Žvėrelių ūkiui – aukštų standartų sertifikatas

Žvėrelių ūkiui – aukštų standartų sertifikatas

Rugsėjo pabaigoje kanadines audines auginančiame ūkyje „Danmink“, veiklą vykdančiame Varpių k. (Šveicarijos sen.), buvo surengta atvirų durų diena visuomenei bei žiniasklaidos atstovams. Susirinkusieji ne tik išklausė pranešimų, kuriuos pristatė bendrovės vadovas Tadas Tallat-Kelpša ir Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos atstovė spaudai Austė Korbutė, bet ir apžiūrėjo naujoviškai įrengtą ūkį.

Lietuvos kaimo rašytojai – Jonavoje
Atgal į vaikystę: tai kur tas Kalėdų Senelis gyvena?
Muzikos festivalis prasidėjo gausiomis publikos ovacijomis

Pranoksta Lietuvos vidurkį

Žvėrelių ūkis įkurtas 2003-iais, kartu su Danijos fermeriais nupirkus apleistą fermą. Anot direktoriaus T. Tallat-Kelpšos, pirmą darbuotojų kolektyvą sudarė daugiausiai emigrantai, pas savo artimuosius sugrįžę iš Danijos.

Per visą ūkio veiklos istoriją į fermos modernizavimą investuota 5 mln. Eur ir tik pusę milijono eurų sudaro Europos Sąjungos parama.  „Šiuo metu ūkyje dirba 40 žmonių, aštuoni iš jų yra grįžę iš emigracijos, kur profesionalios patirties įgijo dirbdami užsienio žvėrelių ūkiuose. Mūsų darbuotojai gauna didesnį atlyginimą nei  vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje – per mėnesį žmogus uždirba apie 1000 eurų. Tuo mes didžiuojamės ir džiaugiamės“, – pasakojo ūkio vadovas.

Kanadinės audinės šeriamos specialiu visaverčiu pašaru, atitinkančiu tam tikrą sezoną. Pašaras žvėreliams gaminamas iš gyvūninės kilmės atliekų, netinkančių žmonių maistui. Jam paruošti sunaudojama 55 tūkst. tonų iš skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių pristatytų atliekų, kurias vis tiek tektų utilizuoti.

„Mes ne tik audines auginame, bet ir apdirbame apie 600 hektarų žemės. Laukus tręšiame žvėrelių mėšlu, laikomu vertingesne trąša už sintetines dėl jame esančio fosforo, kurio nėra kitų gyvūnų mėšle. Grūdinių kultūrų šiaudus naudojame audinių lizdams ir kraikui“, – aiškino bendrovės direktorius.

Šiuo metu ūkyje auginama 17 tūkst. suaugusių audinių, o skaičiuojant su jaunikliais – daugiau kaip 100 tūkst.

Su kailinių žvėrelių veikla supažindino T. Tallat-Kelpša ir A. Korbutė. K. Putelio nuotr.

Įdomi statistika

A. Korbutė konferencijos dalyviams pateikė įdomių statistinių duomenų. Ji pabrėžė, kad Lietuvoje kailinių žvėrelių apyvarta 2017 m. siekė apie 50 mln. eurų, o rinkos pakilimo metu prieš kelerius metus sudarė net 150 mln. Eur. Anot pranešėjos, kainų svyravimai kailių rinkoje yra tokie pat, kaip ir kitose srityse – nekilnojamojo turto, žaliavų, informacinių technologijų.

Lietuvoje yra apie 130 fermų, 1990-aisiais jų tebuvo 11. Užauginamų audinių skaičius per 15 metų išaugo dešimteriopai – nuo 200 tūkst. iki beveik 2 mln.

Pastaraisiais metais Europoje pagaminama maždaug 58 proc. viso pasaulio kailių, didžioji jų dalis skirta eksportui. Pagrindinės rinkos yra Kinija ir Rusija, bet paklausa itin išaugo JAV, kasmet vis daugiau kailių nuperka Jungtiniai Arabų Emyratai, Korėja, Japonija, Turkija, Brazilija, Kazachstanas.

Pasak specialistų, Lietuvoje sąlygos auginti kailinius žvėrelius yra itin tinkamos dėl klimato ir tamsaus paros laiko ilgumo. Tai viena iš šimto verslo rūšių, turinčių didžiausią ekonominį potencialą. Mūsų šalyje išauginamų audinių kailių kokybė laikoma viena geriausių Europoje. Iš visų išrinktųjų „Top“ 80 kailiukų per 30 būna lietuviški.

Mielas, tačiau plėšrus žvėrelis. K. Putelio nuotr.

Sertifikuotas ūkis

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos atstovė pabrėžė, kad visi veikiantys Lietuvos ir Europos ūkiai tikrinami pagal pažangiausią pasaulyje „WelFur“ gyvūnų vertinimo sistemą. Ji apima 22 kriterijus, tarp kurių – gyvūnų sveikata, gera jų gyvensena, mityba  ir dirbančio žmogaus santykis su žvėreliais. Nuo 2009 m. iki 2015-ųjų, atlikę išsamius tyrimus, juos sukūrė septynių Europos universitetų mokslininkai.

„Fer­­­­­­­mas, vadovaudamiesi ma­­te­matiniais algoritmais, tikrina tarptautinės audito kompanijos nepriklausomi auditoriai – niekas jų negali paveikti. „WelFur“  standartai yra gerokai reiklesni negu šiuo metu galiojantys Lietuvos įstatymai. Turime pasidžiaugti, kad šį sertifikatą turi ir „Danmink“ žvėrelių ferma. Mums tai labai svarbu, nes nuo 2019 metų kailių aukcionai pardavinės tik „WelFur“ sertifikuotų ūkių produkciją“, – akcentavo A. Korbutė.

Kailių aukcione parduodami tik geros kokybės gaminiai. K. Putelio nuotr.

Įtaria falsifikavimą

Susitikimo organizatoriai teigė, kad surengti atvirų durų dieną juos paskatino gyvūnų teisių gynėjų platinami negatyvūs stereotipai apie pažeidimus fermose. Žvėrelių augintojų teigimu, iš 28 tūkst. gyvūnų tarpusavyje apsidrasko vos du. Kadangi audinės yra plėšrūs žinduoliai, tai esą natūralu. Manoma, kad gyvūnų teisių gynėjai galimai falsifikuoja vaizdinę medžiagą apie neprižiūrimus ir sužalojamus žvėrelius.

„Mūsų kvietimą atvykti į šį renginį pamatė 29,5 tūkst. žmonių. Žinoma, galime sulaukti ir kritikos, tačiau esame atviri ir atsakysime net ir į nepatogius klausimus. Mes juk nesakome: gerbiamas vegane, valgyk mėsą. Mes sakome: gerbiame tavo požiūrį ir tikimės, kad bus gerbiamas ir kitų žmonių požiūris. Lietuvoje tik 3,7 proc. žmonių pasisako prieš gyvūninės kilmės produktų vartojimą, tačiau tai, ką mes matome žiniasklaidoje, atrodo, kad skurdas ir didelės kainos – jau nebe problema. Svarbiausia – skriaudžiami kailiniai žvėreliai. Tokie vaizdai socialiniuose tinkluose buvo išplatinti rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje. Mes  kviečiame visuomenę apsilankyti ūkiuose ir patiems įsitikinti gyvūnų laikymo sąlygomis“, – kalbėjo A. Korbutė.

Žvėrelių fermos darbuotojai išaiškino audinių šėrimo ir priežiūros technologiją, atsakė į visus klausimus.
K. Putelio nuotr.

Nepagrįsti kaltinimai

Keli „Draugystės“ sodų bendrijos sodininkai skundėsi dėl nemalonių kvapų, neva  sklindančių iš „Danmink“ žvėrelių fermos. Laiške „Naujienų“ redakcijai rašoma, kad vakarais, pučiant vakarų vėjui, iš šio ūkio atplaukia labai bjauri smarvė.  Atvirų durų dienos lankytojai, būdami pačiame ūkio centre, įsitikino, kad jokio dvoko nėra, buvo užuodžiamas tik nestiprus, tarsi iš žiurkėno narvelio sklindantis kvapas.

„Kai paskambino vyras iš sodų bendrijos ir apkaltino mus dėl sklindančios smarvės, aš pasiūliau jam atvykti iš karto, kai tik pajus įtartinus kvapus. Tą jis ir padarė, bet žmogus net nėjo į žvėrelių laikymo teritoriją, nes prie vartų pasakė, kad sodų bendrijoje jaučiamas visai kitoks dvokas, tad neturintis priekaištų, – susirinkusiesiems aiškino ūkio vadovas T. Tallat-Kelpša. –  Mano žiniomis, kitoje Neries pusėje žmonės ūkininkauja, tręšia laukus, yra vandens valymo įrenginiai, kurie taip pat gali skleisti nemalonius kvapus. Žvėrelių fermos dėl oro užterštumo nederėtų kaltinti, nes to nėra.“

Pagrindinis rėmėjas

Susitikimo dalyviai galėjo pamatyti čia pat demonstruojamus audinių kailiukus, parduodamus aukcione, sužinoti paslaptis, skiriančias aukščiausią jų kokybę nuo žemesnės. Apie tai pasakojo „Saga Furs“ kailių aukciono vadovai.

Renginyje dalyvavę Šveicarijos seniūnas Algirdas Paplonskis ir Šveicarijos bendruomenės pirmininkas Juozas Jokimas geru žodžiu atsiliepė apie UAB „Danmink“ ir jo vadovą T. Tallat-Kelpšą, įvardydami jį pagrindiniu įvairių Šveicarijoje organizuojamų renginių rėmėju.

„Dėkojame už jūsų gerus darbus ir paramą Šveicarijos bendruomenei“, – įteikdami padėkos raštą vadovui dėkojo abu seniūnijos atstovai, pabrėždami, kad šio ūkio administracijos dėka seniūnijos centre iškilo paminklas 2018–2020 m. Šveicarijos krašto savanoriams atminti.  Abu svečiai pasidžiaugė, kad žvėrelių fermoje darbą randa nemažai seniūnijos gyventojų, kurie džiaugiasi geromis darbo sąlygomis ir gaunamais atlyginimais.

Į bendrovės teritoriją, kurioje nusidriekia daug narvų su žvėreliais, galima patekti tik apsirengus specialią aprangą ir perėjus per dezinfekatorių.

Ekskursija buvo gera proga savo akimis pamatyti kailinių žvėrelių auginimo subtilybes, aptarti darbo vietų kaime svarbą, gyvūnų gerovės klausimus.

KOMENTARAI