Ar ligoninės likimas priklausys nuo ministro?

Ar ligoninės likimas priklausys nuo ministro?

Jau penkerius metus Jonavos ligoninei vadovauja ir, laimėjusi konkursą, nuo rugpjūčio 1-osios antrąją savo darbo kadenciją pradės Aldona Balutienė. Su direktore kalbėjomės apie per tą laiką įvykusius ir tebevykstančius pokyčius ligoninėje, dar tebelaukiančias sprendimo vietinio masto problemas ir gresiančią šalies gydymo įstaigų reformą.

Padėkota kolektyvų vadovams
Pristatyti svarbūs jonaviečiams milijoniniai projektai
„Maisto bankas“ kviečia dalyvauti akcijoje

Tenka skaičiuoti

Pasak A. Balutienės, Jonavos ligoninė stengiasi išlikti, būti konkurencinga, racionaliai tvarkyti savo ūkį.

Įstaigai yra suteikiama lėšų pagal Valstybės investicijų programą (VIP), vykdomi remontai. Per šią kadenciją suremontuota beveik visa ligoninė. Šiuo metu remontuojamas pirmas aukštas – baigiama suremontuoti ir praplėsti reanimacijos kompleksą, liko Priėmimo-skubiosios pagalbos bei Fizinės medicinos ir ambulatorinės reabilitacijos skyriai. Šiemet darbus čia tikimasi baigti. Jei situacija nepasikeis, dabartiniam sveikatos apsaugos ministrui „palaiminus“, ligoninėje virš sterilizacinės, kur yra nebaigtos tvarkyti patalpos, kitais metais bus įrengtos  pooperacinės palatos, liftas.

Ilgai lauktą ir neseniai prasidėjusį Vaikų ligų skyriaus re­montą,  kadangi jis nebuvo įtrauktas į VIP, remia rajono Savivaldybė. Šiemet ji skyrė lėšų  trečdaliui projekto (160 tūkst. eurų), tikimasi, kad  skirs ir kitais metais.  Šiuo pokyčiu kolektyvas labai džiaugiasi, nes nuo pat pastatymo patalpos čia buvo tik kosmetiškai padažytos.

„Konsultacijų polikliniką suremontavome patys iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Reikalingą įrangą, kad ir nebrangią, perkame taip pat iš savų pinigų. Pastaruoju metu jos nupirkome okulistams.

Išsaugojome savo maitinimą. Lietuvoje likusios tik kelios ligoninės, kur yra maisto blokai. Todėl ligoniai gauna šviežesnį maistą, ir pigiau išeina. Manome, kad tokią tvarką kol kas išlaikysime. Tik patalpoms reikėtų kapitalinio remonto. Minimalios technikos esame nupirkę. Stengiamės maitinimą priartinti prie standartų, bet dar daug ko trūksta“, – pasakojo pašnekovė.

Skalbyklos paslaugas gydymo įstaiga perka, nes skalbti patiems nebeapsimoka. Atsisakė ir dalies nereikalingų pastatų  – grąžino Savivaldybei, tad liko mažiau ūkinių išlaidų.

Kitur yra problema darbuotojų trūkumas, o Jonavos ligoninėje jų iš esmės užtenka, tiesa, dar reikėtų vieno kardiologo ir odos ligų gydytojo.

Kitų specialistų netrūksta, nes netoli Kaunas, iš kurio nemaža dalis jų atvyksta.  Kaip ir buvo reikalaujama, nuo gegužės darbuotojams buvo pakelti  atlyginimai.

Skolų, už komunalines paslaugas ir kitokių, ligoninė neturi. O prieš penkerius metus įstaiga buvo ant bankroto ribos – ją slėgė 3,5 mln. litų skolos. Tuomet 400 tūkst. litų skyrė Savivaldybė,  likusias sumas pamažu dengė pati įstaiga.

„Turime skaičiuoti, – patikino direktorė. – Paslaugų rūšys – stebėjimo, dienos stacionaro, dienos chirurgijos – ligoninėje teikiamos ir dėl to, kad viskas atsieitų pigiau, kad ligoniai čia negulėtų, kad jų nereikėtų maitinti.  Bet kartais tenka eiti ir į nuostolį, negali visko pasverti.“

Problemos – įveikiamos

Pašaliniam stebėtojui bene labiausiai užkliūva ligoninės aplinka. Šaligatviai, aikštelės, važiuojamoji dalis, švelniai tariant, neblizga. Jas turėtų remontuoti Savivaldybė. Opi problema ir automobilių parkavimas. Tai pripažįsta ir įstaigos vadovė.

Anot jos, kai prie Konsultacijų poliklinikos suvažiuoja daug automobilių, užstato kelius, net greitajai pagalbai būna sudėtinga pravažiuoti. Ligoninė pirmiausiai nori išspręsti paslaugų teikimą. Pavyzdžiui, kai su tralu atveža deguonį, jis negali apsisukti per tas mašinas. Maisto produktus atveža – irgi tie patys rūpesčiai.

Dar 2016 m. buvo parengtas Jonavos ligoninės ir Pirminio sveikatos priežiūros centro teritorijos privažiavimų, automobilių stovėjimo aikštelių ir pėsčiųjų takų rekonstravimo projektas. Vėliau jis buvo suskaidytas į keturis etapus. Stabdis įgyvendinti projektą buvo lėšų stoka. Šįmet „ledai pajudėjo“ – Savivaldybės taryba skyrė 200 tūkst. eurų pirmojo etapo rekonstravimo darbams, t. y. privažiavimui ir automobilių stovėjimo  aikštelei prie Konsultacijų poliklinikos įrengti.

„Kai aplinka bus galutinai sutvarkyta, minėtos problemos turėtų nelikti“, – tikisi A. Balutienė.

Ligoninės direktorė turi įvairių planų. Remontuojant patalpas, ketinama padaryti atskirus dienos stacionarą ir slaugos skyrius. Bet dabar negali pradėti naujų darbų, nes su nerimu laukia, kuria linkme pakryps Seimo patvirtinta prieštaringai vertinama gydymo įstaigų tinklo pertvarka. „O jei pradėsime ir paaiškės, kad reikia daryti visai kitaip? – svarsto gydytoja. – Tada bus veltui išleisti pinigai ir sugaištas laikas. Todėl delsiu, laukiu.“ (Nors Prezidentė ir nepasirašė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimų bei juos lydinčių teisės aktų, jų likimas dar neaiškus. Valdantieji neeilinėje sesijoje žada Prezidentės veto atmesti. – V. S.)

Duomenys – ne tokie

A. Balutienės pasiteiravome, kokia jos nuomonė dėl interneto portale delfi.lt neseniai publikuoto straipsnio, kuriame paviešintas sąrašas ligoninių, kuriose pacientai santykinai daugiausiai miršta nuo infarkto ir insulto. Į šį sąrašą pateko ir Jonavos ligoninė. Teigiama, kad 2017 m. čia dėl ūmaus miokardo infarkto hospitalizuoti penki žmonės, iš jų trys mirė, tad mirštamumas sudarė 60 proc.

Ši publikacija mūsų ligoninės direktorei (o ir daug kam) sukėlė nemažai klausimų ir abejonių. Ji su daug kuo nesutinka.

„Esmė ta, – aiškino pašnekovė, – kad šiuo metu jau ketveri metai sveikatos apsaugos ministro įsakymu veikia vadinamieji klasteriai dėl insulto ir infarkto. Pagal juos, ligoniai, įtarus šias diagnozes, iš rajonų turi būti vežami tiesiai į trečiojo lygio gydymo įstaigas, o iš Jonavos rajono – į Kauno klinikas. Ir kuo greičiau žmogų ten nuveši, tuo tikimybė jį išgelbėti didesnė, aišku, jeigu netenka laukti eilėje. Tik labai sunkius ligonius, kurių nebespėtų nuvežti iki Kauno,  greitoji pagalba pristato pas mus, ir jie patenka į reanimaciją.“

A. Balutienė sakė nesuprantanti, iš kur straipsnyje paimti minėti neva 2017 metų duomenys. „Peržiūrėjome ligos istorijas. Iš tikrųjų visi šie ligoniai turėjo būti nuvežti į Kauną, o ne atsirasti pas mus. Mes pasitikslinome, kad per metus gydėme 24 žmones, sergančius infarktu, mirė aštuoni. Iš jų trys mirė mums grąžinti iš Kauno klinikų labai sunkios būklės, kai tikrai negalima buvo išgelbėti“, – turima statistika dalijosi medikė.

Kitoje paviešintoje lentelėje informuojama, kad Jonavos ligoninėje pernai dėl išeminio insulto gydyti 55 ligoniai, iš jų 16 mirė, t. y. mirštamumas siekė 29 proc. A. Balutienė akcentavo, kad visi 55 besikreipusieji pagalbos pirmiausiai buvo nuvežti į Kauno klinikas, jiems atlikta kompiuterinė tomografija išsiaiškinti, ar tikrai yra insultas. „Dalį ligonių ten paliko ir gydė, o kurie buvo labai sunkūs, grąžino mums. Jei jie, pavyzdžiui, buvo garbaus amžiaus, sirgo keliomis gretutinėmis ligomis, ką mes galėjome padaryti? Svarbu ir kada kvietėsi greitąją pagalbą, ir kitos sunkios būklės priežastys, kurių čia niekas nenagrinėja ir nežino. Logiška, kad šie žmonės turėjo didesnę tikimybę kažkur mirti…“ – garsiai mąstė gydymo įstaigos vadovė. Klausantis šių minčių, piršosi išvada, kad kauniečiai gydytojai, siųsdami atgal sunkius ligonius, nenori  prisiimti sau didesnio mirštamumo vidurkio, kuris skaičiuojamas 30 dienų nuo ligos nustatymo.

Be to, iš mūsų ligoninės Priėmimo skyriaus į trečią lygį  su krūtinės anginos diagnoze pernai atvežta 90 ligonių, grąžinta 47. „Trečio lygio įstaiga turėtų juos visus gydyti. Juo labiau kad mes neturime nei kardiologijos, nei neurologijos skyrių, šioje srityje nesame specializuoti“, – teigė direktorė.

Kokiu tikslu straipsnyje pateikti duomenys? Pasak A. Balutienės, „jie sugalvojo, paėmė šį kriterijų, nors galėjo ir kitą paimti.“ Ar tai atspindi gydymo įstaigų darbo kokybę, ji labai abejoja. Reikėtų išnagrinėti kiekvieną atvejį. Tai yra lyg ir pretekstas ligoninėse kažką keisti, nes jos neva teikia nekokybiškas paslaugas. „O kurias įstaigas ir kaip keis, mes jokios informacijos neturime“, – nerimo neslėpė direktorė.

Geriau nebus

Teigiama, kad po gydymo įstaigų reformos pagerės paslaugos, sumažės eilės. „Bet kaip jos gali sumažėti, jeigu bus mažiau paslaugų teikimo vietų? – prieštarauja pašnekovė. – Aš manau, kad jos gali tik padidėti.“

Sakoma, kad kai kuriose ligoninėse reikia daugiau slaugos lovų. Pasak A. Balutienės, mūsų rajonas jų turi pakankamai: Bukonyse  yra 25, Jonavoje  – 49. Pagal poreikį, galėtų būti nebent kokiomis penkiomis lovomis daugiau.

Gyventojų sumažėjo, bet kiekviename rajone skirtinga specifika. Pavyzdžiui, palyginti su kitais rajonais, pas mus būna daug traumų.

„Jei Jonavoje nebūtų traumatologų, ar visus vežtume į Kauną? – retoriškai klausė A. Balutienė. – Jeigu visuose apskrities rajonuose taip būtų – ar sugebėtų Kaunas priimti visus ligonius? Ir apskritai – neatsitiks gi taip, kad trečio lygio įstaigos taps guminės ar kad žmonės ims mažiau sirgti.“

Kai kurioms ligoninėms, ypač Rytų Aukštaitijos,  priekaištaujama, kad atlieka mažai operacijų. Jonavoje jų daroma daug – apie 2 000 per metus. Mūsų rajone ir gyventojų nesumažėjo tiek, kiek ten.

„Jeigu mes esame devintas miestas pagal dydį, tai gal ligoninė turi likti? – toliau galimais pokyčiais stebisi A. Balutienė. – Tačiau mūsų mažas atstumas iki Kauno – laikoma, kad yra patogu vežti visus ligonius ten. Bet yra ne visai taip. Pavyzdžiui, žmogų naktį greitoji nuveža į kaimyninį miestą, ir jo nepaguldo į ligoninę. Kaip jis parvažiuos namo?“

Anot medikės, dabar ligoninės palaiko ryšius su savivaldybėmis, šios stengiasi savo gyventojams padaryti ką nors gero. Įsigaliojus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui, savivalda netektų tokios įtakos kaip dabar, viską spręstų Sveikatos apsaugos ministerija.

Būtų sprendžiami klausimai ir dėl gydymo įstaigų turto.

Didžiausią nerimą medikams kelia tai, kad tame įstatyme įstaigų tinklo formavimas pavedamas vienam sveikatos apsaugos ministrui. Pašnekovė, kaip ir kiti šios srities specialistai,  priekaištauja reformos inicia­toriams: „Parašykite įstatyme privalomus kriterijus įstaigai, kad ji išliktų. Dabar nėra jokių kriterijų, ligoninės likimas gali priklausyti nuo ministro norų.“

KOMENTARAI