Artėja vasaros laikas – pavogs vieną gyvenimo valandą

Artėja vasaros laikas – pavogs vieną gyvenimo valandą

Nuo ateinančio sekmadienio gyvensime vasaros laiku. Mat kovo 26 dieną 3 valandą nakties laikrodžių rodykles turėsime pasukti viena valanda pirmyn. Tokiu laiku gyvensime iki spalio pabaigos.

Atnaujintos palatos padės pacientams greičiau sveikti
Naujagimių skaičius Jonavoje nuteikia optimistiškai
Sveikatos priežiūrą pagerins moderni medicinos įranga

Moteris erzina

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, laikas keičiamas du kartus per metus – kovo ir spalio mėnesiais. Taip ištikimi lietuviai vykdo neribojančiai galiojančią ES direktyvą.

Gyventojų nuomone, tokia laiko kaita išbalansuoja organizmą, jis patiria stresą ir yra priverstas derintis prie pasikeitimų. Pasak jonavietės Akvilės B., ši ceremonija duoda tik neigiamų emocijų, o ne, kaip teigia politikai, taupo elektros energiją. „Gerai, pasuksiu laikrodžio rodyklę viena valanda pirmyn, vadinasi, turėsiu keltis anksčiau, nei iki šiol. Į darbą taip pat ateisiu „ne savo“ valandomis. Nesu vyturys, kaip kiti, tad bus sunku įsijungti į darbą ir pajusti įprastą ritmą. Antra vertus, pietauti esu įpratusi nuo 12 valandos, o dabar turėsiu prievartauti save ir sėstis prie patiekalų anksčiau. Vakarai, be abejo, pailgės. Laik-

rodžiai rodys vėlų vakarą, o iš tiesų mano galvoje suksis kitas laikas. Atvirai sakant, mano organizmas jautriai reaguoja į tokius pokyčius. Bet, kaip sakoma, prieš vėją nepapūsi. Daug ką darome taip, kaip nurodo Lietuvos valdžia“, – samprotavo miesto gyventoja.

Margarita K. teigė labiau linkusi pripažinti žiemos laiką, prasidedantį spalio mėnesį. „Tada sukame laikrodžio rodyklę viena valanda atgal. Taigi vieną parą galime ilgiau gyventi. O vasaros metas man netinka. Gyvenu pagal tik man tinkančią tvarką, todėl pokyčiai mane erzina, nervina, iš pradžių nenoriu net su kolegomis bendrauti. Tam, kad priprasčiau, prireikia apie mėnesio. Vėliau jau lyg ir nieko. Tik pagalvokite, pasuksime vieną valandą į priekį, vėl deginsime rytais elektrą, nes be jos namuose juk nežlibinėsime. O vakarais turėsime prisimąstyti visokiausių reikalų, kad pagaliau sulauktume  mums įprasto laiko miegui, o ne pultume į lovą pagal Europos Sąjungos nurodymą“, – piktinosi moteris.

Išsibalansuoja organizmas

Jonavos ligoninės vaikų ligų skyriaus vedėjos Jolantos Gasienės teigimu, kūdikiams ir ikimokyklinukams laiko pasikeitimai didesnės reikšmės neturi. „Į tokius pasikeitimus reaguoja mokyklinio amžiaus vaikai. Juos, kaip ir suaugusiuosius, ta viena valanda veikia psichologiškai. Bet, pavyzdžiui, vaistų vartojimas truputį kitu laiku bėdos tikrai nepadarys – tai ne ilga pertrauka, dėl to baimintis nederėtų“, – samprotavo gydytoja.

Tačiau, anot J. Gasienės, ji pati linkusi labiau vertinti pastovumą, o ne laiko kaitaliojimą. Jos nuomone, daugelis dalykų priklauso nuo to, kada žmogus mėgsta keltis – rytui auštant ar saulei patekėjus. „Pelėdos visada linkusios ilgiau pamiegoti, o vyturiai lengviau pabunda ir būna darbingi pakirdę anksti“, – sakė ji.

„Bitutės“ darželio-mokyklos ikimokyklinio meninio ugdymo mokytojų Dalios Asadauskaitės ir Jūratės Griciūnienės nuomone, vaikai jautriai reaguoja apie mėnesį. Pasak Dalios, pereinamąjį laikotarpį ir ji pati išgyvenanti labai sudėtingai, nes vasaros laikas paankstina kasdienį gyvenimą. „Bet jis man labiau patinka nei žiemos, nes ilgesnis šviesus paros metas. Išgirdusi kalbas, kad Lietuvoje nusistovės žiemos laikas, turėsime ilgesnį tamsos laikotarpį, kiek susierzinau – man reikia daugiau šviesos“, – prisipažino D. Asadauskaitė.

Jūratės teigimu, kiekvieną kartą, pasukus laikrodžio rodyklę į priekį ar atgal, žmonės išgyvena stresą. „Ypač tai jaučia ligoniai, vaikai, kuriuos reikia pratinti prie maitinimo. Keičiasi valanda – sutrinka apetitas. Kadangi namuose turiu katiną, pastebėjau, kad jo reakcija į pasikeitimus būna labai keista – tampa neramus, irzlus, slampinėjantis iš kampo į kampą“, – dalijosi patirtimi J. Griciūnienė.

Abiejų pedagogių nuomonės sutapo – būtų geriau, jei laikrodžių nereikėtų sukioti.

Vaikų lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ dirbančios Irmos Jefimovos nuomone, pirmos savaitės vaikams yra nelengvos. „Ateina į įstaigą apsnūdę, neišsimiegoję, Apie pietų miegą nėra ką kalbėti – negali gi vaikučio per prievartą užmigdyti kitomis valandomis, kai jie įpratę prie senos tvarkos. Tiesiog išsibalansuoja. Nieko gero iš to  kaitaliojimo. Nejaugi taip sunku suderinti, kad nebereikėtų laikrodžių sukinėti? Būtų geriau vasaros laikas – tegul anksčiau švinta, vėliau temsta“, – dalijosi mintimis I. Jefimova.

Karvei nepasakysi

Laikrodžio rodyklių sukinėjimas nepatinka ir kaimo žmonėms, laikantiems paukščius ir naminius gyvūnus. Anot jų, žmogui dar gali paaiškinti, kad dabar reikia keltis, valgyti ar ruoštis į lovą. „O kaip pasakyti karvei, kad ateisiu jos melžti visa valanda anksčiau? Gyvuliai pripranta prie nusistovėjusios tvarkos, tad pasikeitimas – jiems ne į naudą. Kai dabar nueinu melžti, jos jau pasiruošusios laukia šios procedūros, o kai pasuksime laikrodžius, tvarte turėsiu jas budinti, kad atsikeltų, nes galvijai dar tebemiegos. Ir kiekvieną kartą šitaip. Man visai nepatinka tokia makalynė, – pasakojo ūkininkė Vilma. – Kokia čia kalba apie elektros taupymą? Su pienu grįžusi iš tvarto aš jau nebedegu šviesos virtuvėje, pakanka ryto aušros. O kai pasuksime laikrodžius, turėsiu žibinti ir išeidama į fermą, ir sugrįžus iš jos. Tai kas, kad vakare bus ilgiau šviesu? Rytas viską atsiims. Esu įpratusi keltis penktą valandą be  žadintuvo. O dabar turėsiu nustatyti, kad skambėtų. Juk iš tiesų penkta valanda atitiks dabartinę ketvirtą. Argi tai normalu?“

Moteris juokiasi, kad į laiko kaitaliojimą nereaguoja nebent tik kaimo laikrodžiai gaidžiai. Aniems nerūpi, kiek valandų – gieda, laikydamiesi tik jiems vieniems žinomos tvarkos.

Ūkininkas Juozas šmaikštauja, kad jam laikrodis nebereikalingas, nes nereikia skubėti į valdišką darbą ir bijoti, kad nepavėluotų. „Turiu savo ūkį, kuriame melžiamų karvių nėra, tai toji valanda problemų man nesudarys. Galvijai laikosi biologinio laiko, jei iš vakaro priėda, tai rytais ilgiau miega. O keliasi tada, kai ateinu jų pašerti. Pažiūrėkite, kaip elgiasi vištos: žiemą eina anksčiau miegoti, o pavasarėjant – vėliau, – dalijosi patirtimi Juozas. – Kol dirbau įstaigoje, būdavo kebliau. Dabar keliuosi, kai pradeda švisti, ir keliauju apsidairyti po fermą. Tačiau, mano manymu, Lietuva turėtų apsispręsti, kuriuo laiku gyventi ir nebesukinėti laikrodžių. Juk pasitaiko ir kuriozų – žmonės pamiršta pasukti rodykles.“

Nenori išsiskirti

Premjeras Saulius Skvernelis sakosi palaikąs poziciją nekaitaliodami laiko, tačiau, nenorint išsiskirti iš ES valstybių, laikas ir toliau bus kaitaliojamas. Anot Ministro Pirmininko, apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos piliečių norėtų gyventi nekaitaliojant laiko, nes iškyla problemų vaikams – keičiasi kėlimosi į mokyklą ir darželius laikas. Tai esąs vienas aspektas – mūsų žmonių valia, kurią ir jis būtų linkęs palaikyti.

„Tačiau yra ir kita pusė. Mes esame ES nariai, turėdami vieną laiko režimą, turėtume 2 valandų atsiskyrimą. Tai yra verslo klausimai, tai yra bendradarbiavimo klausimai ir galiausiai tai yra vienas iš sprendimų, kalbant apie visų ES valstybių narių tam tikras bendras pozicijas. Galbūt tai nėra strateginis, esminis dalykas, bet irgi bendras požiūris, ar mes norime išsiskirti“, – komentavo S. Skvernelis.

2015-ųjų lapkričio mėnesį Seimas priėmė nutarimą ir pasiūlė Vyriausybei žengti žingsnius, pakeičiant ES direktyvą dėl laiko ir leidžiant Lietuvai nuspręsti pačiai, kokiu laiku gyventi. Tačiau Vyriausybė į Europos Komisiją dėl to nesikreipė.

Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodo tikslų vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafiką.

KOMENTARAI