Atėjo autobusų tuštėjimo metasAutobusai dėl mažėjančio keleivių skaičiaus į kaimus važiuoja vis rečiau, ir tai kai kuriems gyventojams, neturintiems nuosavų automobilių, sudaro sunkumų pasiekti miestą ar sodų bendrijas. Kęstučio Putelio nuotr.

Atėjo autobusų tuštėjimo metas

Mažėjantys keleivių, važinėjančių priemiestiniais maršrutais, srautai verčia vežėjus analizuoti susidariusią situaciją ir mažinti arba visai atsisakyti kai kurių nuostolius nešančių reisų. Kodėl kai kurie maršrutai darosi nuostolingi ir kaip šias problemas sekasi spręsti bendrovei „Jonavos autobusai“, mintimis pasidalijo įmonės vadovas Otaras Urbanas.

Palaikykime „Dainų dainelės“ dalyvius
Emigracijos fronto pergalės: jonaviečiai sugrįžta namo
Paminėjo 29-ąsias įmonės avarijos metines

Žinia pribloškė

Gyventojams, neturintiems nuosavų automobilių, susisiekimas autobusais yra tikras išganymas. Todėl, panaikinus vieną ar kitą reisą atitinkamu maršrutu, visada atsiranda nepatenkintų žmonių.

Neseniai į redakciją kreipėsi Jonavos Rimkų mikrorajone gyvenanti Vida B., turinti  sklypą sodų bendrijoje „Ežerėlis“, Šveicarijos seniūnijoje. Jos teigimu, nuo balandžio pradžios šį kampelį galima pasiekti tik individualiu transportu, nes nė vienas autobusas ten nebevažiuoja.

„Sužinojusi tokią nemalonią naujieną, kreipiausi į Autobusų stoties darbuotojus, kurie man paaiškino, kad, nesant keleivių, vežėjas nutraukė sutartį, vadinasi, šiuo maršrutu autobuso nebėra. „Ežerėlio“ sodai yra maždaug už dešimties kilometrų, o susisiekimo – jokio. Po vyro mirties likau viena, maniau, neprapulsiu, naudosiuosi vežėjų paslaugomis. Bet, matau, šie atsisakė jas teikti. Sako, nėra keleivių. Atėjo pavasaris, soduose prasideda tikras darbymetis, tad ir keleivių daugiau atsiras. Tikrai žinau, kad yra dar keli Jonavoje gyvenantys sodininkai, kurie norės važinėti autobusu“, – tarytum guodėsi moteris.

Pasak jonavietės, nuvažiavus iki Šveicarijos, pėstute tektų keliauti apie 7 kilometrus. Senyvo amžiaus žmonėms toks atstumas būtų sunkiai įveikiamas – juk sodininkai į sklypelius važiuoja dirbti, o ne ilsėtis. „Mes būtume patenkinti, jeigu „Ežerėlio“ link autobusas kursuotų nors dvi dienas per savaitę. Ir to pakaktų. Jeigu visai jokio susisiekimo nebus, tai kaip gyventi? Nejaugi dėl to teks atsisakyti sodo?“ – kalbėjo Vida B.

Seniūno nuomonė

Iki balandžio mėnesio sodininkus iki minimos sodų bendrijos nuveždavo privatus vežėjas „Drabava“, aptarnavęs maršrutą „Jonava–Šveicarija“. Tačiau tai tęsėsi tol, kol mokykla neturėjo mokyklinio autobuso. Įsigijus „geltonąjį“ autobusiuką, keleivių srautas sumažėjo, tad privačios firmos savininkui maršrutas tapo nuostolingas – jis  ketina nutraukti veiklą šiame ruože.

„Suprantama, kad vežėjas patiria nuostolių, todėl „varinėti“ autobusą dėl vieno ar dviejų žmonių neapsimoka. Jeigu bendrovę „Jonavos autobusai“ Savivaldybė dotuos, padengs vežėjo patiriamus nuostolius, tai tikriausiai žmonės nebus palikti likimo valiai, – dalijosi nuomone Šveicarijos seniūnas Algirdas Paplonskis. – Čia lygiai tas pats, kaip su traukiniais – Gaižiūnuose ir peronas atnaujintas, ir sąlygos keleiviams būtų geros, bet nė vienas traukinys šioje stotelėje nesustoja. Matyt, panaši situacija ir dėl „Ežerėlio“ sodų, juk viską lemia pinigai. Savivaldybė rems – autobusas važiuos. Bet jeigu šios paslaugos reikės tik vienam ar dviem keleiviams, tai vargu ar apsimokės dėl to skirti autobusą.“

Šveicarijos seniūno nuomone, siekiant optimizuoti „Jonavos autobusų“ veiklą, galbūt derėtų į tą patį maršrutą įtraukti ir Gaižiūnus, kur yra „Taurostos“ sodų bendrija, užsukti į Šveicariją. „Nebūtų autobusai tušti. Bendrovės vadovas turi vilties, kad susisiekimo paslauga bus teikiama. Gal ne kasdien, bet bent savaitgaliais reikėtų žmones pavėžėti“, – po susitikimo su „Jonavos autobusų“ direktoriumi sakė A. Paplonskis.

Nuspręs komisija   

O. Urbanas nelinkęs sodininkų palikti likimo valiai. Anot jo, ne viskas priklauso nuo bendrovės sumanymo – maršrutus tvirtina Savivaldybės Keleivinio kelių transporto komisija.

„Mes savavališkai negalime nei nutraukti, nei paleisti autobusų tam tikrais maršrutais. Pateiksime duomenis apie ridas, sąnaudas, numatomas gauti pajamas, apskaičiuosime, koks gali būti nuostolis, ir pateiksime komisijai, kuri nuspręs, ką daryti“, – komentavo situaciją „Jonavos autobusų“ direktorius.

Anot jo, privatus vežėjas nutraukia reisus iki „Ežerėlio“ ne savo malonumui, o todėl, kad maršrutas nepadengia sąnaudų. „Teko girdėti, kad į sodą keleiviai nuvažiuoja autobusu, bet po pietų valdiško transporto atsisako – stabdo pakeleivingas mašinas ir taip sugrįžta į namus. Žinoma, niekas nedraudžia žmonėms rinktis, bet kai važiuoja autobusas tuščias, sąnaudos lieka tos pačios. Savivaldybės biudžetas taip pat ne koks gausybės ragas. Dėl to ir maršrutų mažėja. Balandžio pabaigoje paaiškės „Ežerėlio“ reikalai, nes minėta komisija priims sprendimą“, – samprotavo O. Urbanas.

Pasak Keleivinio kelių transporto komisijos nario Kęstučio Macionio, jeigu susidarys grupė sodininkų, kurie tikrai naudosis bendrovės autobusais, tai tikėtina, kad jų noras bus patenkintas. „Būtų gerai, kad žmonės raštu kreiptųsi  tiesiai į mus ar į „Jonavos autobusų“ direktorių, nurodytų skaičių keleivių, ketinančių važinėti autobusu. Komisija išanalizuos padėtį ir nuspręs“, – sakė K. Macionis.

„Ežerėlio“ sodų bendrijos pirmininkas Dainius Majauskas abejoja, ar susidarys bent keli sodų savininkai, kurie naudosis viešojo transporto paslaugomis. „Ežerėlyje“ yra apie 220 sodininkų, bet dauguma jų turi savo automobilius ir jais važinėja. „Gal atsiras vienas kitas žmogus, kuriam labai svarbus autobusas, o didesnė grupė vargiai ar susidarys“, – atvirai sakė bendrijos pirmininkas.

Atsisakyti neketina

Prieš porą metų bendrovės autobusas važiuodavo į Bartonis, kur yra net kelios sodų bendrijos. Tačiau galop šio maršruto buvo atsisakyta, nes paaiškėjo, kad viešuoju transportu žmonės nesinaudoja. „Vienu reisu važiuodavo vidutiniškai 1,3 žmogaus. Rato Jonava–Bartonys–Jonava savikaina sudarydavo 100 litų senąja valiuta, o už bilietus vairuotojas surinkdavo apie tris litus. Tad per dieną įmonė patirdavo kelis šimtus litų nuostolių. Toje pusėje sodus įsigiję daugiausia Kauno gyventojai, o jonaviečiai važinėja savo transportu. Susisiekimo paslaugas dabar ten teikia Kauno vežėjas“, – dalijosi patirtimi O. Urbanas.

„Jonavos autobusų“ direktoriaus teigimu, įmonės transportas po porą reisų du kartus per savaitę suka į Keižonis, nors keleivių srautas labai menkas – vidutiniškai po 2–3 žmones.

Tačiau priemiestinių maršrutų bendrovė neketina atsisakyti, tad mūsų krašto situacija kaimiškose vietovėse, palyginti su kitais rajonais, nėra bloga. Anot pašnekovo, kituose rajonuose priemiestiniai maršrutai yra sutrumpinti, apsiriboja vienu kartu per savaitę arba net ir visai panaikinti.

Pavyzdžiui, į Upninkus darbo dienomis autobusai važiuoja šešis kartus per dieną. Grafikas sudarytas taip, kad dirbantiems žmonėms tiek Jonavoje, tiek Upninkuose būtų patogu ir nuvažiuoti į darbą, ir sugrįžti iš jo. Negali skųstis ir panoteriečiai – vienas maršrutas numatytas per Bereišius, o dar penkis kartus autobusas veža per Milagainius. Bukonis pasiekti galima taip pat penkis kartus per dieną.

„Mes nesiruošiame kaimų palikti be susisiekimo. Geriau mėginame susispausti ir bent vieną ar du kartus nuvažiuoti, bet keleivių nepalikti nežinioje. Tad, manau, kad komisija sutiks ir dėl maršruto į „Ežerėlio“ sodus“, – samprotavo O. Urbanas.

Situacija keičiasi

Kyla klausimas: kodėl mažėja keleivių srautas? Įmonės vadovo nuomone, tam yra nemažai priežasčių. Viena jų – Jonavos rajone drastiškai mažėja gyventojų skaičius, ypač kaimuose. Antras dalykas – daugėja individualių automobilių.

„Pastebėkite rytais, nuo 6 iki 8 valandos, lengvojo transporto judėjimą į Kauną. Didžiuliai srautai. Prieš dešimtmetį niekas nebūtų ir pagalvojęs, kad Jonavoje susidarytų mašinų kamščiai. O šiandien – tai realybė“, – tarsi nusistebi direktorius.

Įmonės vadovo teigimu, kai tik kuras pabrangsta, keleivių padaugėja, nes tada jiems kelionė pigiau atsieina. Tačiau bendrovės pajamos mažėja, kadangi tenka mokėti daugiau už kurą.

„Tik kurui atpigus, keleivių srautas vėl sumažėja, nes daugelis persėda į savo automobilius. Džiaugiamės, kad kuras atpigo, bet prarandame keleivius. Taigi pajamos automatiškai krinta. Kuro sąnaudos ir savikaina – kaip užburtas ratas“, – šyptelėjo jis.

Nelegalūs vežėjai

Dar viena keleivių stokos priežastis – nelegalūs vežėjai. Bendrovės vadovo teigimu, vadinamieji „dušmanai“ pakeitė savo veiklos braižą – „dirba“ per socialinius tinklus. „Facebook“ mirga nuo jų skelbimų: „Vežu į Kauną“. Net valandos nurodomos. Tuo užsiima jaunimas, kiti net šešiaviečius automobilius nusipirkę. Per dieną galima suskaičiuoti po 10 ir daugiau panašių skelbimų. „Aš suprantu, yra žmonių, važiuojančių savo reikalais. Bet daugiausia tų skelbimų autorių yra nelegalūs vežėjai. Galbūt jie veža autobuso kaina ir nelabai ką uždirba, tik kuras atsiperka, bet tokie asmenys nemoka mokesčių. Keleiviai, mielai priimantys šių nelegalų paslaugas, kerta šaką, ant kurios patys sėdi. Tokiu būdu mažėja keleivių maršrutiniuose autobusuose, todėl trūksta lėšų transportui atnaujinti. Juk sąlygas ir važiuojantiesiems geriname iš savo lėšų, tų pačių keleiviams parduotų bilietų. Sumažėjus žmonių srautui, svarstome klausimą dėl to ar kito maršruto panaikinimo. Tada gyventojai nepatenkinti. Yra ir jų pačių kaltės, kad taip atsitinka“, – dėstė O. Urbanas.

Direktorius sakė, kad tokių nelegalių vairuotojų netrūksta ir kaimų vietovėse – Upninkuose, Rukloje, Bukonyse. „Mes jau žinome ir jų automobilius, apsauga veja nelegalus iš autobusų stoties, nes čia ieško keleivių. Nelegalių vežėjų tikslas – užsidirbti. Sugedus tokio „geradario“ mašinai ar vairuotojui susirgus, žmogelis atskuba į stotį, o čia – jam reikalingas maršrutas panaikintas. Tada su „dušmanais“ važinėjęs pilietis piktinasi, kad bendrovė žmogumi nesirūpina. Bet mes važiavome, kol galėjome. Nebeliko keleivių, nebėra ir maršruto. Viskas ateina bumerangu“, – teigė įmonės direktorius O. Urbanas.

KOMENTARAI