Abiturientams atėjo didysis išbandymasInformacinių technologijų valstybinis brandos egzaminas Senamiesčio gimnazijoje vyko praėjusį šeštadienį. Kęstučio Putelio nuotr.

Abiturientams atėjo didysis išbandymas

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo dar balandžio 4-ąją. Tądien apie 21 tūkst. šalies abiturientų laikė užsienio kalbos (anglų) valstybinio brandos egzamino kalbėjimo dalį.

Upninkų tilto per Šventosios upę rekonstrukcijos dar reikės palaukti
Visuomenės ir kariuomenės dienoje karinės technikos demonstravimas, karinės atrakcijos
Atsinaujinusi Didžioji salė pakvies ateinantį rugsėjį

Jonavos  mieste žinias pasitikrins 469 moksleiviai iš Jeronimo Ralio ir  Senamiesčio gimnazijų, Politechnikos mokyklos bei Suaugusiųjų švietimo centro.  Įdomu tai, kad šiemet anglų kalbos egzaminas (306 abiturientai) yra populiaresnis už valstybinį lietuvių kalbos egzaminą (257). Tuo tarpu vokiečių kalbos egzaminą pasirinko vos vienas abiturientas iš Senamiesčio gimnazijos.  Užsienio kalbos egzaminas ir kalbų įskaitos – jau praeitis, tačiau prieš akis jaunuolių dar laukia sunkus laikotarpis. Kaip jiems sekasi ruoštis nelengvam išbandymui?

Mokosi įvairiai

Senamiesčio gimnazijos abiturientė Laura Skersonaitė ketina laikyti keturis brandos egzaminus. Ji rinkosi universalius, kad galėtų bandyti stoti į kelias patinkančias specialybes. Mergina save įvardija kaip žmogų, kuris daug kuo domisi, todėl mano, jog po mokyklos baigimo pasirinkta specialybė nebus vienintelė jos gyvenime. Laura sako esanti iš tų žmonių, kurie per daug jaudinasi šiuo gyvenimo periodu. „Yra baimė neišlaikyti nepatinkančio dalyko ar negauti šimtuko iš puikiai besisekančios srities. Kovoju su baime ir jauduliu įvairiai: kartais nusiraminu pasiėmusi knygą, o kartais noriu pamiršti, kad esu abiturientė, tad stengiuosi kažkur pabėgti. Savo aplinkoje matau ir daugiau abiturientų, kurie bijo neišlaikyti egzamino, nes žino, kad be jo neįstos į norimą sritį. Su jais kalbuosi, esu kaip mini psichologė. Bandau motyvuoti ir kalbėti apie kitas perspektyvas, ką galima veikti, jeigu nepavyks.  Manau, visi dvyliktokai egzaminams ruošiasi – vieni daugiau, kiti mažiau. Būna ir tokių, kurie viską atideda paskutinei nakčiai prieš egzaminą, o kiti visus 12 metų – nuolat prie knygų. Pati išskirtinai egzaminams nesiruošiu, tiesiog kartojuosi tai, ką turiu žinoti. Papildomų pamokų taip pat nelankau, stengiuosi dirbti su savimi arba konsultuojuosi su mokytojomis“, – mintimis dalijosi gimnazistė.

Naujovės egzaminuose merginos nežavi. Ji nemano, jog moksleivį gali išgelbėti galimybė nueiti prie kompiuterio. Lauros nuomone, abiturientai ir taip gana sunkiai susikaupia per egzaminus, o tie vaikščiojimai  tik dar labiau blaškys. „Egzaminai niekada nebuvo lengvi, tad tikrai nesitikiu kažkokio stebuklo. Nors Nacionalinis egzaminų centras yra nenuspėjamas“, – sako mergina.

Visai negąsdina

Senamiesčio gimnazijos abiturientas Aurimas Puodžiukas planuoja laikyti keturis brandos egzaminus. Juos rinkdamasis jau žinojo, kur bandys stoti, bet jei planai pasikeis, tikisi juos pritaikyti ir kitoms sritims.

„Labai laukiu egzaminų, galėtų leisti nors ir dabar laikyti, nes aš visai nesijaudinu. Kaip sakoma, ko neprivalgei, to neprilaižysi. Manau, daugiausiai jaudinasi tie, kurie jaučia, jog gali jiems nepasisekti. Pats, aišku, negaliu teigti, kad viską puikiai moku, tačiau mokytis reikėjo ankstesnėse klasėse. Dabar galima tik pasikartoti ir prisiminti turimas žinias“, – įsitikinęs abiturientas.

Tarp savo draugų Aurimas nepastebi ypatingo pasiruošimo egzaminams. Jo nuomone, pavasaris nėra pats geriausias laikas egzaminams. Šiltas oras visai neskatina noro sėdėti namuose ir mokytis. „Net mokykloje per pamokas, pažiūrėjus pro langą, mintys išsiblaško. Egzaminams papildomai nesiruošiu, mieliau po pamokų leidžiu laiką su draugais, žaidžiu krepšinį, važinėju dviračiu“, – teigia jis.

Egzaminų naujoves Aurimas vertina skeptiškai. Jo nuomone, visa tai galės padėti tik tuo atveju, jei kūrinius abiturientas žinos labai gerai, tad jam bus nesunku ieškoti informacijos. Tačiau galimybė naudoti visus programoje esančius autorius yra tikrai gera. „Egzaminų nebūna nei sunkių, nei lengvų. Jie visi – vienodi. Jei nesi išmokęs tam tikros temos, kuri gali sudaryti egzamino turinio pagrindą, tada bus sunku“, – mintimis dalijosi abiturientas.

Baugu dėl matematikos

Jeronimo Ralio abiturientė Beatričė Redkinaitė planuoja laikyti anglų, lietuvių, matematikos, istorijos ir geografijos egzaminus. „Jau senokai esu nusprendusi, kur stosiu, todėl ir egzaminus rinkausi pagal specialybę. Dėl visa ko dar pridėjau ir geografiją, kuri, jeigu nepavyktų, labai praverstų antram variantui“, – sakė mergina.

Kalbėjimų įskaitose Beatričei sekėsi gerai. Pasiruošti nebuvo labai sunku. Baimė aplankė tik prieš pat įskaitas kabinete, tačiau nuėjus atsakinėti, viskas ėjosi labai sklandžiai. Dabar mergina labiausiai bijo matematikos egzamino, nes šioje srityje ne itin pasitiki savo jėgomis.

Beatričės draugai dar nejaučia labai didelio streso, tačiau keletas prasitarė, jog vis dažniau jaudinasi. Jie daug dirba, papildomai mokosi, konsultuojasi, beje, taip stengiasi daryti ir pati Beatričė. „Egzaminams ruoštis man sekasi gerai. Ėmiau rimčiau žvelgti į mokslus, skirti jiems daugiau laiko ir pastangų, lankau papildomas matematikos pamokas“, – tikino mergina.

Abiturientė džiaugiasi, kad galės pasitikslinti citatą kompiuteryje, tačiau, jos nuomone, dėl to egzaminas tikrai nepalengvės. Gali būti, kad pati užduotis bus suformuluota sudėtingiau. „Vis dėlto dabar stengiuosi, tad ir tikiuosi sulaukti gerų rezultatų“,  – sakė Beatričė.

Stebina abejingumas

„Ralietis“ Simas Stasys laikys penkis egzaminus (anglų, lietuvių, matematikos, istorijos ir geografijos). Studijų kryptį jau turi pasirinkęs, netgi apgalvojęs atsarginius variantus. „Labiausiai bijojau kalbėjimo įskaitų, nes visą gyvenimą turėjau scenos baimę, kurią pavyko šiek tiek numalšinti per pastaruosius metus. Likę egzaminai taip pat kelia jaudulį, bet jau šiek tiek mažesnį. Žinojimas, jog atsisėdęs dirbsiu sau, parodysiu žinias, mane ramina, nes nereikia nieko iškalti“, – kalbėjo abiturientas.

Simas stebisi, kiek daug dvyliktokų labai ramiai laukia egzaminų. Jo nuomone, tik neatsakingumas leidžia taip abejingai reaguoti į tokius svarbius dalykus, nes juk jie lems ateitį. Pačiam Simui egzaminams ruoštis sekasi puikiai – pradėjo lankyti papildomas matematikos pamokas, daugiau laiko, palyginti su ankstesniais metais, investuoja į žinių bagažą.

„Nemanau, kad šių metų naujovės darys įtaką rezultatams. Galbūt bus mažiau netikėtumų, kai nepasiseka ar ne taip supranta rašinio temas. Tai turėtų padėti abiturientams, nes jie galės remtis tais kūriniais, kuriuos puikiai žino ir supranta. Lietuvių egzamino pokyčiai mano apmąstymus tik dar labiau sustiprina“, – sako Simas.

Reikia skaityti

Pasak Jeronimo Ralio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Onos Bartušienės, kiekvienais metais pasiruošimas egzaminams ir jų artėjimas abiturientams kelia šiek tiek streso. „Tai priklauso ir nuo požiūrio į mokslą per paskutiniuosius dvejus metus, nes egzaminas patikrins tai, ką moksleivis išmoko III ir IV klasėse. Per vieną naktį lietuvių kalbos egzaminui nepasiruoši – kūrinių tiek, kad jų tikrai neperskaitysi. Ir toli gražu ne visiems užteks tik tų kūrinių santraukų“, – įsitikinusi pedagogė. Mokytojos nuomone, šiųmetis lietuvių kalbos žinių patikrinimas bus toks pat kaip ir prieš metus, dvejus ar trejus. Vieniems vienos temos yra lengvos, kitiems – kitos. Tai priklauso nuo pasiruošimo, nuo perskaitytų kūrinių, nuo to, kuo labiau jaunas žmogus domisi. „Aš, kaip ir kiekviena mokytoja, tikiuosi gerų rezultatų – aišku, stebuklų nebūna, bet visada gerai, kai gautas rezultatas atspindi tikrąją situaciją, kai nenuvilia tie, kuriais tiki. Būtų idealu, kad išlaikytų visi abiturientai“, – sakė mokytoja.

Naujoves lietuvių kalbos mokytoja vertina dviprasmiškai. Jas stengiasi išbandyti ir ugdymo procese, tačiau tai turi ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Pasak O. Bartušienės, ne visi kūriniai (trumpos novelės) yra įtraukti į aplankalą. Pamokose nagrinėjami vieni kūriniai, o aplankale pateikti kiti.

„Norint pasiekti kuo geresnių rezultatų, reikia nesiblaškyti, susigrupuoti autorius ir kūrinius pagal epochas, įsidėmėti to laikotarpio pagrindinius bruožus. Tai padės pastraipos kontekstui. Būtina pasikartoti autorius, kūrinius ir jų pagrindinius veikėjus. Ir skaityti, skaityti, skaityti…“,  – pataria mokytoja.

Svarbiausia – palaikymas

Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė Jūratė Beniulienė sako, jog stresas, nerimas, baimė yra normali fiziologinė reakcija. Dažniausiai abiturientai bijo viską pamiršti, neišlaikyti egzamino, gauti prastus rezultatus, neišpildyti savo ateities lūkesčių. Taigi stresą sukelia iškreiptos katastrofinės mintys, kurios hiperbolizuoja nesėkmės faktą ir sukelia fiziologines reakcijas. Pradeda labiau plakti širdis, išmuša prakaitas, padažnėja kvėpavimas, parausta veidas. Tampa sunku adekvačiai mąstyti, sukaupti dėmesį, nes jis fiksuotas tik ties gąsdinančiais  pojūčiais ir mintimis. Norint „įjungti protą“, reikia suvokti savo disfunkcines mintis ir siekti jas pakeisti realistinėmis, labiau raminančiomis. Psichologė pataria paklausti savęs: „Kas nutiks blogiausio, jei neišlaikysiu egzamino?“. Turbūt daugelis supranta, kad gyvybei jis neturės įtakos.

„Svarbu susikaupti ir dėmesingai pakvėpuoti. Dažnai pakanka pakvėpuoti 2–3 minutes, kad atslūgtų įtampa, sumažėtų nerimas. Kvėpavimas labiausiai ramina tuomet, kai iškvėpimas yra maždaug dvigubai ilgesnis už įkvėpimą. Iškvėpimo fazėje naudinga sau pasakyti gerą žodį, kuris asmeniškai jums asocijuojasi su ramybe. Po kvėpavimo jau galime mąstyti protu, ne emocijomis ir susikoncentruoti į faktą, jog dabar aš tiesiog atlieku užduotis tiek, kiek sugebu“, – patarimais dalijasi psichologė.

Dažnam kyla klausimas, ar verta mokytis egzamino išvakarėse. Mokslininkai teigia, jog ilgesnė nei 45 minučių koncentracija ties viena veikla tampa neefektyvi. Todėl svarbu planuoti savo mokymosi procesą, daryti pertraukas. Jų metu pasirinkti sau malonų poilsį. Informaciją smegenys apdoroja miego metu. Trumpoji atmintis informacija užpildoma dienos metu, o naktį ji palaipsniui pereina į ilgąją atmintį, todėl psichologė naktį prieš egzaminus siūlo gerai išsimiegoti.

„Tėveliai jau nuo vaikystės turėtų žinoti, kokias vertybes ir lūkesčius skiepija savo vaikams. Bėda ta, kad  dažnai mes vaikams linkime tik geriausio, bet transliuojame priešingą informaciją, jog gyvenimas sugrius, jei neįstos į kažkokią specialybę, neturės trokštamo darbo ar neįgis tam tikros profesijos. Dažnai tėvai projektuoja į savo vaikus neišsipildžiusias savo svajones ir nesupranta,  kokią žalą daro savo vaikų emocinei gerovei ir net sveikatai. Konsultavau jaunuolius, kurie už egzaminus gavo 100 balų, bet buvo patyrę rimtų psichikos sutrikimų. Mylėkite savo vaikus tokius, kokie jie yra, bet ne už jų pasiekimus. Tikėkite, kad jie išlaikys egzaminą taip, kaip pavyks tuo metu geriausiai, nepriklausomai nuo įvertinimo balo. Ir suvokime, jog sūnaus ar dukros sveikata yra daug svarbiau už profesiją ar laimėjimus. Jei matote, jog jūsų vaikas jautrus, kreipkitės į specialistus, kurie išmokys įvairios atsipalaidavimo technikos, bet tą darykite anksčiau, nelaukite egzamino išvakarės“, – sako psichologė.

Karolina OLEŠKEVIČIŪTĖ, „Naujienų“ praktikantė

KOMENTARAI