Ar jaučiate artėjančių Kalėdų alsavimą?Virgilijus, senjoras. K. Putelio nuotraukos.

Ar jaučiate artėjančių Kalėdų alsavimą?

Kasdien vis arčiau – didžiosios metų šventės. Jų laukimo šurmulys jau didėja: puošiama aplinka, rūpinamės dovanomis. Pasiteiravome jonaviečių: ar jaučiate artėjančių Kalėdų alsavimą?

Europos paveldo dienomis – ekskursija po rajono bažnyčias
Sniego pusnyse šėlo gausus būrys jonaviečių ir miesto svečių
Vaikai mokėsi verslumo ir išbandė tradicinius amatus

Virgilijus, senjoras: „Žinoma, kad laukiame ir ruošiamės šioms dvasingoms ir gražioms šventėms. Dovanėles artimiems žmonėms renku po truputėlį visus metus. Stengiuosi, kad atitiktų amžių:  vyresniam – vienokį daiktelį, jaunesniam – kitokį. Dairausi parduotuvėse ar turguje, negalvodamas, kam atiteks mano pirkinys. Bet patraukia dėmesį – ir nusiperku. Taip ir kaupiasi šventėms. Mano nuomone, Kalėdos neturėtų būti brangios ir pavirsti išlaidavimo švente. Svarbiausia – dėmesys žmogui, artimam šeimos nariui. Jos turėtų būti simbolinės ir atitikti Kalėdų dvasią. Prekybos centrai iš anksto kviečia pasidairyti ir įsigyti norimą prekę. Tai gal ir gerai – nereikia prieš šventes stumdytis eilėse. Daugelyje miestų kalėdinės eglės įžiebiamos labai anksti, net lapkričio mėnesį. Gal būtų geriau, jeigu šventinė nuotaika pradėtų alsuoti nuo gruodžio vidurio. Juk pripranta akys, laukimo jausmas priblėsta, o pačios šventės nebebūna tokios įspūdingos. Bet kaip yra, taip ir gerai. Visiems jonaviečiams linkiu pagarbos vienas kitam, ramybės, sveikatos, stiprybės ir širdies šilumos.“

Živilė, teatro režisierė: „Jaučiu Kalėdų dvasią, gruodžio 8-ąją bus įžiebta miesto eglė. Man atrodo, labai normaliu laiku – nei per anksti, nei per vėlai. Man Kalėdos prasideda nuo gruodžio 1-osios – lapkričio pabaiga įžengia į kalėdinį laikotarpį. Savo artimiesiems – vyrui, dukrai – kasmet dovanoju kažkokį daiktą. Tiesa, tai darau ne aš, o Kalėdų Senelis. Jis būna gana dosnus ir atneša naudingų ir labai praverčiančių dovanų. Kartais joms įsigyti tenka pataupyti gerus metus. Dar ir dabar tebekaupiam Kalėdų Seneliui pinigus, kad mums atneštų gerą dovaną. Įtariu – savo maiše mums atneš viryklę. Na, kartą per kelerius metus galima pasilepinti ir brangia dovana. Ne kasmet Kalėdos būna prabangios. Supratau, kad Kūčių vakarienei reikia pagaminti tiek patiekalų, kad jų netektų krauti į šaldytuvą ir paskui maitintis visą savaitę. Tad esu tikra – šiemet Kūčių valgių kitai dienai neliks. Taip nusprendžiau pernai – gaminti tiek, kiek per vakarą galima suvalgyti. Kalėdų pietums pakaks anties ar žąsies, o Naujųjų sutikimui pasitenkinsime įvairiomis užkandėlėmis. Manau, sutaupysime pinigų.  Beje, suaugusieji tarpusavyje gali pasikeisti dovanomis, o vaikučius būtinai turi aplankyti Kalėdų Senelis, nes jis atneša tikėjimą Kalėdų stebuklu. Atvirai kalbant, aš ir dabar tuo stebuklu tikiu.“  

Laima, senjorė: „Jaučiu kalėdinę dvasią ir galvoju, ką čia artimiesiems nupirkus – Sauliui, Audronei, anūkėliams. Vis mąstau, nes Kalėdos man – pati didžiausia šventė, Kūčios dvelkia paslaptingumu, kiekvienas stengiamės turėti norą ir melstis, kad jis išsipildytų. Per šventes susirenkame pas sūnų Saulių – būna labai smagu ir gera būti su savo šeimos nariais. Anksčiau išleisdavau daugiau pinigų dovanoms, pirkdavome daug papuošalų, o sūnui siūlydavau pačiam kažką išsirinkti. O dabar pasikeitė požiūris, nes vaikai užaugo, anūkai taip pat dideli. Nė nežinau, ką šiemet jiems dovanosiu. Sakau, gal kokį didelį vaisių nupirksiu, perrišiu, gražiai supakuosiu.  Dideliems juk papuošalų ar kažkokio drabužio nebedovanosi. Namus šventiškai papuošiu iš anksto, man nenusibosta, priešingai – širdyje jaučiu, kad ateina kažkokia paslaptis, kažkoks neįvardytas stebuklas. Būna ramu ir gera. Patinka ir miesto spindesys – einu gatve, dairausi, atrodo, Kalėdos jau atėjo. Ir negali nesišypsoti, nesidžiaugti – smagi nuotaika.“

Jūratė, verslininkė: „Dovanos jau supirktos – jomis rūpintis pradėjau dar nuo liepos mėnesio. Visas jas paslėpiau, tad bijau, kad sunku bus surasti. Ne kiekvienais metais būnu tokia rūpestinga, pasitaiko ir taip, kai dovanų pirkti skubu paskutinėmis prieššventinėmis dienomis. O šiemet kažkaip pavyko šį klausimą išspręsti iš anksto – ramu. Aš perku praktiškas dovanas, kurios praverstų kasdienybėje. Ir anaiptol nebrangias, sakykime, už 15 eurų galima padovanoti labai reikalingą daiktelį. Jų įsigyju dažniausiai įvairiose mugėse. Pavyzdžiui, nemažai dovanų nupirkau šią vasarą vykusioje Jūros šventėje Klaipėdoje. Mūsų šeimai reikia nemažai dovanų. Tik pagalvokite – prie Kūčių vakarienės stalo susėda 14 žmonių. Kiekvieną daiktą būtina gražiai supakuoti – laukia milžiniškas ir daug kruopštumo reikalaujantis darbas. Gaila tik, kad tos grožybės išardomos kosminiu greičiu, šimtus kartų sparčiau, negu supakuojamos. Man patinka, kad mieste jau pasirodo švenčių akcentai, puošiasi prekybos centrai, privatūs kiemai. Nereikia stebėtis – Europa kalėdiniais burbulais pradeda puoštis jau nuo rugsėjo. Mano nuomone, taip ir turėtų būti. Visiems linkiu baltų, snieguotų Kalėdų.“

Danguolė, medikė: „Prisipažįstu – man išankstinės Kalėdų puošmenos nelabai patinka. Šios gražios šventės laukimas turi būti pagrįstas ne išoriniu blizgesiu, bet giliu jausmu, o joms skiriami akcentai galėtų pasirodyti likus tik kelioms dienomis iki Kalėdų. Seniau taip ir būdavo. O dabar, matant blizgesį prieš gerą mėnesį, tas laukimas nublanksta, o pačios šventės praranda savo žavesį. Mes išsaugojome tradiciją keistis dovanomis. Man labiau patiktų simbolinės dovanėlės. Bet dabar daugelis dairosi kuo brangesnių. Gal tam, kad nustebintų vienas kitą? Jei vienas rado labai gražią, tai kitas ieško dar prašmatnesnės, trečias laksto po prekybos centrus, norėdamas pasipuikuoti prieš du pirmuosius. Mano šeimoje įprasta dovanoti kvepalus. Aš jų turiu tiek, kad keleriems metams pakaks. Labai prašau – nebedovanokite man kvepalų! Kalėdoms tiktų paprasta dovanėlė – vazoninė gėlė, kuri ilgai žydėtų ir puoštų namus, ar koks suvenyras. Labai patinka atvirukai su ranka užrašytais linkėjimais, lipdukai su miesto vaizdu. Aš pati dovanas renku visus metus. Pamatau kokį gražų paveikslą, dėžutę – ir įsigyju. Turiu tiek atsargų, kad pakaks dar ir 2018-ųjų Kalėdoms. Pernai, viešėdama Tunise, aptikau labai patrauklius išraižytus indelius – beveik visiems giminaičiams jų parvežiau. Tai gali būti miela dovana, kurios Lietuvoje nerasi. Iš anksto apsirūpinus kalėdiniais niekučiais, galima sutaupyti nemažai laiko.“ 

Eugenijus, senjoras: „Man Kalėdos jau prasidėjo, nes sulaukiau pačios didžiausios dovanos – sūnus su žmona iš Norvegijos atostogauti atvažiavo. Tai tikra šventė, negali nesidžiaugti. Aš dovanomis esu jau apsirūpinęs. Į parduotuves nevaikščiojau ir nesidairiau po vitrinas. Man paskambino iš vienos prekyvietės ir pasiūlė, kas galėtų būti gera dovana. Pasiūlymai tiko, aš juos priėmiau. Tad mano dovana yra labai praktiška ir tinkama buityje. Anūkai jau dideli, vaikai taip pat suaugę ir savarankiški. Viena anūkė kaip tik gimė beveik per šventes, tad sutapatinsime gimtadienį ir Kalėdas. Visi drauge pavalgysime Kūčių vakarienę, kartu praleisime kitas dienas, pasidžiaugsime vieni kitais – juk į vieną būrį dažnai nesusirenkame. Anksčiau Kalėdų viešai lyg ir nešvęsdavome ir tokio išankstinio blizgesio nebūdavo. Dabar pasirengimas artėjančioms metų šventėms – tai tarsi duoklė mums, vyresnės kartos žmonėms, už tai, ko neturėjome praeityje. Man patinka, kai miesto eglė suspindi gruodžio pradžioje, kaip tai daroma mūsų mieste. O pratęsiant kalbą apie keitimąsi dovanomis, žinau, kad turėsiu dar paplušėti – trūksta kelių smulkių dalykėlių. Manau, kad turėsiu išleisti kokį šimtą eurų. Bet tokioms gražioms šventėms jų negaila. Visiems linkiu geros nuotaikos ir tikėjimo stebuklu.“

 

KOMENTARAI