Buvęs ūkio ministras: Jonavoje nesiruošiu būti šešėliniu vadovu„Matyt, atėjo metas gausinti šeimą – užteks gyventi dviese“, – sako į Jonavą dirbti sugrįžęs M. Sinkevičius. Oresto Gurevičiaus nuotr.

Buvęs ūkio ministras: Jonavoje nesiruošiu būti šešėliniu vadovu

Buvęs Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, dešimt mėnesių dirbęs ūkio ministru, savo noru pasitraukė iš šių pareigų ir sugrįžo, jo žodžiais tariant, „į gimtąjį miestą”. Laimėjęs konkursą, nuo gruodžio 15-osios jis pradės eiti uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos vandenys“ direktoriaus pareigas. Politikas mielai sutiko pabendrauti ir pasidalyti mintimis apie patirtį, įgytą būnant Vyriausybės nariu, palyginti didmiesčio ir Jonavos gyvenimą, pažvelgti į Socialdemokratų partijos ir savo situaciją nūdienos fone.

Muzikavo žilabarzdžiai klasės draugai
Naujosios mokymo įstaigų direktorės – apie save ir darbo planus
Sudėtingi vingiai dėl greičio ribojimo kalnelio

– Kaip jaučiatės, sugrįžęs į Jonavą?

– Tiesą sakant, iš šio miesto niekur ir nebuvau išsikraustęs. Tapęs ūkio ministru, kasdien važinėjau į  savo tikruosius namus. Pradėjau dirbti pernai gruodžio 13 dieną, o iš ministerijos išėjau šiemet, spalio 13-ąją – lygiai po dešimties mėnesių. Gal kiek sudėtingesnės būdavo kelionės rudenį ir žiemą, tamsiu paros metu. O pavasarį ir vasarą, kai anksti aušta ir vėlai temsta, važiuoti netgi būdavo malonu, diskomforto tikrai nejutau. Nežinau, kiek  kilometrų sukoriau. Bet, žinant, kad kiekvieną dieną tekdavo įveikti apie 220 kilometrų, manau, skaičius turėtų būti įspūdingas.

– Iš nedidelio Jonavos rajono patekote į sostinės gyvenimą, visiškai kitokią aplinką. Reitingai rodė, kad sugebėjote susitvarkyti su Vyriausybės keliamais reikalavimais.

– Patirtis iš tiesų buvo labai įdomi ir man naudinga. Nesakyčiau, kad tokiam darbui nebuvau pasiruošęs, gal dėl to neblogai ir sekėsi. Visuomenės vertinimai ir kitokie reitingai rodo, kad žmonės domėjosi mano veikla. Nors Sinkevičius iš Jonavos nebuvo superžvaigždė, bet neatsidūrė ir prasčiausiai vertinamų Vyriausybės ministrų sąrašo gale.

Sėkmė lydėjo todėl, kad buvau išėjęs neblogą mokyklą savo gimtajame mieste. Teko dirbti ir vicemeru, ir Tarybos nariu, ir beveik šešerius metus eiti mero pareigas – valstybės aparato darbas nebuvo naujiena.

Man tie dešimt mėnesių buvo labai vertingi. Turėjau galimybę dirbti su aukščiausiais šalies pareigūnais, iš arti susipažinti su Premjeru, pagal konstitucines galias ir įstatymus turinčiu daug svertų paveikti mūsų valstybės raidą. Buvo ne vienas pokalbis su Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite. Įdomu buvo dirbti ir su pačios ministerijos, kurios kolektyvą sudaro daugiau kaip 220 asmenų, kolegomis. Tačiau prisipažinsiu: nedideliame rajone dirbti maloniau ir jaukiau, nes čia žmonės daug paprastesni ir nuoširdesni, kaip sakoma, „be falšo“. Vilniuje yra kitaip – daugelis labiau orientuoti į savo poreikius, lūkesčius ir ambicijas.

– Daugelis Ūkio ministerijos funkcijų nelabai įsivaizduoja, kokia šios institucijos veikla?

– Viena svarbiausių ministerijos funkcijų – tai investicijų pritraukimas, užsienio kompanijų atvedimas į Lietuvą. Antra iš eilės – eksporto skatinimas. Lietuvos mėsos perdirbimo, baldų, tekstilės įmonės nori  prekiauti ne tik su Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos valstybėmis, bet siekia atrasti naujų rinkų ir tolesniuose pasaulio kraštuose, pavyzdžiui, Amerikoje. Tad ministerija ir Vyriausybė sudaro delegacijas kelionėms į užsienio šalis, remia pasaulines muges, kuriose savo produkciją pristato ir Lietuva, užmezga bendradarbiavimo ryšius ir randa nišų rinkai. Pagal tai, kiek investicijų pritraukiama ir kiek eksportuojama, galima vertinti Ūkio ministerijos darbo efektyvumą.

Šalia to, ką išvardijau, reikėtų paminėti inovacijas, kur veiklą dalijamės kartu su Švietimo ir mokslo ministerija. Iš Ūkio ministerijos pozicijų esame suinteresuoti, kad šalies mokslininkai kartu su verslu sukurtų naujus produktus ar patobulintų jau esamus, nes tai sukuria didžiulę ekonominę naudą visai valstybei.

Žinoma, dar ir valstybės turizmo departamentas. Būtent Ūkio ministerija atsakinga  už atvykstančių turistų srauto didėjimą. Todėl būtina ieškoti, kur ir kokią informaciją skleisti, kad tai sudomintų ne tik kaimynines, bet ir tolimas šalis. Taigi norėčiau pabrėžti, kad, dirbdamas ministerijoje, labai išplėčiau supratimą apie valstybės aparatą.

– Kokie šiandieniai santykiai su mūsų rajono vadovais, administracija? Ar naujos pareigos Jūsų neglumina?

– Kai 2015-aisiais vyko tiesioginiai mero rinkimai, ne vienas konkurentas rinkėjams piršdavo provokuojančią mintį – neva aš išeisiu į Seimą. Žinojau, kad į Lietuvos parlamentą tikrai nekandidatuosiu. Tada nei jonaviečiai, nei aš pats nemaniau, kad galiu sulaukti pasiūlymo dirbti Vyriausybėje. Priėmiau sprendimą ir sutikau tapti ūkio ministru. Galbūt kai kurie mano rinkėjai nusivylė tokiu sprendimu, atsiprašau tų žmonių. Žinoma, galėjau ramiai dirbti meru Jonavoje. Bet, manau, kad mano žingsnis buvo teisingas.

Grįžęs į savo rajoną, stebiu, kas vyksta. Kartais ne su visais sprendimais sutinku. Kai kur padaroma klaidų. Bet mano pozicija yra tokia: nesiruošiu būti kažkokiu šešėliniu vadovu. Tiek su rajono meru, tiek su administracijos darbuotojais bendrauju puikiai, bet į jų darbą nesikišu. Kaip, beje, jokios nuoskaudos ar kokio kito nemalonaus jausmo nejaučiu dėl to, kaip susiklostė politinės aplinkybės.

Nesakau, kad „Jonavos vandenyse“ dirbsiu iki pensijos. Ketinu aktyviai dalyvauti politikoje. Sąmoningas mano žingsnis sugrįžti į Jonavą reiškia, kad, gyvendamas čia, dirbsiu ir sieksiu įgyvendinti savo politines ambicijas. Baigdamas darbą Ūkio ministerijoje, sulaukiau pasiūlymų įsidarbinti Vilniuje, dalyvauti konkursuose į valstybinių įmonių vadovus, Kauno meras siūlė papildyti jo komandą. Bet pasvėriau visus pasiūlymus ir supratau, kad turiu būti su tais žmonėmis, kurie pasitiki manimi. Nors nesakau, kad ateityje mano gyvenime pokyčių nebus, tačiau apie juos kalbėti per anksti.

– Norėtųsi sugrįžti prie politikos. Juk galėjote pasitraukti iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), kaip tai padarė keli Jūsų nariai ir užsienio reikalų ministras, ir toliau vadovauti Ūkio ministerijai. Bet atsisakėte Vyriausybės nario portfelio. Kodėl?

– Kai pradėjo byrėti Socialdemokratų ir taip negausi frakcija Seime, naujasis LSDP vadovas iškėlė ultimatumą – nutraukti ryšius su „valstiečiais“. Patyrę politikai, kelias kadencijas  dirbę Parlamente, nelaukė, kol bus pašalinti, ir pasitraukė iš partijos, vildamiesi ateityje į ją sugrįžti. Aš jų logikai nebūtinai pritariu. Naujasis LSDP pirmininkas nėjo į kompromiso paieškas, bet dėjo visas pastangas, kad socdemai paliktų po rinkimų sudarytą koaliciją. O tie, kaip sakau, politikos „vilkai“ Seime padarė per mažai, kad partijai, visuomenei pristatytų savo situacijos matymą ir kodėl socialdemokratams vertėtų toliau dirbti koalicijoje. LSDP pirmininko vietoje aš būčiau pasielgęs kitaip, bet dabar yra taip, kaip yra. O šiandien turime rekordiškai žemus reitingus. Ko gero, ne tik  rinkėjai, bet ir daugelis partiečių nesupranta, kas vyksta. Tiesą sakant, susidarius tokiai situacijai, aš nedvejojau ir negalvojau, kad turėčiau palikti partiją, į kurią įstojau gal prieš 15 metų. Ir dabar laikausi tos nuomonės: laikas viską parodys ir sustatys į savo vietas. Ilgainiui taps aišku, ar karštligiškas noras trauktis iš koalicijos, frakcijos Seime išdraskymas atnešė tą žadėtą partijos atsinaujinimą, ar tik nugrimzdom į gilias politines paraštes. Mano tikslas išlaikyti stabilią padėtį Jonavos socialdemokratų gretose. Juk esu skyriaus pirmininkas. Buvau netgi gavęs pasiūlymą tapti iš naujo kuriamos Socialdemokratų darbo partijos vadovu. Nedvejodamas atsisakiau. Dar labai abejotina, ar pavyks tai naujajai jėgai susiburti ir įsitvirtinti. Manau, kad pastarieji įvykiai nepadės nei socialdemokratų, nei besikuriančiai partijai.

– Vyresnysis Sinkevičius liko kartu su atsiskyrėliais. Ar tai netrukdo jųdviejų artimiems  santykiams?

– Mes bendraujame įprastai, kaip visada – pasikalbame, pasikeičiame nuomonėmis. Tikiu, kad atsiskyrę Seimo nariai tiki tuo, ką daro. Nors ne kartą girdėjau kalbas, esą tėvas reguliuoja man gyvenimą, proteguoja ir taip toliau. Bet jis manęs neagitavo trauktis iš partijos su keliais atsiskyrusiais politikais. Mes su tėčiu palaikome vienas kitą, nors nuomonės ne visada sutampa. Juk tai natūralu – ir jis, ir aš esame savarankiški, mąstantys žmonės, galintys priimti skirtingus sprendimus.

– Kokią matote savo ateitį?

– Sugrįžimas į Jonavą turi nemažai pliusų – čia gimiau, užaugau, įstojau į partiją. Antra, niekur  nereikia važinėti, laukti įstrigus automobilių kamščiuose. Matyt, atėjo metas gausinti šeimą – užteks gyventi dviese, norisi jaukumo, kurio atneštų vaikiškas balsas.

– Ko palinkėtumėte jonaviečiams artėjančių švenčių proga?

– Kaip buvęs ūkio ministras linkiu, kad ateinantys metai būtų ekonomiškai tvarūs, kad storėtų piniginės, kiekvienas jaustų ekonominį pagerėjimą, ne tik atspindėtą statistikos grafikuose ar ekonomistų pasisakymuose, bet ir savo kasdieniame gyvenime. Tegul Kalėdos suteikia vilties ir tikėjimo, o 2018-ieji kiekvienai šeimai dovanoja grožio, sveikatos ir laimės.

KOMENTARAI