Darbo rinka – kreivų veidrodžių karalystėTarp Kauno regiono savivaldybių Jonavos rajonas pirmauja pagal bedarbių skaičių – nedarbo lygis siekia 10,4 proc. Kęstučio Putelio nuotr.

Darbo rinka – kreivų veidrodžių karalystė

Žiniasklaidos priemonėse jau ne kartą džiugiai skelbta, kad vidutinis Jonavos rajono gyventojų uždirbamas atlyginimas yra vienas didžiausių šalyje ir siekia 654 eurus „į rankas“. Tokios naujienos turėtų džiuginti jonaviečius ir kurti gerą rajono įvaizdį. Vis dėlto reali situacija yra kiek kitokia. Graži tik viena darbo rinkos pusė, o kitoje – didelis bedarbių skaičius. Negana to, verslininkai skundžiasi kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Tai kas gi lemia, kad Jonavos rajono darbo rinka – tarsi kreivų veidrodžių karalystė?

Patikslintas vietovių sąrašas, kur jaunos šeimos galės įsigyti būstą ir gauti subsidiją
Kas slepiasi rajono valdžios dovanų krepšelyje?
Pabėgėliai margino kiaušinius ir budino žemę

Regiono autsaideriai

Viešojoje erdvėje nedarbo problema nuolatos gvildenama visos šalies mastu, tačiau jos lygis atskiruose regionuose skiriasi. Per paskutinį praėjusių metų mėnesį registruoto nedarbo lygio rodiklis, skaičiuojamas nuo darbingo amžiaus gyventojų, Kauno teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje išaugo 0,7 proc. ir mėnesio pabaigoje sudarė 8,3 proc. Nors nedarbas augo visose Kauno regiono savivaldybėse, daugiausia darbingo amžiaus gyventojų, neturinčių darbo, praėjusių metų pabaigoje buvo registruota būtent Jonavos rajone (10,4 proc.).

Kauno teritorinės darbo biržos klientų aptarnavimo departamento vyriausioji specialistė Danguolė Galinienė „Naujienoms“ sakė, kad Jonavos skyriuje 2017 m. darbdaviai įregistravo ir skelbė 2 900 laisvų darbo vietų, tuo tarpu registruotų bedarbių buvo net 4 352. Akivaizdu, kad toks santykis tikrai neguodžia.

Naudojasi padėtimi?

Pasak D. Galinienės, Jonavos darbo rinkos disbalansą lemia keletas dalykų. Visų pirma kvalifikuotų specialistų netenkina siūlomas atlyginimas. Dalis darbdavių nori pasinaudoti esama padėtimi ir pageidauja, kad žmonės dirbtų tik už minimalią algą.

Jonavietė Rūta (vardas pakeistas) pasakoja, kad jau daugiau nei pusę metų intensyviai ieško darbo. Mergina naudojasi Darbo biržos paslaugomis, tačiau  lūkesčių niekaip nepavyksta įgyvendinti.

„Ne vienus metus dirbau prekybos centre. Dirbti kasininke išties sunku – nuolat jausdavau stresą. Palūžusi išėjau. Birža pasiūlė darbo vietos subsidijavimą: jei aš kažkur įsidarbinsiu, iš specialaus fondo darbdaviui bus finansuojama dalis mano atlyginimo. Kadangi tokios sąlygos, matyt, naudingos darbdaviams, greitai sulaukiau pasiūlymo. Nesutikau, nes žinojau, kad toje įmonėje dirbusias mano drauges, pasibaigus subsidijavimui, iš karto atleido. Kitaip sakant, naudojosi darbuotoju tol, kol jis kainavo centus. Aš noriu susirasti ilgalaikį darbą, todėl vis dar tęsiu paieškas. Verslininkai nori žmogaus, kuris dirbtų už minimumą. Jie nesistengia ir nemąsto, kaip daugiau uždirbti iš savo prekės ar teikiamų paslaugų ir išmokėti padoresnius atlyginimus. Jie tik suka galvas, kaip sutaupyti iš kitų. Ar tikrai darbuotojas savo kruvinu prakaitu turi uždirbti pinigus verslininkui?“ – piktinosi mergina.

Apmoko darbo vietoje

D. Galinienė pažymi, kad darbdaviams vis sunkiau surasti paklausių profesijų darbuotojų, pavyzdžiui, santechnikų, plataus profilio statybininkų, medinių baldų surinkėjų, apsaugos darbuotojų, stalių, virėjų, siuvėjų ir kt. Tai patvirtina ir Jonavos r. savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir verslo plėtros komiteto pirmininkas, UAB „Baldai Jums“ vadovas Alfonsas Meškauskas.

Jo vadovaujamoje įmonėje pagrindinį darbą atlieka staklininkai ir staliai. Anot vadovo, jei bendrovė pati neapmokytų naujų darbuotojų ir tikėtųsi juos surasti jau pasiruošusius dirbti, įmonė tiesiog užsidarytų.

„Mes net nebesitikime surasti kvalifikuotų staklininkų ir stalių. Sunku surasti net ir paprastą darbuotoją, kuris neturi jokių įgūdžių, jokios profesijos, nors šiuo metu rajone yra netoli trijų tūkstančių bedarbių. Džiaugiamės, kai ateina žmogus, kuris tikrai nori dirbti. Tada jį apmokome. Kadangi pas mus nemažai naujų įrenginių, ieškome ir randame būdų, kaip paruošti darbuotojus“, – pasakojo A. Meškauskas.

Specialybės paklausios

Pasak Jonavos politechnikos mokyklos direktorės Virginijos Milinavičienės, jaunus žmones daugiau vilioja naujos profesijos. Štai pernai pirmavo higieninės kosmetikos kosmetiko specialybė, nors  mokykla nesiskundžia – visų profesijų grupės yra pilnos.

„Prieš porą metų jonaviečiams siūlėme baldžiaus mokymų programą, deja, kažkodėl ja mažai kas domėjosi. Kasmet turime užpildytas virėjų, elektrikų, suvirintojų, automechanikų, statybininkų grupes. Manau, nereikėtų taip drąsiai teigti, kad rinkoje trūksta vienos ar kitos kvalifikacijos darbuotojų – mokykloje kasmet jų tikrai paruošiama. Bėda ta, tą rodo ir mūsų duomenys, kad ne visi, baigę mokslus, dirba pagal įgytą kvalifikaciją. 2016–2017 metų įsidarbinimo pagal specialybę rezultatai nėra labai geri – virėjais įsidarbino tik du, suvirintojais – dešimt, elektrikais – šeši asmenys. Kodėl žmonės nedirba pagal įgytas specialybes – jau kitas klausimas“, – kalbėjo moteris.

V. Milinavičienė svarstė, kad kvalifikuotų darbininkų trūkumo priežastis gali būti gyventojų emigracija ne tik į užsienį, bet ir į kitus miestus. Pasak jos, nereikia atmesti ir to, kad didmiesčiuose už tą patį darbą gaunamas kur kas didesnis atlygis. Taigi geresnio gyvenimo ieškojimas jonaviečius galbūt ir išgena kitur.

 Sukuria iliuziją

Akivaizdu, kad Jonavos darbo rinkoje apstu paradoksų, tarp kurių ir faktas – dideliu nedarbu ir kitomis darbo rinkos problemomis pasižymintis rajonas puikuojasi šalies vidutinių atlyginimų statistikos viršūnėje.

Rajono Savivaldybės mero pavaduotojas Erlandas Andrejevas tikina, kad nereikia burti iš kavos tirščių ir tiesiog konstatuoti, kad visus aukšto atlyginimo vidurkio nuopelnus reikia atiduoti koncerno „Achemos grupė“ bendrovėms.

„Turbūt kiekvienam aišku, kad tokią algų statistiką lemia mūsų rajone įsikūręs chemijos pramonės gigantas – „Achema“ ir su ja susijusios įmonės: bendrovės „Achempak“, „Gaschema“,  „Transachema“, „Iremas“. Savaime suprantama, ten mokami nemaži atlyginimai ir kuria įvaizdį, kad visi jonaviečiai uždirba neblogai. Statistika atrodo išties gerai, tačiau realybė kitokia – kitose įmonėse jonaviečiai uždirba gerokai mažiau“, – svarstė E. Andrejevas.

„Achemos“ personalo ir bendrųjų reikalų direktorius Gitenis Subačius teigė, kad įmonė sulaukia darbuotojų ne tik iš Jonavos, bet ir iš aplinkinių miestų. Tačiau viešojoje erdvėje sklandančios kalbos apie sudėtingas įsidarbinimo „Achemoje“ galimybes tik iš dalies atspindi esamą situaciją. Pasak jo, ir čia juntamas tam tikrų specialistų stygius, o įmonės siūlomas atlyginimas taip pat ne visada suvilioja naujus darbuotojus.

„Pas mus nėra lengva įsidarbinti, tačiau ir mes susiduriame su sunkumais, kai prireikia surasti elektriką, šaltkalvį, remontininką. Nors su savo atlyginimais geriname viso rajono vidurkį, kuris pernai gamykloje siekė šiek tiek daugiau nei 1 400 eurų „ant popieriaus“, rinkoje jaučiame konkurenciją dėl darbuotojų. Manau, kad ir pas mus ne visi patenkinti atlyginimais. Reikia pripažinti, kad Lietuvos piliečiai, tarp jų ir aš, ir kiti, pakliuvo į sudėtingą laikotarpį. Įvedus eurą, labai stipriai pasikeitė gyventojų perkamoji galia, o atlyginimai nepakilo tiek daug, kiek kainos“, – kalbėjo G. Subačius.

Imsis veiksmų?

A. Meškauskas ragina vietos politikus imtis realių veiksmų ir ieškoti nedarbo sprendimo būdų. Pasak jo, nereikia bijoti imtis projektų, kurių galbūt dar net nebandė kiti miestai.

„Aš ne kartą sakiau, kad šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pakankamai lanksti. Reikia, kad Savivaldybė tiesiog pati imtųsi iniciatyvos. Galbūt reiktų galvoti apie bandomuosius projektus. Nesvarbu, kad formaliai Darbo birža nėra pavaldi Savivaldybei. Kodėl gi eksperimento tvarka vienam ar kitam rajone neperimti atsakomybės ir patiems nebandyti suaktyvinti darbo rinką? Būtina galvoti apie nedirbančių asmenų sujudinimą, kad jie patys užsidirbtų pragyvenimui. Juk visi žmonės, visi darbdaviai moka mokesčius ir išlaiko tuos bedarbius, kurie gauna nedarbo išmokas“, – kalbėjo A. Meškauskas.

Tuo tarpu, pasak E. Andrejevo, Jonavos rajono savivaldybė nėra uždara akcinė bendrovė ir pati darbo vietų nekuria. Šiuo metu pagrindinis jos tikslas yra daryti regioną patrauklesnį verslo įmonėms, smulkiam ir vidutiniam verslui. Galvojama ir apie veiksmus, kurie padėtų jonaviečiams įsidarbinti Kauno rajono laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ).

„Sumažinome verslo liudijimų kainas. Jau vykdomi Jonavos verslo parko įkūrimo žingsniai, tačiau šis procesas – ilgas. Į Kauno rajoną ateina „Continental“ ir „Hella“ įmonės. Kalbama, kad joms reiks 3 000 darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, bandysime tartis su Jonavos politechnikos mokykla, Švietimo ir mokslo ministerija dėl galimybės ruošti specialistus, kurie galėtų atitikti tokių firmų darbdavių lūkesčius. Taip pat esame kalbėję su „Jonavos autobusų“ bendrovės atstovais dėl galimo maršruto į Kauno LEZ įmones. Tiesa, viskas pasiekė dar tik derybų ir svarstymų lygmenį. Daug dėmesio skiriu ir kitų rajonų pavyzdžiams nagrinėti. Šiauliai yra priėmę veiksmingų sprendimų verslo skatinimo srityje. Pavyzdžiui, jei smulkaus ar vidutinio verslo įmonė investuoja rajone, čia sukuria darbo vietų, Tarybai pritarus, savivaldybė turi teisę panaikinti turto, nekilnojamosios ir valstybinės žemės mokesčius. Galime mokytis iš kitų miestų ir kopijuoti gerus dalykus, neišradinėdami dviračio“, – kalbėjo E. Andrejevas.

KOMENTARAI