinės patikros metodiką, kuri, manoma, iki 2018 m. sausio pabaigos bus įtraukta į matavimo priemonių registrą. Tad mažiausias pažeidimas neliks nepastebėtas, o reikalavimus pažeidusių transporto priemonių valdytojams automatiškai bus išsiunčiami baudos kvitai.

Numatysime eismo ateitį

Įrengiant pažeidimų kontrolės postus, didelė lėšų dalis teks kelio darbams. Bus ardoma dalis asfalto, įrengiami svėrimo jutikliai, visose eismo juostose ir kelkraštyje – indukcinės kilpos, kad nesąžiningi vairuotojai negalėtų išvengti kontrolės. Paskui kelio dangą paklos iš naujo. Pažeidimų patikros postuose bus įrengtos santvaros, ant kurių sumontuoti transporto priemonių gabaritų nustatymo jutikliai, transporto priemones iš priekio, šono ir galo fiksuojančios vaizdo kameros su valstybinio numerio atpažinimo funkcija, taip pat vaizdo kameros, stebinčios galimus vandalų išpuolius prieš pačią sistemą. Sistemoms reikės elektros ir ryšio komunikacijos įvadų.

Projektas – ne vien techninės įrangos sumontavimas. Anot jo sumanytojų, tai pirmas žingsnis į integruotą daugiafunkcę sistemą. Stebėdami daugybę parametrų ir operatyviai gaudami apie tai informaciją, galėsime apgalvoti tolesnę šalies eismo politiką, ugdyti eismo dalyvių kultūrą.

Bendra viso projekto vertė – 3,3 mln. eurų. Darbai už Jonavos jau prasidėjo, juos vykdo patyrę rangovai – „Kauno tiltų“ brigada. Kol atliekami darbai, vairuotojams šiame ruože tenka dar labiau riboti greitį, tačiau iki metų pabaigos vėl pasirodys ženklas „70“. Projekto sumanytojai tikisi, kad naujoji sistema gerokai pakeis vairuotojų elgseną, sumažins avaringumą, pailgins kokybišką kelio eksploataciją.

Nevienodos nuomonės

Ką apie tai mano patys vairuotojai? Prie netoliese esančios užeigos  pakalbinome keletą eismo dalyvių.

„Jei įrengia, tai, matyt, tokia sistema reikalinga. Pažiūrėkite, kas darosi. Vien kelyje iš Jonavos į Šveicariją kiek vienas kitą lenkiančių automobilių. O juk čia nubraižyta ištisinė linija, reiškianti, kad lenkti negalima. Girdėjau, kad už tokį pažeidimą iškart atimamos teisės. Skuba, lyg nežinotų taisyklių“, – stebėjosi Užusalių gyventojas Vladimiras.

„Nieko jie nepakeis. Kaip lekia, taip lėks tie „ereliai“. O ir mašinų perkrovas bus sunku įrodyti. Sunkusis transportas pasuks aplinkkeliais. Man rodosi, mokslininkams dar reikėjo tobulinti tą išradimą, o vairuotojams mokytis kultūros. Mažokai su pradedančiaisiais kalbama apie eismo etiką, nelaimių prevenciją“, – teigė stabtelėjęs jonavietis Leonas.

Skeptiškai šiuo klausimu nusiteikęs ir Šveicarijos seniūnas Algirdas Paplonskis. Jo nuomone, kontrolės sistemą reikėjo verčiau montuoti arčiau Išorų, kur dar intensyvesnis srautas. O faktas, kad mes pirmieji Europoje  tai padarysime, nėra svarus argumentas. Daug ką pirmieji darome, bet kažkodėl daugelyje sričių liekame paskutiniai. „Ar ne geriau būtų tuos milijonus skirti likviduojant žvyrkelių problemą? Už tris milijonus eurų galima būtų asfaltu padengti apie dešimt kilometrų rajono kelių. Tai būtų didelis žingsnis į priekį“, – svarstė seniūnas.

KOMENTARAI