Daug kalbėjo ir sprendė… vienbalsiaiKai kurie Tarybos nariai labai aktyviai nagrinėjo darbotvarkės klausimus. K. Putelio nuotr.

Daug kalbėjo ir sprendė… vienbalsiai

Praėjusį trečiadienį įvyko 36-asis rajono Savivaldybės tarybos posėdis. Jo dalyvių gretos dėl įvairių priežasčių atrodė gerokai praretėjusios, tačiau kvorumas buvo. Šįkart nesigirdėjo opozicijos balso, tačiau, svarstant kai kuriuos darbotvarkės punktus, itin aktyvūs buvo valdančiosios daugumos atstovai.

Ne už kalnų – naujų seniūnaičių rinkimai
Jonavos įmonė pelnė reikšmingus apdovanojimus
Saugaus eismo komisija imsis strateginių sprendimų

Biudžetas ir mokesčiai

Didesnio dėmesio sulaukė jau pirmieji trys darbotvarkės klausimai: dėl rajono Savivaldybės 2018 metų biudžeto patikslinimo, dėl nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės mokesčio tarifų 2019 metams. Juos pristatė Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Danutė Petronienė.

Mišrios frakcijos seniūnui Algimantui Dabašinskui užkliuvo patikslintame biudžeto asignavimų projekte Kultūros vertybių tvarkymo ir išsaugojimo programai papildomai skiriami 9 tūkst. eurų. „Kodėl toks ryškus didėjimas?“ – klausė jis pranešėjos.

Ji atsakė, kad šiems metams nebuvo numatytos lėšos Pažaislio muzikos festivalio koncertui. Komitete buvo diskutuota, kad koncertas galėtų būti finansuojamas ir ne per šią programą, o kaip ir kiti Kultūros centro renginiai. Kol kas palikta taip, kaip yra, o ateityje „eilutę“ bus galima keisti.

Tačiau A. Dabašinskas tokio varianto nepalaikė. „Aš už tai, kad tie kultūros renginiai vyktų, bet su minėta programa jie neturi ryšio, nes visos lėšos skiriamos koncertams. Ateityje, manau, į programas reikia įtraukti tokias priemones, kokios priklausytų“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto vienbalsiai pritarta patikslintam biudžetui.

Tokie skaičiai mirgėjo per visą posėdį

Rajone pernai buvo surinkta per 500 tūkst. eurų nekilnojamojo turto mokesčių. „O kiek buvo priskaičiuota?“ – teiravosi Nijolė Meškauskienė, svarstant antrąjį klausimą.

D. Petronienė atsakė, kad Mokesčių inspekcija teikia informaciją tik apie pervedamas sumas, o kiek priskaičiuota, neinformuoja.

Tarybos narė taip pat klausė: „Kiek buvo priskaičiuota ir kiek surinkta mokesčių už apleistą ir nenaudojamą turtą? Ar padidintas tarifas padeda tvarkytis su apleistu turtu?“

Atsakyta, kad kasmet sudaromas nenaudojamo nekilnojamojo turto, kuriam taikomas padidintas  tarifas (šiuo metu – 3 proc.), sąrašas, ir Mokesčių inspekcija jį administruoja. Pasak D. Petronienės, ne visi sumoka šiuos mokesčius, bet sudarant sandorius MI yra pajėgi juos išieškoti. Skola yra skola, ji turi būti pervesta biudžetui.

A. Dabašinskui kilo neaiškumų dėl kito nekilnojamojo turto, kurio nustatytas mokesčio koeficientas 0,4. Jis klausė, ar ir kitose savivaldybėse šis koeficientas yra toks mažas.

Paaiškinta, kad tokie mokesčiai mūsų rajone yra nusistovėję jau keletą metų. Koeficientas 0,4 yra skaičiuojamas tam turtui, kuris daugiau susijęs su gamyba.  O kitose savivaldybėse yra patvirtinta gana  įvairiai. „Mūsų rajone tarifai, manyčiau, nėra dideli“, – patikino skyriaus vedėja.

Alfonsas Meškauskas savo pasisakyme pabrėžė, kad mokesčio tarifas apleistam, netvarkomam turtui smarkiai padidintas ne veltui. Savivaldybė jį nustato, o mokesčių administratorius išieško. Bet neaišku, ar visą laiką tai padaro. „Manau, jog labai svarbu, kad šita informacija pasiektų Savivaldybę, kad šie mokesčiai būtų išieškomi, nes mūsų tikslas – kad apleisto turto neliktų“, – teigė jis.

Aptariant žemės mokesčio tarifus, N. Meškauskienė klausė, ar, palyginus 2016 ir 2017 m. tarifus, pajamos už praėjusius metus padidėjo.

Atsakyta, kad skirtumą matysime tik IV ketvirtį,  nes “kol kas lyginti neturime ko“.

Abiem mokesčių tarifams pritarė visi (16) posėdyje dalyvavę Tarybos nariai.

Mintys ir pastebėjimai

Nemažai šurmulio kilo tvirtinant rajono Socialinių paslaugų centro (SPC) direktoriaus 2017 m. veiklos ataskaitą. Tiesa, pačiai ataskaitai pastabų nebuvo.

Keletą minčių ir pastebėjimų išsakė Sveikatos, ekologijos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Birutė Platkauskienė.

Pasak Tarybos narės, mūsų rajono SPC yra vienas iš nedaugelio, o galbūt ir vienintelis šalyje, kuris teikia tiek daug žmonėms reikalingų įvairaus pobūdžio paslaugų. Tačiau, nors gyventojų skaičius rajone mažėja, paslaugų poreikis yra smarkiai išaugęs ir toliau auga, ypač  paslaugų į namus. Tai lemia senstanti visuomenė, išvykę į užsienį vaikai ir daug kitų priežasčių. SPC vadovė Valentina Demidenko dirba ta linkme, įdarbindama savanorius, vykdydama įvairius Europos Sąjungos projektus, tačiau to  neužtenka.

Kitas pasisakymo akcentas – kad Rukloje, Upninkuose ir Žeimiuose įsteigti SPC padaliniai pasiteisino. B. Platkauskienės nuomone, artimiausiu metu jį reikėtų įsteigti Bukonyse arba Šiluose, nes ten gyvena daug rizikos šeimų, kuriose auga per 110 nepilnamečių vaikų. Tokie padaliniai būtų naudingi visose kaimiškosiose seniūnijose.

Tarybos narė taip pat padėkojo centro direktorei V. Demidenko ir visiems darbuotojams už nuoširdų kasdienį darbą teikiant paslaugas žmonėms.

Kolegės mintis pratęsė A. Dabašinskas. Anot jo, opi problema, kad yra daug nepatenkintų prašymų  gyventojų, norinčių gauti socialines paslaugas į namus. Iš 74 asmenų tik 45-ių prašymai buvo patenkinti. Argumentacija – kad to negalima padaryti dėl etatų stokos. Lietuva ir Jonava senėja, tad Savivaldybei reikia plėsti šias paslaugas, priimti daugiau darbuotojų.

Arvydas Gasys priminė, kad yra 38-as Konstitucijos straipsnis, kuriame sakoma, kad vaikai turi globoti savo nusenusius tėvus. Jis stebėjosi, kodėl už visuomenės pinigus tenka prižiūrėti į užsienį išvykusių vaikų tėvus. Politiko nuomone, kai kada dėl to yra pažeidžiamas viešasis interesas. Emocingus pamąstymus šia tema jis baigė dar kartą akcentuodamas, kad savo tėvais turi rūpintis jų suaugę vaikai, o „ne meras, ne Taryba, ne valstybė“.

Meras Eugenijus Sabutis apibendrino, kad iškeltos problemos yra aktualios, „tačiau mes svarstome ataskaitą“. Jai pritarta vienbalsiai.

„Audra“ dėl būstų

Tačiau bene daugiausia klausimų ir pasisakymų sulaukta, svarstant sprendimo projektą „Dėl socialinio būsto pirkimo Jonavos rajono savivaldybės nuosavybėn“. N. Meškauskienė domėjosi,  kiek dar planuojama pirkti būstų 2018 metais ir kiek tam skirta lėšų.

Turto skyriaus vedėjas Jonas Kurlavičius informavo, kad pagal projektą artimiausiu metu, kiek tai įmanoma techniškai, yra numatyta pirkti 80 būstų, daugiausia 1 kambario. Kol kas nupirkta 11 butų, dar kelių vyksta pirkimo procedūros. O suma, reikalinga visiems būstams, nėra aiški, kadangi jie perkami atlikus įvertinimą (nustačius rinkos kainą).

A. Dabašinskas klausė, ar perkant 1 kambario butą už tokią kainą (jos neminėsime – V. S.) buvo daugiau pasiūlymų, nes tinklalapiuose skelbiama, kad Jonavoje butai parduodami ir pigiau. Vėliau jam kilo klausimų ir dėl pačios pirkimo procedūros.

Atsakyta, kad būstas pirktas pagal įvertinimą, buvo tik vienas pasiūlymas. Patikinta, kad „kainos Jonavoje tikrai yra didesnės negu kituose rajonų centruose“. O procedūras detaliai paaiškinęs mero pavaduotojas Erlandas Andrejevas teigė: „Savivaldybė derasi nemažai.“

A. Meškauskas taip pat domėjosi būstų pirkimo detalėmis ir gavo paaiškinimus. Pavyzdžiui, jog nėra reikalavimo, kad būtų perkamas jau renovuotas būstas. Reikia, kad jo būklė būtų gera ir kad būtų iš karto tinkamas gyventi.

Vytautas Venckūnas teiravosi, ar nebuvo bandymų kreiptis į Vyriausybę, kad į socialinio būsto geografiją įtrauktų ir Ruklą, „kur galėtume normalia kaina supirkti ir aprūpinti gyventojus socialiniu būstu.“

J. Kurlavičius atsakė, kad gyventojai, jau rašydami prašymą, dažniausiai nurodo, kad Rukloje gyventi nepageidauja. „Mes ir šiuo metu turime keletą laisvų butų Rukloje – yra problema dėl apgyvendinimo. Žmonės turi teisę tris kartus atsisakyti, ir mes jų negalime išbraukti iš eilės. Labai trukdomas procesas, per tą laiką laikome tuščius butus, ir naudos čia nedaug“, – paaiškino jis.

Tačiau ir vėliau pasisakydamas V. Venckūnas kategoriškai siūlė kreiptis į Vyriausybę, kad ši „įtrauktų į socialinio būsto geografiją būtent Ruklą. Ir mes nežiūrėkime į eilinių gyventojų samprotavimus, kur jiems reikia.“

A. Meškauskas taip pat stebėjosi: „Jeigu atsisako buto, tai tam rajono gyventojui jis yra nelabai reikalingas. Asmuo turėtų iškristi iš eilės bent keleriems metams. Jei būstas yra tinkamas gyventi, jis turi imti, o ne rinktis ir diktuoti sąlygas.“

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Majausko, nemažai klausimų kilo turbūt dėl to, kad tai pirmas toks Tarybos sprendimas, priimamas pakoregavus Vyriausybės nutarimą. Seniau, komisijai nusprendus, administracijos direktorius pasirašydavo pirkimo-pardavimo sutartis, Tarybai spręsti nereikėjo. „Dėl kainų griežtai vadovaujamės Vyriausybės nustatyta pirkimo tvarka. Visos vertinimo ir derybų procedūros išlaikomos, – užtikrino jis ir pridūrė: – Čia yra Europos Sąjungos finansuojamas projektas, tad nustatyti tam tikri griežti reikalavimai. Rukloje mes įsigyti būstų negalime, nes jie „pritraukiami“ arčiau darbo vietų socialinei integracijai skatinti. Šis projektas vykdomas iki 2020 m., dar čia bus pasikeitimų.“

Ir po šio konkretaus paaiškinimo mintimis bei pasiūlymais dar dalijosi A. Meškauskas ir A. Gasys.

Meras E. Sabutis, be kitų dalykų, akcentavo: „Pasiūlymai geri, bet kol kas esame apriboti teisės aktais, kurių  turime laikytis. Jeigu norime ką nors pakeisti, mūsų pareiga – kreiptis į aukštesnį įstatymų leidėją“, – sakė jis.

Po ilgų kalbų sprendimo projektui pritarta taip pat vienbalsiai. Kaip, beje, ir kitiems darbotvarkės punktams. Tik dėl vieno iš jų du Tarybos nariai susilaikė.

Daugelį klausimų, kuriems gaištas laikas posėdyje, Tarybos nariai, ko gero, galėjo išsiaiškinti iki jo, komitetuose.

KOMENTARAI