Choreografė Vilma Širkaitė: tauta be kultūros – mirusi tautaGegužės mėnesį Birštone „Contempo“ merginos laimėjo Didįjį prizą. Asmeninio albumo nuotr.

Choreografė Vilma Širkaitė: tauta be kultūros – mirusi tauta

Jonavos rajone veikia nemažai įvairių meno kolektyvų, žinomų visoje Lietuvoje. Tačiau yra ir tokių, kurie, skindami laurus ir užimdami prizines vietas respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, dirba tyliai, tad lieka tarytum nepastebėti. Tarp tų kukliųjų – keli Jonavos Senamiesčio gimnazijos mokytojos Vilmos Širkaitės šokių kolektyvai, puoselėjantys ne tik šiuolaikinį šokį, bet ir išlaikantys tautines tradicijas.

Šiandieninis žmogus turi ieškoti gyvenimo prasmės
Dar vienas sustojimas talentų kryžkelėje
Laimingi užauginę ir savo, ir svetimus vaikus

„Contempo“ laimėjimai

Šie metai itin sėkmingi buvo Jonavos kultūros centre veikiančiam šiuolaikinio šokio kolektyvui „Contempo“, kurį sudaro 35 šokėjai nuo 5-erių iki 18 metų. Jis, nuolat dalyvaudamas įvairiuose konkursuose, iš kiekvieno sugrįžta su apdovanojimais. Mažieji šio kolektyvo šokėjai, varžęsi konkurse „Šokio fiesta“ Kaune, puikiu pasirodymu sulaukė vertintojų palankumo – jiems paskirta antroji vieta. Trečiąją vietą tie patys šokėjėliai laimėjo Jurbarke vykusioje šiuolaikinio šokio konkurse-šventėje „Emocijos“. Nuo jų neatsiliko ir vidutinio amžiaus „Contempo“ šokėjos, taip pat užėmusios trečią vietą. O vyriausiųjų grupės merginoms fortūna buvo palankesnė – iškovojo antrąją vietą.

Pernai V. Širkaitės vadovaujamos vyresniosios šokėjos Birštone surengtame konkurse laimėjo „Grand Prix“. Šią gegužę pasikartojo ta pati situacija – respublikiniame šiuolaikinio šokio konkurse tame pačiame kurorte jonavietės buvo neįveikiamos – Didysis prizas vėl atiteko „Contempo“ vyresniojo amžiaus merginoms. Šokėjos, prisimindamos varžytuvių akimirkas, prisipažįsta labiausiai bijojusios Šiaulių grupės „Flamingo“, nes tai esąs labai stiprus kolektyvas, ne kartą koncertavęs užsienio valstybėse, dalyvavęs televizijos projektuose.  Iki rezultatų paskelbimo atrodė, kad jis Lietuvoje konkurentų neturi, kad niekas negali prasibrauti į priekį ir jį aplenkti. Išgirdusios, jog Jonava nugalėjo, atrodė, iki tol neįveikiamą kolektyvą, merginos iš džiaugsmo braukė ašaras,  įgydamos dar daugiau pasitikėjimo.

„Birštonas mums labai sėkmingas. Už tai mylime šį miestą, ypač mūsų didžiosios šokėjos, antrus metus iš eilės pakerėdamos vertinimo komisiją ir laimėdamos Didįjį prizą“, – pasidžiaugė vadovė.

Šį kartą merginos paskatintos solidžiu apdovanojimu – galimybe dvi valandas pasinaudoti „Eglės“ sanatorijos pirčių ir baseino paslaugomis.

Artėjančiai Dainų šventei šokių studija „Juventa“ ruošiasi jau dabar.

„Juventos“ iššūkiai

Senamiesčio gimnazija gali didžiuotis turėdama kelis šokių kolektyvus. Tai pedagogės, choreografės Vilmos nuopelnas, kad šioje mokymo įstaigoje nepamirštos tautinės tradicijos, dažnai skamba liaudiška muzika, į kurios taktą žingsnelius dėlioja šokių studijos „Juventa“ dalyviai. Vadovė džiaugiasi, kad dvi grupės – jaunimo ir merginų – populiarina tautinius šokius, dalyvauja dainų šventėse ir gerai pasirodo.

„Juventa“, susibūrusi maždaug  prieš penkerius metus, pirmą kartą savo sugebėjimus pademonstravo 2013-aisiais Marijampolėje vykusioje tautinių šokių šventėje. O po metų merginų grupė jau dalyvavo Lietuvos dainų šventės Šokių dienoje „Sadauto“. Pernai su tūkstančiais  šokėjų moksleivių Dainų šventėje „Čia – mūsų namai“ Vilniuje sukosi ir merginų, ir jaunimo grupės.

Dar neišblėsus įspūdžiams, kuriuos jonaviečiai patyrė sostinėje, rudenėjant „Juventa“ išvyko į tarptautinį šokių festivalį „Baltic Amber Suvalkai 2016“ – tiek jaunimo, tiek merginų grupė į Jonavą parsivežė pirmųjų vietų diplomus. O neseniai jonaviečiai varžėsi tarptautiniame festivalyje „Pavasario fiesta“ Šiauliuose. Ir čia abi grupes lydėjo sėkmė – jaunimui skirta antroji, o merginoms – pirmoji vietos. „Šiandien „Juventos“ tikslas – gerai pasiruošti kitais metais vyksiančiai Dainų šventei, kuri bus skirta Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo 100-mečiui. Manau, tai bus grandiozinis renginys, kuriam keliami labai aukšti reikalavimai. Jau turime programą, todėl repetuojame, mokomės, deriname žingsnelius. Laikui lekiant pašėlusiu greičiu, tie metai netruks prabėgti“, – pasidalijo mintimis V. Širkaitė.

Anot vadovės, „Jundos“ šokėjai – nepaprasti žmonės.

Suaugusiųjų „Junda“

Vakarais, kai baigiasi visų minėtų kolektyvų repeticijos, ji skuba į Senamiesčio gimnaziją, kur renkasi nauja suaugusiųjų grupė „Junda“, puoselėjanti šokius tautiniu pagrindu. „Tokį pavadinimą pasirinkome neatsitiktinai, nes Junda – karo deivė, raginanti nepasiduoti, kovoti ir siekti pergalių. Mes norime parodyti, kad amžius šokiui neturi ribų, todėl esame energingi kovotojai už grožį, meną, kultūrą“, – atvirai kalbėjo pašnekovė.

Į šį šokėjų būrį įsijungė mokytojos, sugebėjusios į poras prikalbinti savo sutuoktinius, nedirbančius pedagoginio darbo, bet triūsiančius visai kitose sferose. Kolektyvo gretas papildė ir gimnazistų tėveliai. Yra ir tokių entuziastų, kurie šokio meną puoselėja net jų atžaloms baigus gimnaziją.

„Nežinau, kokie epitetai tiktų šiems „Jundos“ šokėjams – tiesiog jie yra nepaprasti žmonės. Tai netradicinis kolektyvas, repetuojantis du kartus per savaitę vakarais. Suprantu, kad po įtempto darbo norėtųsi pailsėti, bet jie save atiduoda šokiui. Naujas kolektyvas pirmą kartą pasirodė šiemet Šeimų dienai surengtame koncerte Jonavos sporto arenoje. Niekas jų neparemia – patys rūbus pasisiuvo. Gera su jais dirbti, o gal ateityje nustebins ne tik Jonavą?“ – sakė V. Širkaitė.

Investicija į meną

Pripažinkime – nė viena rajono mokymo įstaiga (išskyrus Janinos Miščiukaitės meno mokyklą) neturi tokio tautinių šokių kolektyvo, kuris garsintų Jonavą. Juolab kad jauni žmonės neatsisako lietuvių liaudies šokio, nebijo apsirengti tautinio kostiumo. Žinoma, kiekvienam žmogui duota apsisprendimo teisė, kur jis norėtų dalyvauti. Vis dėlto dabartiniai moksleiviai linkę burtis į vadinamųjų ritminių šokių grupes, o ne mokytis liaudies šokių. Tik vaikų lopšelių-darželių lankytojai pratinami prie tautinio meno, o aukštesnėse klasėse dažniausiai liaudiškumas užmirštamas. Gal pats vaikas kitąsyk ir norėtų, bet tam nepritaria tėvai, nesidomintys tautinio meno kultūra.

Antra vertus, į kiekvieną dalyvį, puoselėjantį tiek tautinį, tiek šiuolaikinį šokį, reikia investuoti. „Mes, konkursų dalyviai, privalome sumokėti startinį mokestį, patys samdytis autobusą, pagaliau paaukoti šeštadienį, nes tik savaitgaliais vyksta konkursiniai renginiai“, – pasakojo V. Širkaitė.

Anot vadovės, valdžia daug nori iš mokyklų, bet lėšų menui propaguoti neskiria. Valstybė tik reikalauja, tačiau į esmę nesigilina. Norėtųsi didesnio dėmesio ir iš rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus. Jei ir toliau kultūra bus laikoma podukros vietoje, kolektyvų sumažės – ne visi tėveliai turi galimybę aukoti vaikams.

„Kitaip reaguoja Senamiesčio gimnazija – iš 2 proc. pajamų mokesčio mokyklai pervestų pinigų „Juventos“ šokėjams buvo pasiūti brangūs tautiniai drabužiai. Gimnazija „sirgo“ už mus, kai buvome Dainų šventėje – mokytojai ir vadovai rašė telefonu žinutes, drąsino, dalyvius paskatino ir šakočiu, ir saldumynais. Esame labai dėkingi“, – dalijosi patirtimi V. Širkaitė.

Menas irgi kainuoja

Vadovė neramiai laukia 2018 m. vyksiančios jubiliejinės Dainų šventės – drabužius reikės papildyti naujomis detalėmis. Tarkime, jau šiandien žinoma, kad merginoms bus reikalingi nauji sijonai, vaikinai turės apsiauti vyžomis, įsigyti vainikėlius. Galbūt atsiras ir kitokių reikalavimų. Kur gauti lėšų – pagrindinis rūpestis. Juolab kad „Juventos“ šokėjai nuo 2014-ųjų tebetrypia su tuo pačiu apavu. Viskas kainuoja, net menas.

„Teks prašyti Savivaldybės paramos, vėl tikimės gimnazijos pagalbos. Būtų smagu, kad atsirastų mecenatas. Didžiuosiuose miestuose galbūt į tautiškumą žiūrima kitaip nei provincijoje. Gal ir tėvai ten siekia ugdyti savo atžalas. Provincijos žmogus, matyt, džiaugiasi, kad vaikas sėdi prie kompiuterio ir nekvaršina tėvams galvos. Be to, daugelis šeimų vargingai gyvena. Manau, pati valstybė turėtų keisti požiūrį į tautiškumą puoselėjančius kolektyvus, šį meną propaguojančias mokyklas. Tauta be kultūros  – mirusi tauta. Jei patys neugdysime, kiti neišugdys. Tai privalėtų suprasti jauni tėvai. Džiaugiuosi gimnazijos jaunimu, suvokiančiu, kad, norint kažką nuveikti, reikia įdėti daug triūso, paaukoti ne tik laiko, bet ir lėšų. Dėkoju visiems tėveliams, šokėjams, kolegoms, visiems, suvokiantiems tautiškumą lietuvių visuomenėje. O mes stengsimės nenuvilti ir toliau šokio keliu ugdyti pilietiškumą ir kultūrą visų dvasioje“, – kalbėjo choreografė V. Širkaitė.

KOMENTARAI