„Achema“ skelbia 2017 metų rezultatusAB "Achema" nuotrauka

„Achema“ skelbia 2017 metų rezultatus

AB „Achema“ pardavimo pajamos 2017 m. siekė 423,4 mln. eurų ir buvo 18 proc. didesnės nei 2016 m. (359,3 mln. eurų), tačiau dėl ženkliai padidėjusių žaliavų kainų ir SGDT mokesčio rezultatai nebuvo tokie, kokių tikėtasi, teigiama įmonės išplatintame pranešime, kurį visą pateikiame.

Pasvarstykite – galbūt Jūsų gyvenime atsirastų vietos naujam draugui?
Metiniame jaunimo organizacijų susitikime – ovacijos teatrui ir projektams
Padarėm! Jonavos kraštas sąžiningai apsikuopė

2017-aisiais didžiausia Baltijos šalyse azotinių trąšų gamykla pagamino 2,714 mln. tonų produkcijos. Lyginant su 2016-aisiais, praėjusiais metais azotinių trąšų ir kitų chemijos produktų gamybos apimtys išaugo 20 proc. (2016 m. – 2,254 mln. tonų).

„Nors nuolat svyruojanti ir nuo gamtos klimatinių sąlygų priklausanti trąšų rinka kelia daug iššūkių ir dažnai paneigia bet kokias prognozes, dėl sutelktų pajėgų bei atliktų modernizacijų bendrovei pavyko pasiekti teigiamus rezultatus. Tradiciškai didžiausią produktų krepšelio dalį, per 60 proc., sudarė skystųjų trąšų (KAS) ir amonio salietros pardavimai. Likusieji gaminami produktai rinkose išlaiko savo stabilias pozicijas, taip pat matome po truputį augantį rinkos poreikį naujiems produktams,“ – teigia AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Produkcija pasiekia ne tik Europą, bet ir Pietų Amerikos žemyną, Australiją ar net Pietų Afriką

2017 m. bendrovės eksporto žemėlapis išsiplėtė iki daugiau kaip 30-ies šalių. Pardavimai Baltijos šalyse sudarė apie 26 proc. (iš jų – Lietuvoje 21 proc.). Pagrindinėmis AB „Achema“ eksporto šalimis (2017 m. per 62 proc. produkcijos pardavimų) ir toliau išlieka Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, vidurio Europos, Skandinavijos šalys. Nauja azotinių trąšų eksporto kryptis praėjusiais metais tapo Ukraina, į kurią išvežta daugiau kaip 3 proc. produkcijos.

Daugiau kaip 5 proc. azotinių trąšų 2017 metais pasiekė Šiaurinės Amerikos žemyną: JAV ir Kanadą. Likusią „Achemoje“ pagamintų trąšų dalį įsigijo pirkėjai iš viso pasaulio. Pirkėjų sąraše ir Ispanija, Argentina, Pietų Afrika, Australija, Kosta Rika, Mozambikas, Naujoji Zelandija ir kt.

Europos Sąjungoje AB „Achema“ didžiąją dalį savo produkcijos parduoda per įgaliotus atstovus: „Litfert s.a.r.l.“ – Prancūzijoje ir Belgijoje, „Liteximp sp. z. o.o.“ – Lenkijoje, „Agro Baltic GmbH“ – Vokietijoje ir Olandijoje, UAB „Agrochema“ – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Skandinavijos šalyse trąšos parduodamos tiesiogiai ūkininkų kooperatyvams. Kitose rinkose trąšos parduodamos per didmenininkus.

Tęsiamos investicijos į gamybos atnaujinimą ir aplinkosaugą

Per praėjusius metus bendrovė investavo per 14 mln. eurų į gamybos atnaujinimą. Daugiausia, beveik 5 mln. eurų investuota į naują formalino agregatą, kurio statybų pabaiga planuojama 2018 m. vasaros pabaigoje.

Nuosekliai tęsiama ir energetinės sistemos modernizacija, atliktas kogeneracinės jėgainės J-2 periodinis atnaujinimas už 3,4 mln. eurų. Taip pat toliau vykdomas dalinai Europos sąjungos fondų finansuojamas (projekto apimtis 3,95 mln. eurų) elektros skirstymo sistemos modernizavimas. Per metus investuota 1,8 mln. eurų. Projektą planuojama pabaigti 2019 m.

„Mūsų svarbiausiais prioritetais išlieka gamybos efektyvumo didinimo, produkcijos kokybės, klientų poreikių patenkinimo, saugaus gamybos proceso ir veiklos stabilumo užtikrinimas,“– sako AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas. – „Nuolat investuodami galime mažinti žaliavų dedamosios įtaką produkcijos savikainai ir tuo pačiu gerinti aplinkosauginius rodiklius, pavyzdžiui nuo 2000-ųjų gamyklos tarša sumažėjo 7 kartais, ir nepaisant didesnio produkcijos kiekio, išlaikome stabilius rodiklius.“

Mokesčiai siekia 43,7 mln. eurų

AB „Achema“ išlieka didžiausia darbdave Jonavos rajone. 2017 m. vidurinis darbuotojų skaičius siekė 1336.

Per praėjusius metus įmonė valstybės biudžetą papildė 8,1 mln. eurų. 9,5 mln. eurų sudarė mokėjimai SODRAI.

Bendrovė ir toliau patiria labai reikšmingas sąnaudas energetinės infrastruktūros išlaikymui. Per 2017 m. SGD terminalo išlaikymas kainavo beveik 20 mln. eurų, VIAP – 6,1 mln. eurų, iš kurių – 4,1 mln. eurų už nuosavoje elektros jėgainėje pasigamintą elektros energiją.

Praėjusiais metais taip pat žymiai išaugo ir sumos už ATL (apyvartinius taršos leidimus) – 4,7 mln. eurų, kai 2016 m. 2,8 mln. eurų.

Trąšų rinka keičiasi

„Dėl itin lietingos praėjusių metų vasaros ir rudens pastebime šių metų pradžioje trąšų poreikis buvo ženkliai nukritęs. Tai sugriovė visas iki tol buvusias analitikų prognozes, pranašavusias apie rinkos stabilumą,“ – sako AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

Šiuo metu trąšų rinkos analitikai prognozuoja, kad 2018 pasaulinėje azoto trąšų rinkoje bus šiek tiek aukštesnis kainų lygis lyginant su 2017 metais. Remiantis statistika pasaulinė paklausa azotinėms trąšoms auga vidutiniškai 2 proc. per metus, todėl vien paklausos augimui patenkinti būtina papildomai per metus įvesti 4 mln. t naujų azotinių trąšų gamybos pajėgumų. Planuojama, kad 2018–2021 metasi įvedamų naujų pajėgumų vidurkis sieks tik apie 3 mln. t per metus, neskaitant esamų pajėgumų uždarymo.

© Lietuvos žinios

KOMENTARAI