Baudžiamosios bylos: rajone dominavo vagystės ir plėšimai

Baudžiamosios bylos: rajone dominavo vagystės ir plėšimai

Pernai Jonavos rajono apylinkės teisme dirbantys aštuoni teisėjai išnagrinėjo 261 baudžiamąją, 3263 civilines ir 1155 administracines bylas. Kaip ir daugelį kitų, taip ir šią instituciją pasiekė nemažai pokyčių. Apie pasikeitimus ir naujoves, bylų pobūdį ir bausmes kalbėjomės su teisėja spaudai Jolanta Damuliene.

Kūrybingą moterį užburia vilnos vėlimo stebuklas
Vyro rankos laikraštį gali paversti rankine ar spinta
Talentinga jonavietė neįsivaizduoja savo gyvenimo be baleto

Teisme – už skolas

Pasak pašnekovės, didžiausią grupę sudaro civilinės bylos, susijusios su skolomis. „Kasmet siekiama gautas bylas išnagrinėti per trumpesnį laiką. Civilinėse bylose pagal kreditorių pareiškimus dėl piniginių reikalavimų yra išduodami teismo įsakymai. Jei skolininkai nustatytu terminu nepateikia prieštaravimų, teismo posėdis nerengiamas, o teismo įsakymas perduodamas vykdyti. Pernai buvo išduotas 1341 teismo įsakymas“, – komentavo J. Damulienė.

Teismas išnagrinėjo per 400 bylų, gautų iš bendrovės „Jonavos paslaugos“ dėl skolų už butą. Į nemalonę pateko ir asmenys, laiku negrąžinę įvairių kreditų, paskolų, nesumokėję už mobiliojo ryšio telefonus, kitokius įsiskolinimus.

„Žmonės, gaudami nedideles ar nepastovias pajamas, imdami kreditus, dažniausiai nepagalvoja apie tai, kaip reikės juos grąžinti. Štai jaunas pilietis paėmė 6000 eurų kreditą, bet neišgalėjo grąžinti, ir byla pateko į teismą. Jaunuolis, klausiamas, kodėl pasiėmė tokią didelę sumą ir kur tuos pinigus išleido, paaiškinti negalėjo. Žmonės dažnai neįvertina savo realių galimybių ir nesuplanuoja, kaip grąžins skolą“, – sakė teisėja.

Siūlo taikos sutartis

Anot J. Damulienės, kartais žmogus stebisi, kad be teismo proceso jam priteisiama atlyginti skolą. „Jeigu kas nors iš šeimos narių priima jau minėtą teismo įsakymą ir per 20 dienų nesikreipia į teismą, tai yra teismo įsakymui neprieštarauja ar neprašo skolą išdėstyti dalimis, medžiaga keliauja pas antstolį – sprendimas pradedamas vykdyti. Apie tai, kad byla nagrinėjama ir bus priimtas sprendimas už akių, skelbiama tinklapyje www.teismai.lt . Asmuo, žinodamas, kad yra kažkam skolingas – negrąžino kreditų, nemokėjo už butą ar turi kitokių piniginių įsipareigojimų, gali, beje, ir turi pasitikrinti šiame puslapyje – sužinos, ar byla nenukeliavo į teismą“, – perspėjo pašnekovė.

Ji pabrėžia, kad nė vieno neišgelbės išvykimas į užsienį. Anot teisėjos, kiekvienas privalo prisiminti patarlę, kad „skola – ne žaizda, neužgis“, nes antstoliai turi galimybę skolą išieškoti ir iš svečioje valstybėje gaunamų pajamų.

„Jeigu žmogus reaguoja į teismo įsakymą ir kreipiasi į mus, skolos mokėjimą galime išdėstyti per atitinkamą laikotarpį ar atidėti grąžinimo terminą. Viskas įmanoma, tik asmuo neturėtų būti abejingas sau ir savo likimui“, – priminė J. Damulienė.

Skolų bylose galimas ir dar vienas sprendimo būtas – taikos sutartis. Pasak teisėjos, jeigu byla baigiama taikiai, ieškovui grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio sumos. „Dėl bet kokio turtinio ar neturtinio ginčo, vaikų išlaikymo žmonės gali susitarti taikiai. Taikos sutartis su skolininkais pasirašo ir bankai, ir unijos, ir įvairios kitos institucijos, ne tik individualūs asmenys. Jeigu teismas patvirtina taikos sutartį, žmogui lieka sumokėti tik 25 proc. žyminio mokesčio. Tai skolos turintis asmuo taip pat turėtų žinoti ir šia galimybe naudotis“, – patarė ilgametė teisėja.

Padeda mediatoriai

Į atskirą kategoriją patenka šeimų bylos. Praėjusiais metais teismo keliu santuoką nutraukė 122 poros, iš kurių bendru sutarimu ištuoktos 108 poros.

„Jeigu sutuoktiniai susitaria, pasirašo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nereikia mokėti jokių teismo išlaidų. Žmonės naudojasi šia galimybe, nes visas procesas nieko nekainuoja. Pernai tik 14 porų nerado bendro sutarimo“, – komentavo teisėja.

J. Damulienė atkreipia dėmesį, kad nemažą vaidmenį teismuose atlieka mediatorius. „Tai asmuo, teikiantis nemokamą paslaugą besibylinėjančioms šalims ir siekiantis jas sutaikyti. Kitaip tariant, mediatorius atlieka taikdario vaidmenį – stengiasi nustatyti, kas abiem pusėms naudingiau. Jo pagalba praėjusiais metais buvo taikiai išspręstos kelios santuokų nutraukimo bylos“, – aiškino pašnekovė.

Pernai išnagrinėta 15 tėvų valdžios apribojimo bylų ir tik vienu atveju vaikai iš šeimos nebuvo paimti.

Baudžiamasis įsakymas

Baudžiamosiose bylose prieš kelerius metus įstatymų leidėjas priėmė baudžiamąjį įsakymą. „Jeigu padarytas nesunkus nusikaltimas, o teisiamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme, byla teisme nenagrinėjama. Prokuroras atsiunčia prašymą, o teismas išduoda baudžiamąjį įsakymą. Pernai išnagrinėjome 261 bylą – 123 bylos baigtos baudžiamuoju įsakymu“, – supažindino J. Damulienė.

Anot jos, tai didžiulis palengvinimas teisėjui, nes nebereikia posėdžiui gaišti laiką. Jei asmuo, gavęs baudžiamąjį įsakymą, per 14 dienų neprieštarauja, jis yra vykdomas. Pareiškus pretenzijas, bylą teisme nagrinėja kitas teisėjas.

„Baigiant bylą baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam trečdaliu mažinama bausmė. Tas pats yra ir bylą nagrinėjant teisme, kai žmogus pageidauja sutrumpinto įrodymų tyrimo. Tada jis tik apklausiamas, o įrodymus pakanka išvardyti, bet nereikia tirti. Tokiu būdu bausmė taip pat sumažinama trečdaliu. Šios naujovės vertinamos gana palankiai“, – teigė teisėja.

Analizuodama baudžiamąsias bylas, teisėja pabrėžia, kad pernai dominavo vagystės ir plėšimai – 48. Į teismą pateko 39 smurto artimoje aplinkoje bylos, iš kurių nuosprendžiais baigtos tik 8 bylos, kitoms parašyti baudžiamieji įsakymai.

Jonavos r. apylinkės teismo statistikoje – 7 bylos, susijusios su eismo įvykiais, tiek pat papirkimo atvejų, kurie baigti taip pat baudžiamuoju įsakymu.

Pernai laisvės atėmimo bausmė paskirta 33 asmenims, bet 22 jos vykdymas atidėtas. Laisvė apribota 31 nuteistajam, viešaisiais darbais teismas nubaudė 7 piliečius, nes skiriant šią bausmę, reikalingas paties žmogaus sutikimas. Areštu iki 90 parų nuteista 12 asmenų.

Naujas kodeksas

Nuo šių metų sausio 1 dienos prasidėjo nauja era administracinėse bylose. Iki Naujųjų teismai vadovavosi daug kartų keistu, labai senu Administracinių teisės pažeidimų kodeksu (ATPK), o nuo sausio 1-osios įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK).

Pernai Jonavos r. apylinkės teisme išnagrinėta 410 bylų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo neblaivūs, neturėjo teisės vairuoti, viršijo greitį, pasišalino iš įvykio vietos ir t. t. Net 148 bylos pateko į teismą dėl motinos ar tėvo valdžios nevykdymo ar naudojimo prieš vaikus, 68 bylos – dėl pasipriešinimo pareigūnams arba garbės ir orumo įžeidimo.

Išnagrinėta 310 administracinių bylų dėl įvykdytų vagysčių. J. Damulienė pastebi, kad dabar nuolatiniai parduotuvių vagys nugvelbia ne vieną gerą daiktą, bet po kelis, pavyzdžiui, brangaus gėrimo butelius. „Jie balansuoja tarp administracinės ir baudžiamosios atsakomybės. Jeigu pavogtų daiktų suma viršytų tris MGL, jiems tektų atsakyti baudžiamąja tvarka. Todėl vogti linkę asmenys įsigudrino išnešti prekių tiek, kad, išaiškinus vagystę, jiems grėstų tik administracinė atsakomybė. Iki šių metų tokiems vagišiams dar buvo galima pritaikyti iki 30 parų areštą, tai jie labiau prisibijodavo, dabar šios bausmės nebeliko“, – teigė pašnekovė.

Išradingi sukčiai

Anot teisėjos, pernai išryškėjo nauja administracinių bylų rūšis – melagingi pranešimai Bendrajam pagalbos centrui. Už tokius poelgius skiriama iki 100 eurų bauda, be to, tenka padengti nuostolius, kuriuos patiria specialiosios tarnybos, reaguodamos į gautą pranešimą. Praėjusiais metais išnagrinėta 17 tokio turinio bylų, beje, visi „pranešėjai“ buvo neblaivūs.

2016-aisiais teko nagrinėti kelias sukčiavimo bylas. „Asmenys, dažniausiai esantys įkalinimo vietoje, ieško internete parduodamų automobilių. Aptikę skelbimus, gražbyliauja, kad labai patiko toji transporto priemonė, prašo jos neparduoti kitam pirkėjui, tačiau prisipažįsta šiuo metu neturį reikiamos sumos. Tad žada ateityje sumokėti net keliais šimtais eurų daugiau, nei prašo pardavėjas. Pasiūlo surašyti vekselį, o pinigus pažada pervesti į sąskaitą po kurio laiko. Paaiškina, kad patys atvykti negali, nes yra labai užsiėmę, tad automobilį paims žmona. Moteris atvyksta pas pardavėją, savo vardu parašo vekselį, o mašinos savininkas patiki ir perduoda ją dosniam „pirkėjui“. Žmogų sužlugdo gobšumas – lieka ir be mašinos, ir be pinigų. Tokiu būdu nukentėjo penki asmenys. Žinoma, priteista atlyginti padarytą žalą, bet kaip sukčiai tai padarys, jeigu turto neturi, sunku suvokti. Verčiau neužkibti ant aferistų kabliuko ir automobilį parduoti už mažesnę kainą, nei siūlo nepažįstamas „pirkėjas“, – įspėjo teisininkė, pridurdama, kad sukčiai surado dar vieną būdą – prisistatydami plastikinių langų meistrais, ieško patiklių „klientų“ ir siūlo savo paslaugas.

Atsirado naujovių

Teisėja J. Damulienė atkreipia dėmesį į tai, kad vairuotojams, kuriems nustatytas 1,5 prom. viršijantis girtumas prie transporto priemonės vairo, numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Nuo 2016-ųjų sausio civilinėse, o nuo šių metų pradžios ir administracinių nusižengimų bylose protokolai neberašomi, bet daromi garso įrašai. Pasak J. Damulienės, toks būdas pasiteisino, nes lieka mažiau terpės skundams, kadangi įraše pasakytų žodžių paneigti neįmanoma. Baudžiamosiose bylose protokolai išliko, tačiau daromi ir garso įrašai.

KOMENTARAI