Būsima vaiko teisių apsaugos centralizacija kelia abejoniųSvarbiausia, kad visi Lietuvos vaikai būtų laimingi. Kęstučio Putelio nuotr.

Būsima vaiko teisių apsaugos centralizacija kelia abejonių

„Naujienose“ beveik prieš tris mėnesius jau buvo rašyta apie šalies vaiko teisių apsaugos sistemos laukiančią centralizaciją, įsigaliosiančią nuo liepos 1-osios, su ja susijusias naujoves, dar likusius neaiškumus ir kt. Ši data artėja, tačiau, įsibėgėjus pertvarkai, iškilo naujų problemų.

Kalėdinėse dirbtuvėse kūrė advento vainiko pasaką
Jonavos politechnikos mokykloje – „Lino spalvos“
Tremties pragarą išgyventi padėjo viltis ir tikėjimas

E. Laimikis apgailestauja, kad neatsižvelgiama į patyrusių specialistų nuomonę. K. Putelio nuotr.

Mūsų rajono Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Elegijus Laimikis kai kurias jų įvardijo balandžio pradžioje įvykusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio vizito Jonavoje metu. Nemažai kitų problemų kiek vėliau buvo išanalizuotos pasitarime Vyriausybėje, kuriame dalyvavo ir mūsų rajono atstovai.

Išsakė nuogąstavimų

Susitikime su socialinės apsaugos ir darbo ministru E. Laimikis išsakė nuogąstavimų dėl vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos.

„Pagal esamą situaciją, tikrai negaliu pažadėti, kad Vaikų globos namuose sumažės vaikų. Ir šiais metais jų skaičius yra padidėjęs. Mūsų rajonas vis dėlto yra specifinis. Turime daugiau probleminių šeimų, nei kiti“, – patikino skyriaus vedėjas.

O jo ir kolegų nuogąstavimai šioje srityje yra tokie. Budinčių ir socialinių globėjų, kuriuos reikėtų turėti, rajone yra mažai. Mes negalime lygintis su didmiesčiais, nes žmonių, norinčių tapti globėjais, rajone susidaro tik apie 10–14 per metus, ir tai kartu su globojančiais savo giminaičius. Norinčiųjų tikrai nepakanka, rūpesčių ypač atsiranda dėl vaikų su negalia. Tokių globėjų, kurie paimtų vaikus su didele negalia, pas mus nėra. Todėl būna sunkiai išsprendžiamų atvejų.

„Taip pat nuogąstaujame dėl kitų, materialinių dalykų, – sakė E. Laimikis. – Nuo liepos 1-osios mes atsiskiriame nuo rajono Savivaldybės. Šiuo metu jos teikiama pagalba yra akivaizdi. Kadangi esame toje pačioje struktūroje, tai suteikiamos patalpos, transportas, vairuotojas. Praėjusiais metais gavome papildomą etatą, ko seniai prašėme iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Aš esu dėkingas Savivaldybei. Mes nenorėtume šitų dalykų, kurie mums yra labai svarbūs, prarasti. Nuogąstavimus dėl transporto priemonės ir vairuotojo prašė perduoti ir kolegos iš kitų rajonų.“

Pateikė prašymų

E. Laimikis taip pat prašė ministro pagalbos dėl patalpų. Šiuo metu Vaiko teisių apsaugos skyrius yra Savivaldybės patalpose. „Mes dirbame ir su klientais, ir su dokumentais. Mums žmonių priėmimas yra labai svarbus. Turėdami vienintelį kabinetą, kuriame dirba du specialistai, ir tai turėjome nusiskundimų, kad vienas jų negali išklausyti klientų, nes sutrinka kito kolegos darbas ir t. t.“, – akcentavo kalbėtojas.

Gavęs informacijos, kad jų padalinį nori perkelti į Darbo biržą, vadovas nuvežė kolegas pažiūrėti, kokios yra patalpos, pastatas, vieta, tai jiems buvo šokas. „Prašau mus palikti Savivaldybės patalpose, kol bus suteiktos ne ką prastesnės patalpos, kurios atitiktų mūsų darbo interesus“, – kreipėsi į L. Kukuraitį Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas.

Ministras tuomet atsakė, kad dėl patalpų dar yra problemų. Jis žinąs, kad Darbo biržoje siūlomos patalpos yra prastos. Todėl prašys Savivaldybę laikinai, metams, palikti dabartines, kol šis klausimas bus išspręstas. (Dėl šio prašymo jau yra sutarta. – V. S.)

Kadangi struktūra organizuojama regioniniu pagrindu, regione bus sprendžiama ir dėl vairuotojo. „Manau, kad bus surasti sprendimai, kad įgyvendintumėte savo funkcijas. Jeigu reikės etato, pridėsime“, – žadėjo svečias.

Patyręs vaiko teisių apsaugos specialistas turėjo pastabų ir dėl žiniasklaidos. „Neigiama informacija, viešai pateikiama žiniasklaidoje, iš tikrųjų pažeidžia vaiko interesus, apnuogindama jo buvimo, mokyklos vietą. Viskas tampa aišku, ypač kai yra mažas miestelis“, – teigė skyriaus vedėjas. (Beje, jis neturėjo pretenzijų rajono žurnalistams. – V. S.) Kalbėtojas prašė apriboti įstatymu galimos informacijos patekimą į žiniasklaidą,  užtikrinant vaiko, šeimos teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Pasak jonaviečio, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad vaiko interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus.

„Vaikai patiria traumas. Mes turime ne vieną situaciją, kai prašoma pakeisti mokyklą, ir kitokių nesklandumų. Iš mano karčios patirties, būtų sveika tai įgyvendinti“, – įsitikinęs E. Laimikis.

Iškėlė problemas

Pasitarimą Vyriausybėje, kurio tema – vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos įgyvendinimas, inicijavo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Savo ruožtu, LSA tai paskatino padaryti Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio raštas, kuriame keliama nemažai šio proceso metu kylančių problemų. Paminėsime keletą iš jų.

Meras Savivaldybės vardu teigia, kad pertvarka „vyksta nekoordinuotai ir neaiškiai“.

Iki galo nėra aiškios rajonuose dirbsiančios institucijos funkcijos ir pareigos. Taip pat neaišku, kurios funkcijos ir kokie darbai bus deleguoti (palikti) savivaldai.

Pasak K. Tubio, parengtas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nuostatų projektas „yra neišsamus, jame daug taisytinų dalykų“. Tarnybos struktūrinių padalinių nuostatų projekto vaiko teisių apsaugos skyriai (VTAS) dar neturi. Todėl nesimato bendro būsimos sistemos vaizdo. „Esant tokiam pertvarkos nenuoseklumui ir skubotumui, savivaldybėms neaišku, kiek papildomų darbuotojų reikės nuo 2018 m. liepos 1 d., kurias funkcijas VTAS paliks savivaldai. (…) Savivaldybėms jau dabar būtinas aiškumas, reikalingi atsakymai į praktinius klausimus, kaip turės būti organizuojama vaiko teisių apsauga ir vaiko gerovė savivaldoje“, – teigiama rašte.

Liko klausimų

E. Laimikis sakė, kad ir po pasitarimo Vyriausybėje, nors sudaryta darbo grupė susipažinti su situacija, šios sistemos „eiliniams“ liko nemažai klausimų dėl laukiančių pokyčių.

Po pertvarkos keičiasi vaiko paėmimo iš šeimos tvarka. Pavyzdžiui, jei jis paimamas iš smurtaujančios šeimos, turi būti apgyvendinamas pas globėją. Anksčiau tam pakako Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, dabar reikės gauti teismo leidimą „paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą“. Pagal naująją tvarką, vienu metu reikės ir vežti vaiką į globos įstaigą, ir kreiptis į teismą. O teismo procesai trunka nuo trijų iki vienuolikos dienų. Per tą laiką už nepilnametį atsakys, jo įstatyminiu globėju bus jį iš šeimos paėmęs vaiko teisių apsaugos specialistas.

Teismo sprendimas bus perduodamas Savivaldybės administracijai, kad direktorius nustatytų laikinąją globą ir paskirtų globėją.

„Ar tikslingas toks ilgesnis kelias? Ar neprasidės apskundimai? – retoriškai klausė pašnekovas ir patikino: – Gali būti situacijų, kai įklimptume ilgam.“

Vaiko teisių apsaugos specialistai taip pat tebekelia klausimus: „Kas iki šiol trukdė savivaldybėse padaryti vienodas mūsų darbo metodikas, suteikti daugiau galių, neišardant vaiko teisių apsaugos sistemos?“

Neatsižvelgė į patirtį

„Mano ir kolegų iš kitų rajonų nuomone, jei pertvarka būtų daroma, atsižvelgiant į patyrusių specialistų nuomonę, ją galima buvo įgyvendinti mažesnėmis sąnaudomis ir nedraskant esamų skyrių, nepaliekant žmonių nežinioje ir neaiškumuose“, – teigė skyriaus vedėjas.

Apibendrindamas jis išvardijo, ko iki šiol trūko vaiko teisių apsaugos skyriams: suteikti daugiau įstatyminių galių; suvienodinti darbo metodikas; užtikrinti, kad netrūktų darbo vietos  profesionaliai atlikti pareigas.

Neišardžius sistemos, atkristų rūpesčiai dėl specialistų darbo patalpų, vairuotojų, ūkinių reikalų ir kt.

„Jei vaiko teisių apsaugos centralizacija nekeltų abejonių ir viskas eitų į gerąją pusę, kolegos neišeidinėtų iš darbo…“ – pokalbiui baigiantis apgailestavo E. Laimikis.

KOMENTARAI