Abiturientų egzaminų naujovės negąsdinaŠiems buvusiems Senamiesčio gimnazijos abiturientams egzaminų laikymo laikotarpis – jau praeityje. Kęstučio Putelio nuotr.

Abiturientų egzaminų naujovės negąsdina

Jonavos Senamiesčio gimnazijoje šiuo metu mokosi 179 abiturientai, Jeronimo Ralio gimnazijoje – 128. Jie iki vasario 24 dienos turi pasirinkti, kuriuos brandos egzaminus laikys. Nacionalinis egzaminų centras (NEC) išplatino informaciją apie tai, kokios naujovės laukia šiais metais baigiančių mokyklą mokinių. Jonaviečiai į brandos egzaminų pokyčius reaguoja ramiai.

Lietuvos mokinių meninio skaitymo konkurse – antroji vieta
Senamiesčio gimnazijoje – Šimtosios pasakos paieškos
Jaunosioms violončelistėms pagyrimų negailėta

Kinta tvarkaraštis

Kaip ir ankstesniais metais, lietuvių kalbos ir literatūros įskaita bus laikoma ugdymo procese nuo vasario 28 dienos iki balandžio 20 dienos. Tikslias įskaitos datas ir laiką nustatys mokyklų vadovai.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės balandžio 4 dieną. Tuomet dvyliktokai laikys anglų kalbos valstybinį egzaminą žodžiu. Brandos egzaminų sesija baigsis birželio 22-ąją chemijos valstybiniu egzaminu.

Dėl šiais mokslo metais prisidėjusių 10 papildomų ugdymo dienų daugiau brandos egzaminų bus rengiama šeštadieniais: pernai buvo 6, šiemet – 9. Mokiniams, kurie egzaminą laikys šeštadieniais, prieš tai bus suteikiama laisva diena. Fizikos ir informacinių technologijų valstybiniai brandos egzaminai vyks anksčiau – gegužės mėnesį. Visų valstybinių brandos egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 d., apeliacijos dėl valstybinių brandos egzaminų rezultatų išnagrinėtos iki liepos 20 d.

Naudosis kompiuteriais

NEC duomenimis, esminių permainų šiais metais nėra, tačiau abiturientams ir jų mokytojams rekomenduojama atkreipti dėmesį į keletą pasikeitimų. Viena iš numatytų naujovių – tai, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikantys dvyliktokai galės pasirinkti autorius iš visų 36 programoje privalomų autorių. Be to, egzamino metu kiekvienas abiturientas galės pasinaudoti kompiuteriu ir reikiamais kūriniais, pateiktais elektroniniu formatu.

Kiekvienas mokinys, kol iki egzamino pabaigos liks pusantros valandos, kompiuteriu galės naudotis vieną kartą 20 min. arba du kartus po 10 minučių. Kaip ir anksčiau, jie taip pat galės naudotis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu ir dvikalbiais žodynais. Rašinys bus vertinamas ne 50, o 100 taškų. Tai padės tiksliau įvertinti mokinio darbą. Mokinys, kuris nepasirems nė vienu iš 36 privalomų programinių autorių, egzamino neišlaikys.

Brandos darbas

Šiemet abiturientai pirmą kartą galėjo pasirinkti ruošti baigiamąjį brandos darbą. Mūsų rajone ši naujovė nelabai populiari – Jonavos Senamiesčio gimnazijoje brandos darbą rengti pasirinko penki, Jeronimo Ralio gimnazijoje – du abiturientai.

Iš viso šalies mokyklose daugiau kaip 200 abiturientų pasirinko rengti brandos darbus, daugiausia iš biologijos, istorijos, chemijos. Jo rezultatą numatyta įskaityti stojant į aukštąsias mokyklas. Jei brandos darbas iš I ar II konkursinio dalyko bus įvertintas 9 ar 10, tai stojančiajam bus skiriama papildomai 0,25 konkursinio balo.

Norint baigti mokyklą ir gauti brandos atestatą, privaloma išlaikyti 2 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros bei vieną laisvai pasirinktą. Stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose būtinas užsienio kalbos bei matematikos egzaminas, pastarojo nereikia tik pretenduojantiems į menų studijas.

Jonaviečių nuomonė

Senamiesčio gimnazijos moksleivis Miglius Keliauskas: „Galimybę parengti brandos darbą vertinu teigiamai, nes taip motyvuoti, siekiantys aukštų rezultatų mokiniai gali gauti papildomų balų ir sėkmingiau konkuruoti dėl gerų, paklausių vietų universitete. Tik teko girdėti, kad jam keliami aukšti reikalavimai neatitinka to skiriamo 0,25 balo. Pirmiausia jis turi būti įvertintas 9 arba 10, kad gautum papildomai tuos taškus. Taigi mokinys, įdėdamas daug darbo ir laiko, gali ir nieko nelaimėti.

Naudojimąsi kompiuteriais per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą vertinu atsargiai. Iš vienos pusės tai – pagalba egzamino metu, bet kita vertus – tokia praktika dar nebuvo taikyta. Mes per lietuvių kalbos pamokas iki šiol nenaudojome tokio dalyko, todėl ši pagalba gali tiesiog blaškyti ir neleisti susikaupti, nes mokiniai vaikščios, krebždės, o  ir pačiam menkiausiam neaiškumui atsiradus, norėsis eiti pasitikrinti, ar teisingai mąstai. Laikysiu keturis egzaminus: lietuvių, anglų, fizikos ir matematikos.

Būti abiturientu, neneigsiu, tikrai malonus jausmas, aišku, neminint egzaminų, kurie laukia mokslo metų pabaigoje. Esi vyriausias mokykloje, o tai suteikia šiokį tokį statusą, esi gerbiamas kitų mokinių ir mokytojų. Pažįsti labai daug mokinių, kartais net pabosta su visais sveikintis. Turbūt dvi pirmąsias pertraukas pagrindinė veikla – paspausti rankas vaikinams ir pasisveikinti su merginomis. Pasitaiko, kad net užmiršti, su kuo jau sveikinaisi, o su kuo – dar ne, tad sveikiniesi kelis kartus per dieną. Taip pat esi puikiai „susistygavęs“ su visa mokyklos bendruomene, santykiai yra atviresni negu pirmose gimnazijos klasėse, todėl laikas mokykloje neprailgsta.

Neslėpsiu, egzaminų baimė yra, nemanau, kad egzistuoja abiturientų, kurie neturi nė trupučio nerimo. Tai yra žmogiška, nes rezultatai turi didelę reikšmę mūsų ateičiai, todėl sveika baimė netgi padeda, prideda papildomo noro mokytis ir ruoštis, kad ji liktų kuo mažesnė ir eitum į egzaminą užtikrintai. O dėl sėkmės, tai seniai aišku, jog sekasi tik geriausiems, o kad tokiu taptum – reikia daug mokytis.“

Senamiesčio gimnazijos moksleivė Urtė Rimšaitė: „Pasirinkau rengti brandos darbą. Man labai smagu, kad yra galimybių padidinti savo stojamąjį balą ne tik egzaminų rezultatais. Džiugu, kad yra įvertinamos pastangos. Tačiau darbas tikrai yra labai sunkus ir atsakingas, tad, manau, jis turėtų būti vertas šiek tiek daugiau nei 0,25 balo. Pasirinkau dar ir dėl to, kad noriu būti užtikrinta, jog padariau viską dėl savo svajonės. O ir tema man yra labai įdomi, tad turiu galimybę pagilinti žinias. Sritis –  biologija, tačiau integruota su chemija ir fizika. Auginau sėjamuosius žirnius ir per juos leidau elektros srovę, stebėjau, kokią įtaką žirnių augimui daro elektros laukas.

Apie naudojimąsi kompiuteriais per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galėčiau pasakyti taip – ko neprivalgei, to neprilaižysi. Jei nesi skaitęs kūrinių ir nesidomėjai autoriais, tai ir nežinosi, kur ieškoti. Kita vertus, galbūt tikrai padės, jei užmirščiau kokį faktą. Tačiau manau, kad gali blaškyti kitus mokinius, kai bus vaikštoma prie kompiuterio.

Egzaminų ir laukiu, ir nelaukiu. Labai domina studentiškas gyvenimas, norisi greičiau pabaigti mokyklą, noriu, kad nukristų įtampa, kurią dabar jaučiu kasdien. Nuotaikos prieš egzaminus optimistiškos, o po jų –  kaip Dievas duos. Tačiau taip pat ir nesinori išeiti iš mokyklos, nes ji tapo antraisiais namais, o mokytojai – draugais.“

Senamiesčio gimnazijos abiturientė Emilija Strelčiūnaitė: „Brandos darbo nedarysiu. O kompiuteriai, manau, pravers nebent tik tada, jei būsime perskaitę kūrinius ir pamiršime kokį veikėjo vardą ar dar kokią smulkmeną. Juk žmogiška, kad iš 36 privalomų autorių galima pamiršti kokią vietovę, laiką, tiesiog padės išvengti faktinių klaidų.

Pasirinkau laikyti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, istorijos, geografijos valstybinius ir dailės mokyklinį egzaminus. Svarstau pasirinkti septintą egzaminą – rusų kalbos arba informatikos. Dar kelias dienas palikau sau apsispręsti.

Dėl egzaminų gal šiek tiek ir baiminuosi, bet tarpusavyje tik pajuokaujame: neišlaikysime – eisime į „Maximą“ dirbti. O mūsų, abiturientų, tėvai turbūt jaučia dar didesnę baimę.“

Jeronimo Ralio gimnazijos moksleivis Arnas Čekanavičius: „Jaučiuosi palaimintas, kad švietimo ministrės dukra šiais metais laiko egzaminus. Juokauju, žinoma.

Vertinu kritiškai, kadangi, manau, jog šios naujovės turės savų trūkumų ir gali pakenkti egzamino rimčiai. Kaip ir kiekvienais metais esame šiokie tokie bandymo triušiai, kai vėl patvirtinama nauja tvarka. Brandos darbas – įdomus dalykas, nes tai ankstyva patirtis būsimam bakalauro darbui. Vis dėlto retas, kuris ruošiasi studijuoti universitete, renkasi brandos darbą. Tiesiog tai užims per daug laiko – efektyviau tą skirti medžiagai pakartoti.

Pasirinkau laikyti keturis egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, matematikos ir anglų kalbos. Savo ateitį sieju su socialinių mokslų sritimi, planuoju studijuoti viename iš įspūdingiausią istoriją turinčių universitetų – Vytauto Didžiojo. Džiaugiuosi, kad Kaunas yra arti Jonavos, nes gimtojo krašto neplanuoju palikti. Į egzaminus, mano manymu, įeina bent 20 proc. sėkmės. Gyvenime visada būna taip, jog vienas sritis moki geriau, kitas – prasčiau, todėl būtų smagu, jog egzaminuose atsirastų geriau išmoktos temos.“

Jeronimo Ralio gimnazijos moksleivė Emilija Smitriūtė: „Pasirinkau rašyti brandos darbą, nes norėjau atskleisti ir palyginti Jonavos šaulių veiklą tarpukariu bei dabartinėje Jonavoje. Nors veiklos būdai buvo skirtingi, tačiau tikslas – formuoti tautinę savimonę, ugdyti patriotizmą ir puoselėti tradicinę kultūrą – išliko tas pats. Manau, tai vienas iš geriausių būdų įamžinti ir „užrašyti“ Jonavos šaulių kuopos tarpukario praeitį bei veiklas.

Naujovės neturėtų gąsdinti moksleivio, kuris pasiryžta ne vien dėl 0,25 balo rašyti šį darbą, bet ir dėl bendrų istorijos faktų ar kokio nors mokslinio tyrimo. Kompiuteriai pravers, kadangi  nereikės kalti citatų, kurias po kelių dienų jau būsime pamiršę. Taip pat dvyliktokai labiau pradės remtis eilėraščiais, gilintis labiau į kūrinio analizę bei patį kontekstą, o ne baimintis, kad pamirš kokio veikėjo vardą.

Pasirinkau lietuvių, anglų, istorijos bei matematikos valstybinius egzaminus. Iš tikrųjų jau atėjusi rugsėjo 1-ąją į mokyklą, pradėjau  bijoti dėl egzaminų. Juk tas „popieriukas“ nusvers mano visas universitetines studijas, kurios man yra labai aktualios. Vis dėlto tikiuosi, kad mano baimė po visų egzaminų persivers į laimę. Galiu patvirtinti, kad egzaminai tikrai yra sėkmės reikalas, nes vienais metais jie – sunkesni, kitais – lengvesni. Gal net bus dalykas, kurio tu nesimokei, o gal – atvirkščiai. Bet iš kitos pusės – jei neįdėsi darbo, neateis ir sėkmė. Kaip sakoma, „99 proc. darbo plius 1 proc. sėkmės“. Tad manau, reikia nemažai ir  pastangų, kad rezultatas būtų kuo geresnis.“

Jeronimo Ralio moksleivis Emilis Kaziukėnas: „Nors šių metų egzaminų naujovės gana netikėtos, jos turi ir pliusų, ir minusų. Pavyzdžiui, galimybė pasirinkti bet kokį autorių iš sąrašo rašinyje tikrai sumažino abiturientų stresą – nėra būtinybės gilintis į visą sąrašą vienodai stropiai. Dabar galime išmokti keletą autorių, kurie mums labiau patinka. Žinoma, kai kurios temos gali apimti tik nedidelę rašytojų grupę, todėl nuo netikėtumų nesame apsaugoti. Mano nuomone, noras įvesti galimybę pasinaudoti kompiuteriais yra visiškai nebūtinas. Juk 20 minučių yra labai trumpas laiko tarpas, per kurį geriausiu atveju galima surasti tik porą citatų, o tai egzamino įvertinimo kardinaliai nepakeis. Kol kas net nežinome, ar bus leidžiama nusirašyti surastas mintis, ar teks visą duotą laiką bandyti vieną frazę „iškalti“ mintinai ir kuo skubiau grįžus ją užrašyti į juodraštį. Be to, realu, kad ne visi moksleiviai spės šia galimybe pasinaudoti, o tai gali sukelti tik nereikalingų diskusijų po egzamino. Optimalu būtų leisti naudotis kūriniais visiems vienu metu, galbūt net visas keturias valandas, tačiau turbūt neįmanoma gauti tiek kompiuterių.

Brandos darbo nesirinkau, nes jo pridedamas konkursinis balas labai mažas, o norint gauti gerą įvertinimą, reikia įdėti daug pastangų, laiko. Šiandien turiu kitokių prioritetų, pavyzdžiui, gerai išlaikyti egzaminus.

Laikysiu lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, fizikos ir chemijos valstybinius egzaminus. Galima sakyti, kad gamtos ar tiksliųjų mokslų užduotys nėra tokios subjektyvios, kaip kalbų (todėl galimas tikslesnis vertinimas), tačiau, net ir žinodamas labai daug, už mokyklos kurso ribų gali suklysti. Egzaminai – žingsnis, kuris nulems, ar pavyks įstoti į svajonių studijas, leis siekti norimos profesijos, todėl tai yra mums labai svarbi gyvenimo dalis. O kas gali pasakyti, kad gyvenimas – ne laimės dalykas?“

KOMENTARAI