Be muzikos – nė dienos

Be muzikos – nė dienos

Jonavietė Gabrielė Užkurytė – mergina, kuriai dainavimas yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime. Jeronimo Ralio gimnazijos moksleivė sparčiai kyla karjeros laiptais dalyvaudama muzikiniuose televizijos projektuose. Susipažinkime su šia gimnaziste iš arčiau.

Atrastoji kūrybos niša – spalvotos vilnos dėlionės
G. Gutauskas: „Svarbiausia – reikia mylėti teatrą“
Šimtametę nuo ligų ir gyvenimo negandų saugo optimizmas

– Gabriele, nuo ko prasidėjo šis Tavo pomėgis?

– Nuo žaislinio muzikos instrumentų rinkinio, rasto po Kalėdų eglute, kai man buvo vos treji. O jei rimtai, tai pagrindus įgijau dar Meno mokykloje, o pirmąsias profesionalaus vokalo pamokas gavau prieš keletą metų. Nors mokytis balso valdymo technikos nebuvo taip paprasta, bet kuo toliau, tuo labiau pamėgau tai, ką darau.

– Ką Tau reiškia muzika?

– Banalu, bet šiuo metu viską ir dar daugiau. Esu užkietėjusi melomanė. Negaliu ištverti dienos be muzikos ar dainavimo.

– Koks stilius yra priimtiniausias?

– Didžiausią klausomų dainų dalį užima ritmenbliuzas, elektroninė muzika. Dar nuo vaikystės man didžiausias autoritetas yra Beyoncé. Esu „pamišusi“ jos gerbėja, todėl šiais metais ir vėl vyksiu į šios garsenybės koncertą. Nenustygstu vietoje iš jaudulio!

– Kokios patirties turi muzikos pasaulyje?

–  Mano patirtis dar gana kukli. Dalyvauju projektuose, renginiuose. Vienas jų buvo Lietuvos balso penktasis sezonas. O dabar tęsiu savo karjerą antrininkų šou „Mes vieno kraujo“.

– Kaip sugalvojai dalyvauti šiame projekte?

– Sulaukiau pasiūlymo ir, žinoma, labai susidomėjau. Buvo smalsu, kaip susidorosiu su pasaulinio lygio žvaigždžių vaidmenimis. Kol kas viskas einasi puikiai!

– Kaip vertini savo nueitą kelią?

– Be abejo, pozityviai. Man gera keliauti su šiuo projektu vis tolyn. Džiaugiuosi, kad mano pastangos įvertinamos. Ypač nelengva persikūnyti į kitus atlikėjus – reikia daug dirbti, o sunkumas kartais priklauso nuo personažo.

– Po vieno pasirodymo sulaukei Rolando Mackevičiaus pasiūlymo kartu įrašyti dainą. Ar nenustebino?

– Malonu, kai sulauki pripažinimo iš scenos profesionalų. Tačiau tokį pasiūlymą vertinu rizikingai. Esu labiau atsakinga už tai, kad nenuvilčiau ir toliau pateisinčiau tiek žiūrovų, tiek teisėjų lūkesčius.

– Dalyvavimas televizijos projektuose suteikia populiarumo. Tai pliusas ar minusas?

–  Tai suteikia nemažai dėmesio. Įdomu bendrauti su žmonėmis, kai matai juos pirmą kartą, o jie apie tave jau žino. Tačiau mano populiarumas tikrai yra saikingas, todėl minusų kol kas nematau.

–  Kaip Tau pavyksta kovoti su scenos jauduliu?

–  Kiekvieną kartą, kai žinau, dėl ko užlipau ant scenos, baimės nejaučiu, o šioks toks jauduliukas prieš pasirodymą yra natūralu, be to, jis dingsta, kai padainuoju jau pirmąją natą.

– Kaip sekasi derinti mokslus ir dainavimą?

– Kartais tai būna gana sudėtinga, tačiau geras laiko planavimas ir palaikymas iš aplinkos visada mane gelbėja. Nors dainavimas yra mano aistra, man taip pat svarbūs ir mokslai.

– Kaip įsivaizduoji artimiausius kelerius metus?

– Labai darbingai. Dabar mano tikslas – sėkmingai baigti mokyklą, tobulėti tiek vokaline prasme, tiek įvairiapusiškai. Nekantrauju, kada galėsiu visiškai atsiduoti savo kūrybai. Visa tai ir bus raktas į sėkmingą karjerą.

Muzikinis projektas „Mes vieno kraujo“ rodomas kiekvieną sekmadienį 19.30 val. per LNK. Šį sekmadienį (balandžio 22 d.) G. Užkurytė įkūnys atlikėją Duffy su daina „Mercy“.

Karolina OLEŠKEVIČIŪTĖ, „Naujienų“ praktikantė

KOMENTARAI