Aplinkosaugininkai bus negailestingi teršėjamsK. Celiešius 2016-uosius vadina sudėtingais. Kęstučio Putelio nuotr.

Aplinkosaugininkai bus negailestingi teršėjams

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Jonavos rajono agentūros vedėjas Kęstutis Celiešius, apžvelgdamas 2016-uosius, sako, kad jie buvę itin darbingi ir sudėtingi. Jo vadovaujamas kolektyvas surengė daugybę reidų, išaiškino nemažai pažeidėjų, tyrė įvairius skundus.

Turkų viešnagė Jonavos Senamiesčio gimnazijoje
Miesto tvarkymo darbų galo dar nematyti
Senjorų klubo „Polėkis“ popietė

Pažeidėjų mažėja

Praėjusiais metais už įvairius pažeidimus administracinėn atsakomybėn patraukta 120 asmenų. Pasak K. Celiešiaus, pažeidimų skalė yra labai įvairi. Tai netinkama atliekų priežiūra, neteisėtas atliekų deginimas, nuotekų, srutų ir mėšlo tvarkymas, žvejybos, medžioklės, kitokie pažeidimai ir t. t.

„Pernai mėlynių rinkimo sezonu išaiškinome penkis asmenis, neteisėtai, su specialiomis šukomis, rinkusius uogas. Konfiskavome žvejybos įrankius ir nubaudėme piniginėmis baudomis kelis neteisėtai žvejojusius jonaviečius.

Kontroliavome ir tikrinome įvairias sritis, organizavome akcijas „Lašiša“, „Kaminukas“, „Garažiukas“, kitokias. Stengiamės, kad nebūtų teršiamas oras, deginant plastiką ar tepaluotas medžiagas, keliančias pavojų žmonių sveikatai. Džiugu, kad pažeidėjų mažėja – visi bijo patekti į aplinkosaugos akiratį ir gauti baudas“, – dalijosi patirtimi pašnekovas.

Daug diskusijų sukėlė prieš Kalėdas Vilniuje įvykusi kanalizacijos avarija, kai susiformavo didžiulė įgriuva, o nuotekos buvo leidžiamos į Nerį. Pastebėjus kelias negyvas žuvis upėje, jų nugaišimo priežastimi mėginta įvardyti būtent sostinėje įvykusią nelaimę. K. Celiešiaus teigimu, kasmet vieną kitą negyvą lašišą galima aptikti ir per mūsų rajoną tekančioje Neryje. „Lašišos neršto metu atplaukia ilgą kelią, jos pavargsta, nesimaitina, saugo savo lizdus, patinėliai kaunasi tarpusavyje. Dažniausiai jie ir žūsta. Tai natūrali gamtos atranka – taip buvo ir bus. Teigti, kad kelios žuvys nugaišo dėl į upę išleistų nuotekų, greičiau tik kažkieno subjektyvi nuomonė“, – akcentavo K. Celiešius.

Atsakomybės neišvengs

K. Celiešius atkreipia dėmesį, kad nuo sausio 1 dienos įsigaliojo ilgai lauktas Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), pakeitęs nuo tarybinių laikų galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

„Mus džiugina naujasis dokumentas, nes yra perkvalifikuoti straipsniai ir pažeidimai. ANK šiek tiek padidino baudas, bet kartu ir suteikė tam tikrą lengvatą pažeidimą padariusiam piliečiui. Tarkime, asmeniui, kuris prisipažįsta padaręs pažeidimą ir dėl to gailisi, suteikiamos didesnės galimybės gauti administracinį nurodymą, tai yra sumokėti pusę minimalios baudos. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas taip pat leido sumokėti pusę minimalios baudos, jeigu maksimalus baudos dydis siekė ne daugiau kaip 868 eurus. Dabar maksimalus baudos dydis pakeltas iki 1500 eurų. Jei administracinį pažeidimą padaręs asmuo sumokėjo pusę minimalios baudos per 15 dienų, laikoma, kad jis atsiskaitė su valstybe. Bet privalu prisiminti, jog į nemalonę tam pačiam piliečiui patekus antrą kartą per metus, bus traktuojama sunkinanti aplinkybė – pusė minimalios baudos nebus skiriama“, – komentavo pasikeitimus agentūros vedėjas.

Jis pabrėžė, kad nuo sausio 1 dienos pailgėjo ir protokolų surašymo terminai. Anksčiau buvo būtina per pusę metų nuo pažeidimo padarymo dienos pilietį patraukti administracinėn atsakomybėn, dabar tai galima padaryti per dvejus metus. „Taigi žmogus, padaręs pažeidimą, neturėtų ramiai miegoti net dvejus metus, nes nežinia kada pasibels inspektorius ir įteiks administracinių nusižengimų protokolą. Šios naujovės lyg ir suteikia galimybę žmogui pasitaisyti, bet galimybės išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą taip pat mažėja. Taigi geriau elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai“, – perspėjo K. Celiešius.

Išskirtinis atvejis

Išskirtiniu atveju K. Celiešius įvardijo bylą dėl vienos uždarosios akcinės bendrovės veiklos. Ši Vilniaus įmonė, įsikūrusi Skaruliuose, deklaravo užsiimanti elektros ir elektroninės įrangos tvarkymo darbais. Pagrindinė įmonės veikla – senų televizorių kineskopų ir monitorių išardymas.

„Bendrovė dirbti leidimą turėjo, nurodė, kad po atliktų operacijų atliekos, pavyzdžiui, monitorių ir kineskopų stiklas, lieka be pavojingų medžiagų. Įmonė sandėlyje įsirengė išbetonuotą duobę, į kurią ir pildavo stiklų duženas“, – pasakojo agentūros vedėjas.

Bet Aplinkos apsaugos agentūros laboratorijoje atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad ant stiklo duženų pavojingų medžiagų, tokių kaip švinas, chromas, yra likę, o šių sunkiųjų metalų koncentracija viršija leistinas ribas.

„Vadovaudamiesi teisinėmis priemonėmis, pareikalavome, kad pavojingos medžiagos būtų išvežtos tiems, kas turi teisę tvarkyti tokias atliekas. Prasidėję teisminiai procesai tęsėsi ilgai. Vieni teismai mūsų nurodymą pripažino, jog elgėmės teisingai, patraukdami bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn. Bet Vyriausiasis administracinis teismas ankstesnius sprendimus panaikino. Tuo pasinaudodama įmonė vieną naktį atliekas, turinčias pavojingų medžiagų, paslapčia išgabeno. Byla perduota prokuratūrai, dar ir dabar tęsiasi tyrimas. O kur tos duženos pateko, mums nežinoma. Jeigu kas nors pastebėtų išpiltą stiklą, būtinai turėtų informuoti mus, – pasakojo K. Celiešius. – Įmonių, su kuriomis nebūtų įmanoma susikalbėti, pasitaiko labai retai.“

Nepagrįsti skundai

Anot agentūros vedėjo, pernai labai daug brangaus laiko teko iššvaistyti nepagrįstiems skundams tirti. „Dirbdamas agentūroje, pirmą kartą susidūriau su tokia gausybe skundų, iš kurių pagrįstais laikytini tik apie 30 procentų. Buvo piliečių, kurie, neįsigilinę į esmę, rašė ir skambino ne tik mums, bet ir kitoms institucijoms, nors patys buvo neteisūs, – sakė K. Celiešius. – Atsirado žmonių, kurie piktinosi, kad renovuojamo daugiabučio žalias vejas užkrovė statybinėmis medžiagomis, bet į tai niekas nereaguoja ir nebaudžia rangovų. Kur logika?“

Buvo atvejų, kai ant kaimyno supykęs asmuo ėmė skųsti jį įvairioms institucijoms. Pasitaikė ir smagių dalykų.

„Grįždamas iš seminaro Utenoje, patekau į tirštą rūko maršką, už kelių metrų nieko nebuvo galima įžiūrėti. Tik įėjus į namus, paskambinusi moteris skundėsi, kad kelius apgaubė dūmai, įžvelgė vos ne diversiją. Teko nuraminti, kad nebijotų, nes tai esąs gamtos reiškinys, o ne uždūminimas, – prisiminė pašnekovas. – Kartą vidurnaktį prižadino telefoninis skambutis – vyras šaukė, kad Nerimi plaukia valtis, pilna lašišų. Ar reikia komentuoti?“

Anot K. Celiešiaus, darbas reikalauja daug jėgų, atidumo ir žinių. „Malonu, jeigu pavyksta užkirsti kelią pažeidimui, smagu, kad švarėja aplinka. Kviečiame gyventojus laikytis geranoriškumo principo, elgtis tolerantiškai ir objektyviai. Bet, pastebėjus akivaizdų aplinkos teršimą ar niokojimą, apie galimą pažeidimą būtina informuoti telefonu 112 arba pranešti Jonavos rajono agentūros pareigūnams“, – ragino jis.

KOMENTARAI