Ant Mažųjų Žinėnų piliakalnio atgijo sutartinėsIndrės Darelaitės nuotr.

Ant Mažųjų Žinėnų piliakalnio atgijo sutartinės

Didingas piliakalnis, gaivus ilgaamžių medžių pavėsis, vėsius vandenius nešanti Neris ir sutartinių giedotojai, suskubę iš skirtingų Lietuvos kampelių, birželio 9-ąją kvietė atvykti ant Kulvos seniūnijoje stūksančio Mažųjų Žinėnų piliakalnio. Šioje išskirtinėje erdvėje jau antrus metus vyko sutartinių šventė „Sutarysma“.

Po Mendelsono maršo šėlsta vestuvių muzikantai
Stačiatikių dvasininkas dalijasi savo talentu
Muzikavo žilabarzdžiai klasės draugai

„Esame sakralioje vietoje. Štai kalnas, žymintis ribą tarp žemiškojo ir dangiškojo pasaulio. Upė,  senuosiuose tikėjimuose skirianti gyvųjų pasaulį nuo mirusiųjų. Ir ąžuolas, šventas medis, mūsų protėvių vadintas „Dievų namais“. Šiandien čia giedodami archajines giesmes, įsijungdami į apeigas, pakilkime aukščiau, išsilaisvinkime, nusiraminkime ir pajuskime darną…“, – pradėdama šventę kalbėjo „Sutarysma“ sumanytoja ir iniciatorė, Jonavos kultūros centro etnokultūros specialistė Judita Margevičienė.

Iškart po to pradėtos pagoniškos apeigos, kurias atliko Romuvos vaidila Gediminas Žilys. Garbinant ugnį, susirinkusiuosius šlakstant vandeniu, aukojant saujas grūdų, dvasingą nuotaiką kūrė šventės svečiai: sutartinių giedotojų grupės „Ūtara“ iš Vilniaus (vadovė Lilija Milašienė), „Lakiūtė“ iš Švenčionėlių (vad. Milda Petkevičienė), folkloro ansamblio „Dagilėlis“ sutartinių giedotojų grupė iš Ukmergės (vad. Jūratė Martinkutė), Pasvalio r. Vaškų gimnazijos skudutininkių ansamblis (vad. Asta Grigaliūnienė).

„Šiuo metu žmonės mažai laiko praleidžia gamtoje, skuba, neranda ramybės, po to ieško poilsio jogos užsiėmimuose, kitose dvasinėse praktikose. O tradicinės sutartinės turi tokį patį poveikį. Jos – puikiausia meditacija, priverčianti suklusti, išgirsti save. Tai tikroji dvasinė muzika, artima mums savo prigimtimi. Todėl atėjus į tokią šventę nereikia koncertuoti. Pakanka būti kartu: su gamta, su dievais, su bendruomene, – savo mintimis apie sutartinių poveikį dalijosi G. Žilys. – Tikiuosi, kad kitais metais „Sutarysma“ nenutils. Jonavos rajonas nuostabus: nepakartojama gamta, gausu kultūrinio palikimo, piliakalnių, upių, šventviečių. Būtent tokios šventės turi tapti šių nematerialių turtų išlikimo ir gyvavimo forma.“

Sutartinėmis pagerbę senuosius dievus, šventės dalyviai klausėsi Sauliaus ir Donato Petreikių atliekamų kūrinių, kartu dainavo, giedojo, pritariant laužo liepsnos traškėjimui. Tuo pat metu senuose katiluose kaito šiupinys su kiaulės koja, ant stalo garavo virtos bulvės, gardinamos ką tik sumuštu sviestu ir kanapių sėklomis, moliniuose induose laukė naminis sūris, agurkai, medus ir naminė gira – tradiciniai senieji lietuvių valgiai.

Apimti pakilios nuotaikos, renginio dalyviai ir svečiai dėkojo Jonavos kultūros centrui ir Krašto muziejui už galimybę pabūti unikalioje vietoje, gauti autentiškų patirčių ir tapti išskirtinio reiškinio – „Sutarysmos“ – dalimi.

Ieva KUODELYTĖ-SAUDARGIENĖ

KOMENTARAI