Daugiabučių prieigos – ne nuosavas darželisKukliai, bet estetiškai tvarkoma Panerių g. 21-ojo aplinka. Danutės Kasparavičienės nuotr.

Daugiabučių prieigos – ne nuosavas darželis

Žydinčios gėlės prie miesto daugiabučių namų atspindi juose gyvenančių žmonių siekį gražinti ir puošti aplinką. Pasidairę po Jonavos gatves, pasiteiravome specialistų, kaip derėtų puoselėti namų prieigas, kad jos atrodytų patraukliai ir skoningai.

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis priartėjo prie epidemijos ribos
Maras: riksmai ir emocijos – prastas patarėjas
Urėdijų reforma: Jonavos miškininkus kankina nežinia

Gražus kvartalas

Vienu tvarkingiausių kvartalų Jonavoje įvardijamas Panerių gatvės mikrorajonas, kuriame akį traukia visi renovuoti namai. Senos statybos daugiaaukščiai, prieš kelerius metus buvę murzini ir liūdni, šiandien atrodo gana išvaizdžiai. Prie kiekvieno įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, tarp namų plytinčioje erdvėje auga įvairių medžių ir dekoratyvinių krūmų.

Galima tik pasidžiaugti, kad beveik visų šios gatvės daugiabučių aplinka yra tvarkinga. Ties pirmojo aukšto balkonais galvas lenkia įvairiaspalvių gėlių žiedai, tai vienur, tai kitur klombą puošia akmenys.

Pasak Panerių g. 15-ame name gyvenančios Jadvygos, visas grožis – tai darbščių moterų idėja. „Jos stengiasi: ir sodina, ir laisto, ir ravi. O juk niekas neragina – pačios nori gyventi gražioje aplinkoje, taip pat dalijasi širdies gerumu su visais būstų savininkais, nors jie ir neprisideda prie šios kūrybos“, – sakė ji.

Gražiai sutvarkytos ir 17-ojo prieigos – švaru, piktžolės išravėtos, žydi gėlės. O šit Panerių g. 19-ojo gyventojai namo prieigas sutvarkė panašiai ties visais balkonais – akį traukia nedideli dekoratyviniai kelmeliai. Dar įdomiau sumąstė tos pačios gatvės 21-ojo moterys – čia žaliuoja pasėta žolytė, o viduryje klombos žydi ryškios pelargonijos, pasodintos į savos gamybos vazonus. Jaukiai atrodo Panerių g. devynaukščio, paženklinto 31 numeriu, erdvė.

Savitai namo prieigas puoselėja Prezidento g 18, tos pačios gatvės 19A, Birutės g. 8, Kosmonautų g. 18, kitų daugiabučių gyventojai.

Akį traukia Birutės g. 8-ojo sumaniai puoselėjamos prieigos.

Būtinas susitarimas

Kaip teigė uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ želdinių priežiūros vadybininkė Rasa Imbrasienė, geriausiai būtų, jeigu apie daugiabučio aplinkos tvarkymą nuspręstų namo gyventojai. Specialistė įsitikinusi, kad tam reikalingas daugumos susitarimas. Dabar, anot jos, „vienas sodina, kitas rauna“. „Pirmiausia reikalingas bendras gyventojų susitarimas. O antra, derėtų tvarkyti minimaliai, kad atrodytų skoningai ir nebūtų perkrauta. Pasitaiko teritorijų, kur netvarkingai prisodinta ypač daug įvairiausių gėlių, paskui, žiūrėk, nebepajėgia tvarkytis – ir visas triūsas nueina perniek. Realybė rodo, kad prižiūrėti ir puoselėti gėlynus prie namo dažniausiai apsiima vienas žmogus“, – mintimis dalijosi R. Imbrasienė.

Ji pripažįsta, kad mieste galima pamatyti daug labai tvarkingai prižiūrimų daugiabučių kiemų. Kaip pavyzdį jį pateikė A. Kulviečio gatvės daugiabutį, kurio prieigose užveistas nuostabus rožynas. „Tai yra labai gražu, bet kiek reikia laiko tam paaukoti, koks sunkus darbas prižiūrėti rožes. O štai kiti gyventojai jas niokoja, skina. Kalbėdama su gėles prižiūrinčiais žmonėmis, neretai išgirstu atsakymą, kad dėl nevalyvų žmonių geradariams svyra rankos. Juk jie perka savo lėšomis, sodina, laisto, ravi, o kiti to nevertina. Todėl ir reikalingas bendras būstų šeimininkų susitarimas. Namų bendrijos susirinkimų metu turėtų aptarti apželdinimo klausimą arba kviestis daugiabutį administruojančios įmonės atstovą ir kartu nuspręstų“, – teigė pašnekovė.

Specialistų teigimu, gyventojai, norintys įkurti gėlyną kitoje daugiabučio pusėje, turėtų suderinti su miesto seniūnija.

Savivaliauti negalima

Anot želdinių priežiūros vadybininkės, namo aplinka yra visų gyventojų reikalas. Tačiau derėtų nepamiršti, kad lysvės rengiamos ne nuosavoje, bet valstybės žemėje. Specialistė pataria aplinką puošti kukliai, nesiimant grandiozinių projektų. „Pakanka pasėti žolytę, pasodinti vieną kitą krūmelį ar gėlių kelmelį – to pakanka mūsų daugiabučiams“, – aiškino specialistė.

R. Imbrasienės teigimu, nėra gerai, kai gyventojai „įsibrauna“ į žalią veją, esančią tarp daugiabučių, šioje vietoje sukasa lysves, jose augina įvairius žolynus. „Toks elgesys neturėtų būti toleruojamas. Tai yra valstybinė žemė, todėl daryti tvarką kiekvienas gyventojas, kaip pats sumano, neturi teisės. Net Lietuvos želdynų įstatymas pabrėžia, kad sodinti bet kokį medelį ar krūmą reikia leidimo. Tokios gėlių klombos tarp namų po pavieniais balkonais ne tik nesuteikia grožio, bet dažniausiai sudarko visą estetinį vaizdą“, – išsakė nuomonę specialistė.

Išrauti kelmai

Neseniai išrovus didžiules egles, dykynė atsivėrė prie DNB banko Žeimių gatvėje. R. Imbrasienė paaiškino, kad banko prieigas tikrino augalų komisija, statybos atstovai ir nustatė, kad medžių šaknys buvo įaugusios į pamatus. Tokie reiškiniai kėlė pavojų visam pastatui, todėl ir buvo nutarta egles visiškai išrauti. „Leidimas panaikinti medžius buvo išduotas. Čia pat augo kaulenio gyvatvorė, kuri turėjo likti, bet, matyt, šalinant egles, buvo sunaikinta. Manau, kad vėliau, suderinus su seniūnija, banko prieigos bus bent minimaliai apželdintos, nes miesto centras turi atrodyti estetiškai“, – sakė ji.

Praėjusių metų rudenį panaikintas žaliasis kampelis ir prie gėlių parduotuvės, esančios ties J. Ralio ir Klaipėdos gatvių sankirta. Tada kelmo rovėjai gėlininkus patikino, kad toje pačioje vietoje bus pasodinta kitokių augalų.

„Tas kelmas vasarą buvo apsodintas gėlėmis, tačiau žiemos metu likdavęs vienas krūmelis atrodydavo negražiai. Todėl nutarėme tą kelmą pašalinti ir jo vietą iškloti trinkelėmis – bus ir tvarkingiau, ir praeiviams patogiau. Antra vertus, niekur kitur toje gatvėje tokių kampelių nėra. Pasodinus kitą augalą prie parduotuvės, reikėtų ir toliau pratęsti jų eilę, o nesant tokios galimybės,  ir buvo priimtas sprendimas uždengti kelmo vietą trinkelėmis“, – komentavo R. Imbrasienė.

Tas pats padaryta ir kitose miesto gatvėse.

Įspėjimai nepadeda

R. Imbrasienė neslėpė apmaudo – yra apleistų ne tik daugiabučių, bet ir individualių namų kiemų. „Kai kurių būstų šeimininkams aplinka visai nerūpi – paliekama valytojų žiniai. O šios ir taip daug darbų turi, – akcentavo R. Imbrasienė. – Labai skaudu, kad net miesto centre, kur įsikūrusios komercinės paskirties patalpos, parduotuvės, visiškai neprižiūrima aplinka.“

Pašnekovė patikino, kad šia tema diskutuota ne vieną kartą. R. Imbrasienės teigimu, sunku rasti būdų, kurie išjudintų savininkus, kad šie susitvarkytų. Didieji prekybos centrai ir gėlių pasisodina, ir aplinką prižiūri, o šit mažų prekyviečių šeimininkams prieigos nerūpi, kiti net žolės nenusipjauna. „Ką tada kalbėti apie augaliją – žalią krūmelį ar gėles? Tai Jonavos skaudulys. Apsileidusių individualių kiemų yra Kauno gatvėje, kitose vietose. Ir perspėjantys laiškai siųsti, ir įspėjimai pareikšti, ir baudomis grasinta, bet vis tiek šiukšlynai neiškuopiami“, – apgailestavo R. Imbrasienė.

Seniūno pozicija

Pasak Jonavos miesto seniūno Povilo Beišio, valstybinėje žemėje sodinti gėlynus, nesuderinus su seniūnija, draudžiama. „Mes gerbiame tuos žmones, kurie tvarkingai pasėja žolę ir augina vieną kitą gėlę. Seniūnija juk nerauna ir nedraudžia tvarkytis patiems. Bet pasitaikė ne vienas atvejis, kai gyventojai pasodina kokį krūmelį ir palieka likimo valiai – tegul prižiūri „Jonavos paslaugos“. Negalima sodinti bet ko, bet kaip ir bet kur“, – pridūrė P. Beišys.

Seniūno manymu, ateiti vieną kartą ir pasodinti lengva, bet vėliau rūpintis gėlynu jau tampa per sudėtinga. Seniūnijos vadovas atvirai sako, kad jam būtų gražus ir įvairus gėlynas, svarbu, kad būtų juo rūpinamasi. „Bet jei paliekama apaugti piktžolėmis, tai nesvarbu koks – didelis ar mažas – vis tiek bus negražus“, – sakė jis.

P. Beišys skeptiškai vertina ir darželius tarp daugiabučių. Tokios lysvės trukdo šienauti ir nesuteikia grožio teritorijai. Antra vertus, artėjant šalnoms, gėlės dangstomos plėvele ar net slepiamos po stiklainiais. „Tokie vaizdai tikrai nepuošia miesto. Juk tai – vieša vieta, todėl visada reikia pagalvoti, ar toks gėlynas patiks kitiems, ar kiti būstų šeimininkai pritartų vieno asmens sumanymui“, – samprotavo seniūnas.

 

KOMENTARAI