B. Gadišauskienė: „Paveikslas – bendravimo priemonė“

B. Gadišauskienė: „Paveikslas – bendravimo priemonė“

Savaitgalį Jonavos kultūros centro (JKC) fojė šventiškai atidaryta jonavietės dailininkės Birutės Gadišauskienės tapybos darbų paroda „Svajonių miražai“. Pirmoji jos paroda surengta beveik prieš trejus metus Viešojoje bibliotekoje.

Popiežių Pranciškų sutiks ir jonaviečiai
Pagaliau turime visą rajono valdžią
Švenčių laukimas – dideliame draugų rate

Pasak pačios Birutės, per tą laiką ji parengė net septynias parodas Aukštaitijoje – Kėdainiuose, Kupiškyje, Panevėžyje, Ukmergėje. O tarp jų piešė mandalas, studijavo įvairias technikas, nes menininkei viskas įdomu.

Todėl ir šioje parodoje nėra vienos temos. „Čia rasite  jūrą ir šokį, lietų ir džiaugsmą, nusivylimą ir pavargusio žmogaus žvilgsnį. Kai kurie paveikslai  atspindi kelionių įspūdžius, kiti – tik svajones“, – sako dailininkė. Dalis kūrinių rodyti kitur, kai kurie – ką tik baigti. Ir parodos pavadinimas nėra atsitiktinis. Jis atspindi dabartinę autorės būseną.

O per atidarymą JKC parodų kuratorė Gitana Daugirdienė B. Gadišauskienės darbus pristatė taip: „Jūsų kūryba – tai pasakiškos fantazijos ir kasdienybė. Paveiksluose pasikartojantys šokėjų motyvai suteikia savitą skambesį. Per šį vaizdinį pasaulį skleidžiasi jūsų pasaulėjauta, santykis su gamta, religija, žmonėmis.“

Šventės „kaltininkė“ pakvietė susirinkusiuosius pabūti su paveikslais, muzika, daina ir siurprizais. „Manau, kad visi turime daug talentų ir galime juos realizuoti. Tik reikia būti laisviems“, – patikino ji.

Moteris prisipažino, kad anksčiau niekada nepiešė, nes neturėjo nei laiko, nei noro.

Renginyje dalyvavusi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vijolė Šadauskienė sakė: „Birutė – pavyzdys, kaip reikia išlaisvinti fantaziją ir suteikti sielai laisvę“ ir palinkėjo, kad ši paroda džiugintų jos draugus ir miestelėnus ir būtų ne paskutinė.

Tarybos narė Birutė Platkauskienė savo bendravardę pažįsta jau kelis dešimtmečius. Tačiau nustebo, kad ji atrado naują veiklos sritį. Politikė padėkojo menininkei už kūrybą  ir pridūrė, kad kuriantis žmogus yra gražus.

Pasveikinti Birutės iš Kėdainių atvyko buvę grupės draugai (kartu studijavo chemiją) – bendrovės „Lifosa“ technikos direktorius Rimantas Gokas ir liaudies menininkas Julius Urbanavičius. Pastarasis bendramokslei dovanojo savo drožinį ir knygą apie Kėdainių dailę. Jis patikino, kad Birutė jį „pritrenkė“. Ji septynmyliais žingsniais vejasi tuos, kurie tapo jau seniai. „Tai, ką aš mačiau iš pradžių ir ką dabar – nesulyginama“, – sakė svečias.

Pirmoji ir vienintelė B. Gadišauskienės piešimo ir tapybos mokytoja Inga Šišovienė į parodą atėjo pasidžiaugti Birute. Pasak jos, į dailės studiją ateina daug mokinių, bet ši „atsistojo ą savo kelią ir juo eina“. Pedagogei smagu, kad menininkės paveikslai skirtingo stiliaus. Džiugina ir jos asmenybė – tvirta, kūrybinga ir labai darbšti. Pati dailininkė patikino, kad stiliaus dar nėra, nes ji mokosi.

Autorę sveikino ir kiti buvę bendradarbiai, ilgamečiai draugai, pažįstami. Netrūko ir gėlių, ir prasmingų žodžių, palinkėjimų bei šypsenų.

Nuotaiką kėlė Janinos Miščiukaitės meno mokyklos auklėtinio Pauliaus Grigaravičiaus saksofonu atliekamos melodijos ir vokalinio ansamblio „Presto“ narės Redos Sakalauskienės dainos.

O bene svarbiausias buvo nuoširdus susirinkusiųjų bendravimas. Juk ne be reikalo ir pati parodos autorė mums sakė: „Nenoriu tapyti ir uždaryti paveikslų garaže, juos turi matyti žmonės, nes paveikslas – bendravimo priemonė. Tai ir mainų priemonė – kiek atiduodi, tiek ir gauni.“

B. Gadišauskienė yra sukūrusi apie 90 paveikslų. Atkurtos Lietuvos šimtmečio proga ji svajoja sukurti visą šimtą.

Kęstučio Putelio nuotr.

KOMENTARAI