„Achema“: geroji socialiai atsakingo verslo praktikaGydytoja Daina Vidmantė: „Mūsų tikslas – ugdyti gilesnius žmonių sveikatos įpročius". Autorės nuotr.

„Achema“: geroji socialiai atsakingo verslo praktika

1965 metais įkurta „Achema“ yra didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja Lietuvoje bei Baltijos šalyse. Aukščiausius kokybės standartus veikloje taikanti įmonė, kuriai svarbus kiekvienas, savo teritorijoje įkūrusi polikliniką darbuotojams ir rūpinasi šalia esančia bendruomene.

V. Mazuronis: Lietuva turi išsilaisvinti iš savo kiauto
Žurnalistai keliavo po spalvingą vikingų šalį
Atėjo autobusų tuštėjimo metas

277 hektarų teritorijoje įsikūrusi bendrovė savo infrastruktūra primena mažą miestelį, į kurį veda kelias, neatsitiktinai prasidedantis nuo poliklinikos. Darbuotojų sveikatos patikrai čia skiriamas ypatingas dėmesys. Šeimos daktarė Daina Vidmantė, „Achemos“ poliklinikoje dirbanti jau 11 metų, teigia, kad tai – dalis aukštų įmonės standartų.

Sveikata – prioritetas

„Įmonė siekia, kad kiekvienas čia dirbantis asmuo galėtų maksimaliai gerai atlikti savo darbą, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų ar panašių situacijų. Dėl to mes ne tik atliekame išsamius tyrimus prieš įdarbindami, bet ir prašome pristatyti dokumentus iš buvusių gydymo įstaigų, psichikos sveikatos centrų“, – kalba medikė.

Lietuvoje vis dar stringant elektroninei sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinei sistemai, čia tokia sistema sklandžiai veikia jau dvejus metus: išrašomi elektroniniai receptai, gydytojai gali stebėti, kaip pacientai vartoja jiems paskirtus preparatus.

„Mūsų tikslas – ugdyti gilesnius žmonių sveikatos įpročius. Juk Lietuvoje neretai įprasta numoti ranka į save, kol nepradeda kas skaudėti. Mūsų darbuotojai, žinodami, kad atliekame individualius, nuodugnius sveikatos patikrinimus, ima kitaip žiūrėti į save – tikrinasi profilaktiškai, naudoja suteiktą draudimą ne tik skiepams, bet ir įvairioms terapijoms, taip pat lankosi sporto salėse“, – pasakoja gydytoja.

Poliklinikos be eilių – retenybė, bet „Achemoje“ tai – realybė. Kodėl darbuotojų sveikata tampa tokiu svarbiu akcentu?

„Sveikata besirūpinantis žmogus pamažu išsiugdo ir tvirtus darbų saugos principus, – atsako D. Vidmantė. – Juk, tarkime, reguliariai pas okulistą besitikrinantis asmuo tikrai nenorės rizikuoti akių būkle darbe neužsidėdamas saugos akinių.“

Svarbi čia ne tik aplinkosauga, bet ir gaminamų produktų kokybė – kiekvienas jų, prieš patekdamas į rinką, daugelį kartų tikrinamas. Autorės nuotr.

Abipusis ryšys

Pasiteiravus, ar vyresnio amžiaus darbuotojai tikrai nebijo tikrintis sveikatos – juk atsirandančios ligos gali tapti nedarbo priežastimi – įmonės atstovė Janina Sabaitė Melnikovienė teigia, kad „Achema“ itin vertina kiekvieną savo darbuotoją:

„Jei dėl sveikatos sutrikimų darbuotojas nebegali toliau dirbti esamose pareigose, įmonė visada stengiasi pasiūlyti alternatyvią darbo vietą. Yra atvejų, kai negalintis dirbti darbuotojas, praėjus laikui ir pagerėjus sveikatai, vėl sugrįžta dirbti į įmonę, nors ir yra dalinai darbingas. Mūsų tikslas – lojali bendruomenė, kuri žinotų ir suprastų, kad yra svarbūs mums tiek, kiek mes jiems. Abipusis ryšys.“

Bendrovės nuostatos tvirtos ne tik požiūryje į darbuotoją. Laboratorinės kontrolės centro, kuris atsakingas ir už aplinkosaugą, viršininkas dr. Marius Brazlauskas, dirbantis bendrovėje jau dešimtį metų, pasakoja: „Mūsų tikslas net ne aukščiausi standartai – mes siekiame juos viršyti. Didžiausias leidžiamos taršos normatyvas yra arti dešimties tūkstančių, o mes išnaudojame tik 2,5 tūkst. Nuo 1990 metų šis skaičius sumažėjo beveik dešimt kartų. Manau, tai šį tą reiškia. Mūsų laboratorijos tikrina aplinką 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Mes bendradarbiaujame ir esame atviri visoms inspekcijoms ir patikrinimams. Mes patys sau gal net keliame griežtesnius reikalavimus, patikrinimai vykdomi itin griežtai. Čia negali būti kompromisų.“

Veiklos sritys plečiasi

Nors „Achema“ dažnai asocijuojama tik su trąšų gamyba, tačiau įmonė veikia daug daugiau sričių. Su koncernu susijusios įmonės,  įsikūrusios gamyklos teritorijoje, gamina bei tiekia ir kitus produktus. Pavyzdžiui, UAB „Gaschema“ kone visai Lietuvai tiekia angliarūgštę – vaisvandenių gamybos procesui svarbų elementą, o jau netrukus ketina žengti ir į medicinos rinką.

„Lietuvos ligoninės brangiai perka medicininį deguonį iš užsienio tiekėjų. Mūsų tikslas – savo šalies žmonėms parduoti šį produktą pigiau. Mes galime ir dabar siekiame atitikti aukščiausius kokybės standartus medicininio deguonies gamybos srityje čia, Lietuvoje. Ir mes tai padarysime. Tam, kad sumažėtų tokio pacientams svarbaus dalyko kaštai ir visos Lietuvos medicinos sistema gerokai sutaupytų“, – teigia vieną naujausių įrenginių – oro skaidymo bloką – prižiūrintis inžinierius Gintautas Burba.

Vis garsėjant kalboms apie „dviejų Lietuvų“ atskirtį, kuomet atlyginimai ir gerovė auga tik didžiuosiuose miestuose, o periferijos miestų žmonės gyvena visai kitomis sąlygomis ir neretai priversti emigruoti, socialiai atsakingos bendrovės tampa tikru išsigelbėjimu. J. Sabaitė Melnikovienė paaiškina, kodėl:

„Achema“ stengiasi kurti aplinką, kurioje dirbant nekiltų tokių dilemų. Bendrovė darbuotojais rūpinasi kompleksiškai, moka ne tik konkurencingus rinkoje atlyginimus, bet dar ir priedus už gerus darbo rezultatus. Suteikiame papildomą sveikatos draudimą, darbuotojų vaikams kompensuojame dalį vasaros stovyklų kainų ir kt. Jei bent vienas šeimos narys dirba „Achemoje“, tokia šeima Jonavoje laikoma turinti stabilų materialinį pagrindą.“

Dirba šeimomis ir kartomis

Tokie bendrovės veiklos principai veikia – dirbti čia ateinama ne tik šeimomis, bet ir ištisomis kartomis. Marius Brazlauskas – vienas tokių pavyzdžių. Jo tėvas – ilgametis „Achemos“ darbuotojas. Dar studijų metu sūnus ėmė gilintis į bendrovės procesus, o vėliau buvo pakviestas prisijungti prie komandos ir čia dirba iki šiol, tapo Aplinkosaugos ir laboratorinės kontrolės centro viršininku.

Dar viena priežastis, kodėl jauni, tik mokslus baigę specialistai renkasi „Achemą“, o ne emigraciją – karjeros galimybės. Įmonė įgyvendina gerąją stambiausių užsienio šalių korporacijų praktiką – užsiauginti aukščiausio lygio vadovus. Dabartinis „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas pradėjo čia dirbti dar studijuodamas, o vėliau kilo karjeros laiptais.

„Pas mus nėra taip, kad ateina dirbti iškart direktoriumi. Ilgamečiai darbuotojai net juokauja, kad dabartinis generalinis direktorius užsimerkęs galėtų nupiešti visus bendrovėje esančius vamzdžius ir įrenginius. Juokas juokais, tačiau manau, tai teisinga patirtis, kuomet žmogus išsamiai žino, kam, kaip ir kodėl vadovauja“, – pabrėžia J. Sabaitė Melnikovienė.

Sąlygų kvalifikacijai kelti „Achemoje“ – apstu. Savo darbuotojams „Achema“ apmoka papildomas studijas aukštosiose mokyklose. Taip siekiama auginti plačios kvalifikacijos specialistus, kurie būtų nusiteikę dirbti įmonėje ir nuolat tobulėti. Net tokioje didelėje bendrovėje bendras darbuotojų kaitos rodiklis siekia vos 5 procentus.

Kurdama ir išsaugodama darbo vietas bendrovė nuolat mažina nedarbo lygį. Apie 47 proc. AB „Achema“ darbuotojų įmonėje yra išdirbę nuo 5 iki 15 metų. 18 proc. darbuotojų dirba daugiau kaip 15 metų ir net 16 proc. – daugiau kaip 30 metų.

Nors gamyklos vieta ir primena atskirą miestelį, įmonės socialinės bei bendruomeniškumo nuostatos neapsiriboja tik šia teritorija – remiama Jonavos ligoninė, gabūs Jonavos moksleiviai, įvairūs bendruomenės projektai ir kitos socialinės bei visuomeninės iniciatyvos.

Retas šalyje reiškinys, kai didelio verslo pagrindas – bendruomeniškumas bei socialinė atsakomybė, pasiteisina. „Achemos“ ir jos filialų darbuotojai sudaro apie 17 proc. visų Jonavos rajono gyventojų.

 

Margarita VOROBJOVAITĖ, lzinios.lt

KOMENTARAI