A. Kulviečio mieste paminėtas Refomacijos jubiliejusĮdomų pranešimą skaitė D. Karvelis. Danutės Kasparavičienės nuotr.

A. Kulviečio mieste paminėtas Refomacijos jubiliejus

Praėjusią savaitę Jonavos kultūros centro Mažojoje salėje pratęstas visoje Lietuvoje vykstančių renginių ciklas „Reformacijai 500“. Spalio 31-oji yra būtent ta diena, kai vokiečių vienuolis Martynas Liuteris paskelbė savo garsiąsias 95 tezes. Jų įtakoje Europoje gimė Reformacija – religinis sąjūdis, siekęs reformuoti Katalikų bažnyčią.

Ar Kalėdos ateina į Jūsų darbovietę?
Gaižiūnų kaimas – nyki geležinkelio kaimynystė
Ar iš garsaus forumo „Aidas“ beliks tik aidas?

Gana gausiai susirinkę jonaviečiai klausėsi pranešimų šia tema, uždavė lektoriams klausimų, šventinę nuotaiką kūrė krikščioniškos giesmės.

Pradžia – 95 tezės

Pranešimą „Reformacija Europoje ir LDK XVI–XVII a.“ skaitė Edukologijos universiteto Lietuvos istorijos katedros prof. dr. Deimantas Karvelis, beje, baigęs mokyklą Jonavoje. Kadangi kalbėta plačiai, apsiribosime svarbesniais paskaitos momentais.

„Garbė tokią dieną būti pirmojo Lietuvos reformato Abraomo Kulviečio mieste“, – patikino svečias.  Pasak pranešėjo, jeigu pripažįstame amžinąsias vertybes, tuomet Reformacija tampa nepaprastai svarbi.

Kas gi nutiko prieš 500 metų Vitenberge? Yra daug nuomonių apie tai, ką padarė M. Liuteris. Vieni teigia, kad šis vienuolis paskatino vieną ryškiausių sąjūdžių krikščioniškosios Europos istorijoje, kiti – kad suskaldė Europą, sugriovė jos tikėjimo vienybę. Kai kurie vertino, kad Reformacijos judėjimas buvo nukreiptas prieš katalikybę ir Katalikų bažnyčią. D. Karvelio teigimu, tai yra vienas didžiausių mitų. M. Liuteris ragino grįžti į autentišką katalikybę, ankstyvųjų amžių krikščionybę. Tačiau to, ką jis pradėjo, nebūtų įmanoma padaryti, jeigu Europos šalyse nebūtų pribrendusios sąlygos. Anot istoriko, šis šviesus žmogus tiesiog buvo pirmasis, kuris pradėjo kalbėti apie tai, kas jam rūpi.

M. Liuteris suprato, kad atrastą tiesą turi nešti į visuomenę, ir paskelbė tezes, kurių kiekviena yra siūlymas, kaip žvelgti į svarbiausius amžinybės klausimus. Kažkas jas išplatino po visą Europą.

Bažnyčia jį bandė spausti, kad išsižadėtų savo idėjų, bet reformatorius ėjo kitu keliu – pradėjo rašyti ir spausdinti knygas. 95 tezės virto dešimtimis tūkstančių. Jo rinktiniai raštai sudaro apie pusantro šimto tomų. Tai daugiausia tekstų parašęs europietis istorijoje. Po trejų metų popiežius jį prakeikė, atskyrė nuo Bažnyčios, eliminavo iš visuomenės – jis neturėjo teisių net po mirties. Bet Reformacijos idėjos ėmė plisti po visą Europą, nulemdamos protestantizmo atsiskyrimą nuo katalikybės maždaug pusėje jos valstybių ir nemažai kitų reiškinių.

„Ką atnešė Reformacija kiekvienai Europos tautai?“ – klausė lektorius ir pats atsakė – gimtąjį ir Šventąjį Raštą. Abu egzistenciškai buvo labai svarbūs. Pirmasis pastūmėjo tautinės savimonės raidą. Tai nusigręžimas nuo religinės tradicijos, kuri susiformavo bėgant amžiams dėl politikų ir bažnyčios vadovų, ir grįžimas prie Šv. Rašto. Reformacija taip pat išlaisvino moteris, iškėlė asmenybės reikšmę istorijoje.

Naudinga Lietuvai

XVI–XVII a. visa Lietuva buvo „tiesiog nusėta“ protestantiškomis bažnyčiomis ir turėjo didelių galimybių pasukti būtent tokia kryptimi, bet dėl įvairių priežasčių netapo protestantiška valstybe.

Žymiausias XVI a. Lietuvos protestantas Mikalojus Radvila Juodasis tapo pirmuoju lietuviu, įtrauktu į draudžiamų knygų autorių sąrašą Europoje už teologinius tekstus. Visą savo gyvenimą, lėšas, politinę galią šis didikas skyrė tam, kad LDK eitų tuo keliu, kurį skelbė M. Liuteris, o vėliau – Žanas Kalvinas.

Reformacijos judėjimas Lietuvai davė pirmąsias lietuviškas knygas, pirmuosius Biblijos vertimus (Jonas Bretkūnas), pirmąsias vidurines mokyklas, pirmą nescholastinę teologiją, pirmuosius tekstus apie luomų nelygybę, idėjas, kad reikia naikinti baudžiavą, stiprinti Lietuvos valstybingumą, daugybę kitų naujovių.

„Koks yra Reformacijos pėdsakas Lietuvoje? Ar tik griuvėsiai?“ – retoriškai klausė pranešėjas, demonstruodamas Deltuvos reformatų bažnyčios griuvėsius. Pasak jo, šios bažnyčios nepaprastai gilūs pamatai, tvirtos sienos, bet „kažkas nunešė stogą“. Kartu D. Karvelis tikėjosi, kad kitas lektorius sugriaus šio paveikslėlio simboliką.

„Aš, kaip istorikas, pagalvoju: jeigu tuometės bažnyčios vadovai būtų panaudoję M. Liuterio tezes normaliam disputui, Reformacija nebūtų taip išsiplėtojusi, Katalikų bažnyčia nebūtų praradusi pozicijų“, – baigdamas pranešimą sakė istorikas.

Tad Reformacijos 500 metų jubiliejus esąs gera proga visų konfesijų krikščionių ekumeninėms pastangoms.

Vakaro svečias – T. Šernas.
Danutės Kasparavičienės nuotr.

Krikščionybė yra gyva

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios generalinis superintendentas Tomas Šernas  pranešime „Reformacijos atspindžiai šiandieninėje Lietuvoje“ teigė, kad krikščionybė yra visą laiką gyva. Anot jo, visos Bažnyčios Lietuvoje juda, bet skirtingais greičiais. Tačiau jos vis tiek vykdo Dievo valią. Didžiausių Bažnyčių vadovai nuolat galvoja: „Ar mes teisingai, ar gerai darome, ar turime ką nors keisti?“

T. Šernas pažvelgė į Reformacijos įtakoje mūsų šalyje susiformavusius, jau tradiciniais laikomus ir naujuosius tikėjimus tarsi iš vidaus, paaiškindamas kiekvieno jų skirtumus.

Žodį tarė ir jubiliejiniame vakare dalyvavęs Jonavos rajono meras Eugenijus Sabutis.

Svečiams iš sostinės jonaviečiai pateikė jiems rūpimų klausimų: kodėl Lietuva netapo protestantiška valstybe, kokia yra ekumenijos prasmė, kaip žiūrima į celibatą ekumenijos kontekste ir kt. Į visus juos išsamiai atsakyta.

Šį renginį organizavo Jonavos kultūros centras ir Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia.

Jos pastorius Giedrius Ažukas norintiesiems daugiau sužinoti pasiūlė nemokamą leidinuką  apie Jonavos krašto evangelikus ir šiuolaikinės reformacijos atspindį mūsų mieste. Susirinkusieji  supažindinti ir su kitais spaudos leidiniais, knygomis evangelijos tema.

Šventinę nuotaiką  kūrė krikščioniškasis choras „Maranata“ (vadovė Rita Brazaitienė)iš Vilniaus, atlikęs Reformacijos laikotarpio ir vėlesnių giesmių.

 

KOMENTARAI