Apie geriausias knygasKnygos klubo nariai diskusijos metu. Mariaus Glinsko nuotr.

Apie geriausias knygas

Ar tikrai visada pasirenkame skaityti tai, kas geriausia ir įdomiausia? Ką mums duoda įvairūs knygų penketukai ir dvyliktukai? Kaip, nuėjus į knygyną, susiorientuoti ir nepaklysti tarp knygų?

B. Gadišauskienė: „Paveikslas – bendravimo priemonė“
Nuo tautinių kostiumų iki neįprastų skonių
Jaunųjų pianisčių talentas įvertintas laureatų diplomais

Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškojo Jonavos r. viešosios bibliotekos Knygos klubo nariai, praėjusią savaitę susirinkę pasikalbėti apie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir visuomeninio radijo ir televizijos transliuotojo kartu su žymiausiais šalies literatūros ekspertais išrinktus geriausių šių metų knygų penketukus. Jų keturi – poezijos, prozos, dokumentikos ir vaikų knygos.

Klubo narių susitikimas prasidėjo nuo gana akivaizdžios ir jonaviečiams svarbios tiesos – būdami savo miesto patriotais, turbūt privalome balsuoti už tiesiogiai su mumis susijusią knygą – žurnalistės, dokumentinės literatūros autorės Rūtos Oginskaitės pokalbių su Olga ir Grigorijumi Kanovičiais rinkinį „Gib a kuk, Žvilgtelėk“. Pasak Knygos klubo narės Veros Semionovos, autorė, klausinėdama daugiausia G. Kanovičių, pasiekia filosofinių gelmių ir mūsų visų gyvenimo pagrindus, kurie lieka nepaliesti, perskaičius likusias geriausiomis pavadintas knygas.

Kanados lietuvio Antano Šileikos memuarai „Basakojis bingo pranešėjas“ – įdomus skaitinys, tačiau kartu ir gana paviršutiniškas, žaismingas, to­­dėl prarandantis galimybę kalbėti apie tai, kas svarbiausia kiekvienam žmogui – moralę, sąžinę ir etiką.

Knygos klubo narių nuomonės dėl geriausios prozos knygos išsiskyrė, tačiau akcentuota Herkaus Kunčiaus apsakymų romano „Lietuviškos apybraižos“ literatūrinė vertė: žurnalistui Mariui Glinskui šypseną sukėlė šios knygos poskyrių pavadinimai, atskleidžiantys, kad juokas yra vienas rimčiausių mūsų gyvenimo aspektų.

Kalbėdami apie poezijos knygas, klubo nariai leidosi į platesnes diskusijas apie mūsų literatūrą, eiliuotus kūrinius. Poetas Mindaugas Švėgžda siūlė ypatingą dėmesį atkreipti į almanachą „Atokios stotys“, kurį sudaro ne Vilniuje ir dažnai net ne Lietuvoje gyvenančių autorių eilėraščiai. Mums, gyvenantiems kiek toliau nuo ekonominės, socialinės ir kultūrinės galios centro, svarbu suprasti, kaip yra rašoma, kai įsikuriama ne Lietuvos sostinėje.

Knygos klubo susitikimas baigėsi netikėtai – buvo paskelbtas ne šių metų geriausių knygų rinkimų rezultatas, o vertingiausių lietuvių poetų sąrašas, kurį pradeda Sigitas Geda, tęsia Kristijonas Donelaitis, Algimantas Mackus ir Henrikas Radauskas.

Jei mieliems skaitytojams įdomu žinoti, kokios knygos yra geros, lieka pasikliauti dviem galimybėmis: prisijungti prie Knygos klubo kitų metų sausio mėnesį arba pasitikėti bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus darbuotojų rekomendacijomis, kuriomis jos noriai dalijasi, kai apsilankote Jonavos r. viešojoje bibliotekoje.

KOMENTARAI