Brazilijos dainininkė lietuvišką žiemą užkaitins karnavalo karščiu!

Brazilijos dainininkė lietuvišką žiemą užkaitins karnavalo karščiu!

Ko gero, vasario pradžioje jonaviečiams teks išjungti šildymą, nes brazilų atlikėja Lilian Vieira atšiaurią lietuvišką žiemą užkaitins tikru Brazilijos karnavalo karščiu: ant kelių parklupdantys rit­mai, aistros ir temperamento cunamiai privers pašokti nuo kėdžių ir... judinti klubus pagal sambą. Brazilė patieks margą asorti iš įvairiausių sambos atspalvių su subtilaus džiazo kruopelytėmis.

Mišrus choras „Žemyna“ nuolat kviečia naujus narius
Senjorų klubas: pomėgiai ir bendravimo džiaugsmas
Kūrybinga vasara Samulevičių memorialinėje sodyboje

– Lilian, Jūsų tėvai buvo muzikai?

– Taip, užaugau šeimoje – orkestre: mano mama ir jos seserys jaunystėje dainavo merginų grupėje, tėtis grojo mušamaisiais, vienas dėdė grojo saksofonu, o kitas buvo savamokslis muzikantas, „žongliravęs“ ne vienu instrumentu ir sukūręs kelis muzikos kūrinius.

Kiekvieną sekmadienio popie­tę į mūsų namus prigužėdavo kaimynų su instrumentais. Dainuodavome ir valgydavome iki pačių sutemų. Ir nors pirmadienį reikėdavo keltis į darbą, jau regzdavome planus, ką dainuosime kitą sekmadienį. Šios akimirkos pačios džiaugsmingiausios. Mama man visada sakydavo: „Lilian,  padainuok svečiams!“.  Na, ir matote, kuo aš užsiimu dabar? (šypsosi)

– Kodėl būdama 23-ejų metų išvykote iš Brazilijos ir įleidote šaknis Nyderlanduose?

– Kas kaltas? Aišku, kad meilė! Sutikau savo būsimą vyrą, kilusį iš Olandijos. Žinoma, širdis plūdo krauju, kai reikėjo palikti tėvynę, kur aš jaučiausi saugi, o anapus vandenyno juk laukė naujas „didelis, baisus ir gauruotas“ gyvenimas, kuriame visko reikės mokytis iš naujo. Tačiau tokios jau tos gyvenimo spalvos, kurių aš atradau labai daug.

– Kodėl Olandijoje nutraukėte medicinos sesers studijas ir pradėjote dainininkės karjerą?

– Išvykdama iš Brazilijos, buvau bebaigianti studijas. Olandijoje mano diplomas negaliotų, būčiau turėjusi mokytis iš naujo, o tam nebuvau finansiškai pasirengusi. Pradėjau dainuoti, kad save išlaikyčiau, o įgijusi finansinį pagrindą po kojomis, galėjau sau leisti toliau siekti slaugytojos diplomo. Bet dabar jis dulka stalčiuje, nes muzika tapo mano gyvenimu ir pagrindiniu darbu.

– Dainavote su keliomis grupėmis, kol su dviem vaikinukais nesusibūrėte į garsią po pasaulį koncertuojančią brazil­elektro grupę ZUCO 103. Kodėl Jums patinka su ja dirbti?

– Muzikos kokteilis iš džiazo, fanko, brazilų ir elektroninės muzikos tuo metu buvo visiška naujiena, gal tai ir išgarsino grupę. O repeticijos su vaikinukais – ne darbas, bet šventė. Mes dieviname laisvę miksuoti skirtingas kultūras ir įvairius stilius, klausytojams dovanodami muziką be etikečių.

– Kokių kuriozų nutinka scenoje? Pasidalysite desertui bent viena?

– Be abejonės, esu patekusi į pačias kebliausias situacijas! Negaliu pasigirti pačiu nuostabiausiu regėjimu, bet kur tau aš dainuosiu su akiniais? Žinojau, kad viename koncerte pirmoje eilėje turi sėdėti mano senas geras bičiulis. Kelis sykius aš šūktelėjau jam šelmiškai, mestelėjau kelis juokelius. O pasibaigus koncertui, įsižiebė šviesa,  ir… pamačiau, kad mano „bičiulis“ – visai nepažįstamas vyrukas. Jis sėdėjo su žmona, kuri, beje, ne itin džiūgavo dėl jos vyrui tekusio dėmesio.

– Ar šokate sambą?

– Žinoma, kad šoku! Bet sambos pamokų, tiesą sakant, niekada nelankiau. Žinau, įprasta manyti, kad kiekvieno brazilo kraujyje pulsuoja šokėjo talentas, bet pažįstu brazilų, kuriems geriau net nebandyti šokti. Puikus pavyzdys yra mano sūnus (juokiasi). Tačiau man samba reiškia labai daug, nes ji primena vaikystę, o vaikystės prisiminimai – patys saldžiausi, be to, šis stilius atspindi mano asmenybę ir mano pasaulėžiūrą. Sambos tekstai dažniausiai yra liūdni, bet užkrečiantis ritmas verčia į gyvenimą žiūrėti pro rožinius akinius.

– Išduokite savo energijos receptą.

– Sproginėju neišsenkamos energijos ir laimės fejerverkais, matyt, dėl to, kad galiu dainuoti tai, ką dainuoju. Ir suvokiu, kad dažniausiai mums nebūtina kalbėti ta pačia kalba, kad vieni kitus linksmintume. Tai man – tobuliausios palaimos akimirkos!

– Kas Jums yra laimė?

– Jaučiuosi laiminga, jausdama tvirtą ryšį su kitu ar su savimi per muziką, poeziją, pokalbį. Tai dalykai, kurie priverčia išjungti smegenis, nuostatas, ir leidžia susitelkti tik į tai, ką jaučiame. Laimė, žinia, nėra nuolatinė būsena, taigi akimirkos, kada ją patiriame, yra neįkainojamos.

– Ar smalsu paragauti lietuviško maisto?

– Būtinai išragausiu visus lietuviškus patiekalus. Žaviuosi nuostabiais mano pažįstamų lietuvių plaukais ir oda, ir jeigu šiam grožiui pasitarnavo lietuviški skanumynai, tai man teks į kelionę įsimesti užrašų knygutę receptams užsirašyti. Bet jeigu Jūsų grožis nesusijęs su genetika, aš tiesiog valgysiu ir mėgausiuosi nieko neužsirašinėdama (juokiasi).

– Vasario mėnesio turas bus Jūsų pirmoji viešnagė Lietuvoje. Ko tikitės?

– Esu apkeliavusi daugybę šalių ir jau nutariau neturėti jokių išankstinių nuostatų. Geriausi dalykai nutinka, kai atvyksti į šalį atvira širdimi ir protu. Dėstydama Amsterdamo konservatorijoje, sutikau gražių, talentingų žmonių iš Lietuvos, kurie nesiliauja manęs žavėti savo balsu ir stulbinamu humoro jausmu. Stovėdama scenoje, veikiau judėdama, jaučiuosi it devintame danguje, nes mano grupė yra tikrų tikriausias „saldainiukas“ atlikėjui, o koncertas – tarsi audringas vakarėlis.

– Kokia programa nudžiuginsite Jonavos publiką?

– Atliksime ir braziliškos klasikos, kurią, neabejoju, visi žino ir tikrai galės kartu paniūniuoti, ir  kūrinių, kuriuos taip pat dainuosime visi sykiu. Nes samba – it bacila! Užkrečiama! Taigi laukime vakarėlio! Kas dainuos, kas linguos, kas muš koja (ar dviem) į taktą, kas… šoks!

– Ko palinkėtumėt šio interviu skaitytojams?

– Mūsų laukia jaukus, šiltas ir gal netgi pašėlęs vakarėlis Lietuvoje. Būkit laisvi, linksmi, atsipalaidavę, pasirengę judėti į sambos taktą ir leisti muzikai uždegti Jūsų akis ir širdį. Nes laimės akimirkos, pakartosiu, sužybsi virš mūsų it kometos labai retai, todėl gerkime tas akimirkas dideliais gurkšniais!

Vasario 8 d. 18 val. – Jonavos kultūros centre.

KOMENTARAI