B. Platkauskienė: „Vidinės žmogaus savybės svarbiau už išorinį grožį“Asmeninio albumo nuotr.

B. Platkauskienė: „Vidinės žmogaus savybės svarbiau už išorinį grožį“

Elegantiška, santūri, kalbanti ramiu ir subtiliu tonu, šiek tiek paslaptinga – tokia neretam atrodo Birutė Platkauskienė, kurios kasdienybė verda Jonavos menų kalvėje – Janinos Miščiukaitės meno mokykloje. Ne vienus metus šioje įstaigoje dirbanti Birutė sako, kad, dalyvaudama kūrybinėje veikloje, randa ir atgaivą sielai, ir impulsų naujoms idėjoms.

Amerika iš arti: mero kelionės įspūdžiai
Tarp „Lietuvos Maximalistų“ – ir jonavietis Emilis Kaziukėnas
Išgelbėti gyvūnai suteikia ir gyvenimo prasmę, ir laimę

Pažinti meną – svarbu

„Kiekvieno žmogaus santykis su menu yra skirtingas, nes vieni jį kuria, kiti gėrisi, o treti kritikuoja, – sako B. Platkauskienė. – Tačiau visi suvokiame, kad kiekvienas intelektualus žmogus  turi nors šiek tiek išmanyti meną ir jį pažinti, nes jis suteikia gyvenimui spalvų, skatina dvasinį tobulėjimą,  formuoja vertybes.“

Nors pačios Birutės tėvai nebuvo menininkai,  tačiau pašnekovė sako, kad tėvelis gebėjo jausti spalvas, o mamytė turėjo gerą balsą, ir dar priduria, jog jai pačiai artimesnė opera, simfoninė, vokalinė muzika.

„Dažnai lankausi Operos ir baleto teatre, stengiuosi pamatyti premjerinius spektaklius, – pasakoja Birutė. – Iki šiol didžiausią įspūdį paliko opera „Aida“, kurios klausiausi viename iš pačių gražiausių pasaulio operos ir baleto teatrų – Milano „La Scala“ (Italija). Labai sužavėjo ir šiemet Vilniaus operos ir baleto teatre vykęs Vienos filharmonijos orkestro koncertas.“

Laikas knygoms – prabanga

B. Platkauskienė sako, kad mielai daugiau savo laiko skirtų knygoms skaityti, bet jo, deja, vis pristinga. „Yra knygų, kurias reikėtų perskaityti iki 25 metų, pavyzdžiui, Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“, Remarko „Trys draugai“, V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“, nes vėliau jos tokio įspūdžio nepadarys“, – įsitikinusi Birutė, šiuo metu mieliau pasirenkanti psichologines, dvasinio tobulėjimo knygas. „Gaila, tačiau romanams skaityti laiko tiesiog nelieka“, – sako pašnekovė.

Atotrūkis nuo kasdienybės – kelionės

Artimiau pažįstantieji B. Platkauskienę žino, kad ji mėgsta keliauti, o kelionėse yra nuolat lydima draugų ir artimųjų.  „Net ir Šventasis Raštas sako, kad žmogus nors trumpam turi palikti kasdienybę, o kelionės ir yra, mano galva, pats geriausias būdas atitrūkti nuo rutinos, – teigia moteris.  – Man patinka susikrauti daiktus ir tiesiog išvažiuoti, įsilieti į kitokią aplinką. Kelionės – tai gražūs paveikslai, kurie kaupiasi ir nugula mano viduje. Kita vertus, tai – ir nauji potyriai, kitokios kultūros „paragavimas.“

Kai kurie patirti įspūdžiai būna ir nelabai malonūs. „Vienos kelionės metu,  suvedusi klaidingus kodus, užblokavau visas turėtas  korteles, o grynųjų  pinigų  neturėjau.  Streso buvo daug, tačiau liko pamoka, todėl paskui bent jau 50 proc. kelionei skirtų pinigų visada vežuosi grynais“, – šypsodamasi sako pašnekovė.

Birutės  nuomone, kiekvienas kraštas turi savo veidą, todėl visuomet smalsu pasidairyti po užsienio kraštus, tačiau Lietuvoje  taip pat yra labai daug gražių vietų. „Mes dažnai net nepasidomime, kiek nuostabių kampelių yra čia pat, šalia mūsų. Aš kasmet stengiuosi aplankyti kurio nors Lietuvos regiono dalį ir su ja susipažinti iš arčiau. Šiais metais keliavau po Šakių rajoną. Galiu pasakyti, kad sukaupiau tikrai gražių įspūdžių“, – teigia B. Platkauskienė.

Namai ir šeima – ramybės oazė

Nors moteris ir dievina keliones, vis dėlto mieliausias kampelis – jos pačios namai. „Myliu savo namus, jų jaukumą ir ramybę. Nemėgstu perkrautos aplinkos, man patinka vientisa, balta, švari erdvė. Manau, kad ji turi spinduliuoti ramybe, todėl man pačiai interjere labiau patinka klasika, tik jokiu būdu ji  neturi būti nuobodi, daug ką galima pateikti  įdomiai ir stilingai“, – sako Birutė.

Pašnekovė maloniu poilsiu vadina ir darbus sode, kur taip pat praleidžia nemažai laiko. „Žemė yra jėga, kuri dažną žmogų traukia. Mano santykis su žeme yra išlikęs nuo pat vaikystės, nes užaugau kaime. Būtent čia  išmokau mylėti gamtą ir žmones.  Darbas sode man yra aktyvus  poilsis, o būtent tokį ir mėgstu.“

Birutė labai vertina laiką, leidžiamą su vyru Arvydu. „Jis nemėgsta viešumo, – sako pašnekovė. – Vyrui esu dėkinga už jo ištikimybę, sąžiningumą,  nuolatinį palaikymą, dėmesį, rūpinimąsi. Arvydas turi puikų meno suvokimą, labai daug skaito, todėl, turėdama tokį gyvenimo draugą šalia, ir aš kartu augu vidumi. Tai žmogus, atėjęs į mano gyvenimą  su stipriomis dvasinėmis vertybėmis, kurias atsinešė iš savo šeimos.“

Vidus svarbiau nei išorė

Dažnai pagiriama dėl elegantiškos, subtilios išvaizdos, pati Birutė sako daugiau dėmesio skirianti ne išorei, o vidinėms savybėms. „Sutinku, jog išvaizda yra kiekvieno žmogaus kultūros sudedamoji dalis. Norint atrodyti moteriškai, nebūtinai reikia lankytis prabangiuose salonuose, nešioti ryškių spalvų drabužius ar sodriai dažyti lūpas, – sako Birutė. – Atvirkščiai, pastelinės spalvos  labiau leidžia atskleisti ir pabrėžti moteriškumą.  Moters  išvaizda dažniausiai nusako ir jos vidinę būseną.  Visada žaviuosi protingomis, išmintingomis, oriomis, moteriškomis moterimis, kurių akyse  spindi ramybė ir gerumas.“

„Man svarbiausia – estetika, – teigia pašnekovė, – o ji turi būti visur: galvoje, mintyse, namuose, darbe. Nemėgstu chaoso ir netvarkos.“

Atrodo, veikliai ir nuolat matomai įvairiuose renginiuose B. Platkauskienei nepristinga energijos.  „Mano šviesaus at­minimo mamytė nuolat kartodavo, kad esu veikli  dėl to, jog gimiau ratuose pakeliui į ligoninę, – šypsosi Birutė. – Vis dėlto manau, kad viso to pagrindas yra genetika ir tai, jog visą gyvenimą „draugauju“ su sportu. Esu išbandžiusi daug ir pačių įvairiausių mėgėjiškų  pramogų, tačiau jau gerą  dešimtmetį esu nuosekli  ir lankausi sporto salėje,  o vasarą mėgstu dar ir pabėgioti bei pavažinėti dviračiu.“

Birutė apgailestauja, kad paroje yra vos 24 val., tad, sudėliojus  visus dienos darbus, norėtųsi, kad laiko šeimai, draugams  ir sau  liktų  daugiau. „Labai mėgstu ir pamiegoti, – prisipažįsta Birutė, kuri, nors ir laikosi sustyguotos darbotvarkės, kartais sulėtina tempą. – Juk esu tik žmogus su visomis silpnybėmis ir stiprybėmis.“

Kalbėjosi Gertrūda BUČIŪTĖ, užs. nr. 502

KOMENTARAI