Čempionas, kuris norėjo žaisti tik JonavojeM. Činikas. fkjonava.lt nuotr.

Čempionas, kuris norėjo žaisti tik Jonavoje

Marius Činikas – 31-erių gynėjas, per savo spalvingą futbolininko karjerą yra matęs tiek šilto, tiek šalto. Paskutinį sezoną vilkėdamas Marijampolės „Sūduvos” marškinėlius, žaidėjas tapo A lygos čempionato nugalėtoju.

FK „Jonava“ futbolininkai marškinėlius iškeitė į kostiumus
Treneriams pagerbti – tarptautinis stalo tenisininkų turnyras

– Mariau, kokia buvo Tavo karjeros pradžia?

– Gimiau Kėdainiuose. Nuo aštuonerių metų pradėjau lankyti futbolo treniruotes. Turiu pripažinti, jog retkarčiais žaisdavau ir krepšinį, tačiau žaidimas ant vejos visada išliko mano sportu Nr. 1!

Jau paauglystėje pradėjau savo profesionalo karjerą – tuo metu Kėdainių miesto futbolo komandą kamavo finansiniai sunkumai, tad nemažai jaunų žaidėjų sulaukė kvietimo išbandyti jėgas aukščiausiu lygiu. Tada pasisekė ir man, o paskui viskas buvo pasiekta didelio noro ir darbo dėka.

– Koks esi žmogus už aikštės ribų?

– Esu ramus, nerodau daug emocijų ar nervingumo. Žinoma, būna ir tokių atvejų, kai kas nors išveda iš kantrybės (šypsosi).

– O ant vejos?

– Futbolo aikštėje mano ramybė dingsta. Ir treniruotėse, ir rungtynėse visada žaidžiu iki paskutinio švilpuko, kad mano komanda pasiektų pergalę. Išsikeliu sau įvairius tikslus ir atkakliai jų siekiu. Nemoku susitaikyti su pralaimėjimu.

– Kodėl Tave žavi futbolininko gyvenimo kelias?

Pirma į galvą šovusi mintis – niekada nesibaigiantis išbandymas. Kiekvienos rungtynės yra nauja istorija, naujas iššūkis. Tave bet kuriuo momentu gali nustebinti – ir tai neleidžia paskęsti rutinoje.

Kitas pliusas – galimybė pamatyti daug šalių, susipažinti su įvairiais žmonėmis bei kultūromis. Futbolo dėka susiradau daugybę puikių draugų Lietuvoje ir svetur.

– Ar galėtum išskirti kurį nors savo karjeros etapą?

– Išskirčiau metus, kai rungtyniavau FBK „Kaunas” ekipoje. Tai buvo labai įspūdingo lygio komanda, kuri treniravosi geriausiomis sąlygomis ir žaidė su stipriausiais varžovais. Tada gavome šansą žaisti UEFA Čempionų lygos atrankos varžybose. 2008-ųjų vasarą susitikome su legendiniu Škotijos klubu iš Glazgo – „Rangers” ekipa. Pirmąsias serijos rungtynes žaidėme išvykoje. Stadione, kuriame ūžavo apie 45 tūkstančius žmonių, pavyko pasiekti tai, kas, daugelio nuomone, buvo neįmanoma – sužaidėme lygiosiomis, o namie iškovojome pergalę rezultatu 2:1. Užplūdo su niekuo nepalyginami, pakylėti jausmai. Tai buvo istorinė pergalė.

– Kodėl pasirinkai Jonavą?

– Klubo vadovai manimi susidomėjo dar vasarą. Tuo metu Marijampolės klubas nusprendė kontrakto su manimi nenutraukti. Teigė, kad aš jiems reikalingas, nors žaisti gaudavau mažai. Pasibaigus sezonui, vėl pradėjome bendrauti su „Jonava”, apie kitus pasiūlymus jau nebegalvojau – norėjau žaisti tik čia.

– Koks pirmasis įspūdis?

– Dar sunku pasakyti – daug naujų žaidėjų, nauji treneriai. Tačiau futbolas lieka futbolu. Reikia sunkiai dirbti, o rezultatai ateis savaime, jei nenusisuks fortūna.

– Ko palinkėtum Jonavos futbolo bendruomenei?

– Čia mane labiausiai sužavėjo progresas. Dar neseniai Jonavoje nebuvo aukšto lygio futbolo komandos, tačiau vos per kelerius metus viskas taip išaugo, jog FK „Jonava”  tapo rimtu pretendentu siekiant aukščiausių vietų. Galiu tik palinkėti, jog futbolas čia ir toliau taip augtų. Tikiuosi, jog ir pats galėsiu prie to prisidėti.

fkjonava.lt

KOMENTARAI