Bevardės pelkės rojujePelkės kuria savitą grožį. Asmeninio albumo nuotr.

Bevardės pelkės rojuje

Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena. Lietuvoje tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbtos septynios vietovės. Tai Čepkelių, Kamanų, Viešvilės ir Žuvinto gamtiniai rezervatai, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė Labanoro regioniniame parke ir Adutiškio–Svylos–Birvėtos pelkių kompleksas.

Jonavos miesto seniūnui – dvigubai daugiau darbų
Rimkų gyventojai spaudžia tvarkdarius į kampą
Remontuoji butą – gauk Savivaldybės leidimą

Yra vietų, kuriose apsilankęs pasijunti lyg rojuje: aplink tokia ramybė ir neišpasakytas grožis. Regis, liktum čia visą amžinybę, pamiršdamas laiką ir visa, kas iki tol tave supo.

Kadaise beklaidžiodama po rudeniu alsuojančius laukus, visai netikėtai aptikau nedidelę pelkynę. Vargani medžiai skaudžiai vaitojo, o vėjas vis draskė ir draskė visą likusį vasaros džiaugsmą. Vėliau staiga sutemo, pritvinkęs tamsos debesis skubino užkloti žemę ir svaidė žaibų ugnis. Lietus prausė sudžiūvusią žolę, medžius, pelkės pakraštyje girdėjosi graudi senos eglės rauda. Tada ši šlapia klampynė neatrodė labai miela. Tačiau vasarą pelkė lyg pasikeitė…

Diena, kai eilinį kartą aplankiau šlapynę, buvo šilta ir saulėta. Nedidelis vėjelis sunkiai lingavo išstypusias smilgas, šiureno meldų viršūnėmis. Viename pelkutės pakraštyje tyvuliuojančiame ežerokšnyje sušnarėjo paukščių sparnai: tai ančių pulkelis, išgirdęs mano sudrumstą vandenį, skubėjo pasišalinti. Nubridusi kiek toliau, suradau tarp švendrų neblogą vietelę ir įsitaisiau joje. Pirmą kartą, kiek teko lankytis pelkėse, buvo taip ramu ir gera. Gal besibaigiančios vasaros dienos, o gal vakarėjanti saulė nuskaidrino šį mažutį rojų taip, kad niekur nesinorėjo eiti. Aplink skrajojo laumžirgiai, žydėjo paskutiniai vasaros žiedai. Tokioje beribėje pelkių tyloje pasijunti smiltele vandenyne. Visi ryšiai su įprastu pasauliu tolsta, silpnėja, kol visai išnyksta. Ir apie nieką nesinori galvoti, tik tylėti ir stebėti.

Vakarop saulutę nusinešė miškai, o iš ūkanų išlindusi prieblanda ragino keliauti namo. Palieku savo rojų kitam kartui.

 

Jūratė JAKUBAVIČIENĖ

KOMENTARAI